Gyvenimas

2020.01.28 06:38

Pirmosios Lietuvoje svirplių fermos įkūrėjas apie savo augintinius: jų skonis – kaip saulėgrąžų ar riešutų

LRT RADIJO laida „Pasaulio puodai“, LRT.lt2020.01.28 06:38

Anksčiau ar vėliau mes valgysime svirplius, tuo įsitikinęs pirmosios Lietuvoje svirplių fermos įkūrėjas Andrius Stanislovaitis. Pasak pašnekovo, palyginti, pavyzdžiui, su bitėmis, svirpliai – kanibalai: pritrūkę maisto, vandens ar tiesiog vietos jie gali užpulti savo gentainį. LRT RADIJO laidoje „Pasaulio puodai“ A. Stanislovaitis atskleidė, kaip svirpliai auginami, kieno ir kam vartojami ir koks jų skonis.

Vabzdžiai – valgoma ar nevalgoma? Ateities maistas ar tik madingas skonis? Kol Lietuvoje purtomasi vien nuo minties apie šį baltymų šaltinį, pasaulyje daug kur jis laikomas delikatesu.

Apie vabzdžių valgymą ir auginimą LRT RADIJO laidos „Pasaulio puodai“ vedėjas Vytaras Radzevičius kalbasi su pirmosios Lietuvoje svirplių fermos įkūrėju ir Vabzdžių augintojų asociacijos prezidentu Andriumi Stanislovaičiu.

– Ši tema – šiek tiek delikati. Dažnas apie tai išgirdęs nusipurto. Ar tokia reakcija jus stebina?

– Dabar jau nebe ir su tokia reakcija susiduriu vis rečiau.

Cikados garsas – ne pats maloniausias. Svirpliai nieko panašaus nedaro – jie svirpdami vilioja pateles: jeigu dėžėje pilna patelių, jiems nėra ko draskytis.

– Keliaujant po pasaulį daug kur galima rasti vietų, kuriose vabzdžiai parduodami net gatvėse kaip gatvės maistas. Būna skrudinti, virti aliejuje ar paruošti dar kitaip. Kinai sako, kad viskas slypi mūsų galvose kalbant apie valgymą – tai, kas nevalgoma vienam, valgoma kitam. Kokia jūsų nuomonė?

– Tą mintį, kad tai valgoma ir normalu, jau turi beveik kiekvienas, ypač – vakarų europietis. Visi supranta, kad anksčiau ar vėliau mes juos valgysime.

– Kaip jūs pasukote į vabzdžių auginimo verslą? Kiek žinau, jūs buvote teisininkas, dirbote nekilnojamojo turto statybų srityje.

– Teisininkas iš manęs buvo nedidelis – tik baigiau mokslus. Dar studijuodamas pradėjau dirbti nekilnojamojo turto versle. Visai netyčia pasitaikė svirpliai. Dukterėčia turėjo vorą ir paprašė, kad iš Vilniaus į Šilutę atvežčiau šiek tiek gyvų svirplių vorui pamaitinti. Kol važiavome su mašina, maždaug 3,5 valandos tie svirpliai svirpė. Galvojau, kas čia, kaip čia – grįžęs pasidomėjau, ką aš čia vežiau. Ir užkabino – turbūt po trijų dienų pas mane atsirado pirmos 3 dėžės.

– Kaip auginami svirpliai?

– Yra patalpa, kurioje reikalinga ne mažesnė kaip 27 laipsnių temperatūra. Augimas vyksta plastikiniuose konteineriuose – jie ten kuo puikiausiai auga, turi savo gertuves, šėryklas. Kaip gyvenamoji vieta jiems yra sustatomi kiaušinių dėklai. Vienoje dėžėje galima auginti apie 1 kg svirplių – iki 10 000 vienetų. Jie ten kuo puikiausiai jaučiasi, turi vietos, laimingi čirpia.

Priežiūra yra kasdienė ir pagal stadijas. Mažiukus reikia palaistyti, kitiems užtenka turėti gertuvę ir pilną maisto šėryklą, gali neprieiti prie jų dėžės ir tris dienas.

– Bet namie svirplių fermos turbūt neįsirengsi, nes jie skleidžia didelį garsą?

– Ne. Žmonės maišo juos su cikadomis. Cikados garsas – ne pats maloniausias. Svirpliai nieko panašaus nedaro – jie svirpdami vilioja pateles: jeigu dėžėje pilna patelių, jiems nėra ko draskytis. Svirpimas būna švelnus.

– Kas vyksta su svirpliais, kai jie užauga?

– Pirmiausia jie surenkami į maišą ir dedami į šaldiklį. Jeigu norime daryti miltus, yra daug reikalų: dezinfekavimas, džiovinimas, malimas, pakavimas.

Europoje yra 6 valstybės, kurios svirplius yra pasitvirtinusios kaip žmogaus maistą, tos valstybės juos deda į kepinius, šokoladus.

– O kas yra svirplių vartotojas – kas juos valgo?

– Kalbant apie Europą – gyvūnų pašaro gamintojai. Europoje yra 6 valstybės, kurios svirplius yra pasitvirtinusios kaip žmogaus maistą, tos valstybės juos deda į kepinius, šokoladus.

– O kuo minta svirpliai?

– Grūdine kultūra, kuri pagaminta Suomijoje. Ten sudėti visi vitaminai. Nuo mažiuko blusiuko iki senjoro svirplio – visi ėda tą patį maistą ir tai labai patogu.

– Pavyzdžiui, bitės bendruomeniškos, tai struktūra. Ar svirpliams kas nors tokio būdinga?

– Jie nėra tokie draugiški. Jie – kanibalai, gali paimti ir vienas kitą, jei neturės ką valgyti ar gerti. Bet jeigu turi valgyti, gerti ir pakankamai vietos – jie draugauja, jų ūsai kruta, visi laimingi ir problemų nėra.

– Ar dažnai paragaujate svirplių?

– Ragavimas gal iš pradžių buvo įdomesnis. Eksperimentuoji, svirplių miltų įsidedi į vieną patiekalą, į kitą. Dabar taip nėra, bet nespjaunu.

– Ar galėtumėte apibūdinti svirplių skonį?

– Yra 4 džiovintų svirplių skoniai: vienas – kaip saulėgrąžos, kitas – kaip keptos saulėgrąžos lukšto, trečias panašus į pistacijų, o ketvirtas – į mistinio riešuto.

Daugiau įdomybių apie svirplius – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.