Gyvenimas

2020.01.22 11:09

„National Geographic“ sudarė kelionių sąrašą nuotykių ieškotojams

LRT.lt2020.01.22 11:09

Tarptautinė „National Geographic“ redaktorių ir tyrinėtojų komanda sudarė 25 įspūdingų krypčių 2020 metų kelionėms sąrašą, kuriame keliautojai ras idėjų kelionėms įvairiose pasaulio šalyse pagal savo pomėgius, tikslus ir kišenę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiame tvaraus turizmo sąraše vietovės, kurias verta pamatyti šiemet, suskirstytos į 4 kategorijas: kultūra, miestai, gamta ir nuotykiai.

Pristatome 13 įspūdingiausių krypčių, kurias rekomenduoja „National Geographic“ gamtos ir nuotykių mėgėjams.

GAMTA

1. Magdalenos salos, Kvebekas, Kanada

Vėjas, spindintis sniegas, ledas, mėlynas dangus ir ryški saulė – tokie kontrastai - geriausios vaikų darželio sąlygos Magdalenos salų lankytojams – Grenlandiniams ruoniams, kurie į šv.Lorenco įlankos salas atkeliauja iš Arkties, kad susilauktų palikuonių ant plūduriuojančių ledo lyčių. Šį nuostabų reiškinį galima pamatyti vasario pabaigoje - kovo mėnesiais. Ekspedicijos, kurių metu galima pamatyti spindinčio baltumo ir didelėmis juodomis akimis ruonių jauniklius, organizuojamos laivais (su nardymo po ledu galimybe) arba sraigtasparniais, jei leidžia oro sąlygos ir ledas yra pakankamai tvirtas sraigtasparniui nutūpti.

2. Kalahario dykuma, Pietų Afrika

Kalahario dykuma – tamsiausias pasaulio taškas planetoje ir geriausia vieta stebėti žvaigždes. !Ae!Hai Kalahario paveldo parkas, užimantis 3,5 mln hektarų – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur šviesos ir garso tarša siekia 0 ir beveik niekuomet nebūna debesų. Atstumai šiame atokiame Pietų Afrikos regione netoli sienos su Botsvana matuojami ne kilometrais, o kopomis. Apsistojus parko

!Xaus Lodge stovyklavietėje, kuri priklauso ir yra prižiūrima vietos bendruomenių, naktį teleskopais galima stebėti Pietų pusrutulio žvaigždėtą dangaus skliautą, o dieną – 260 parke gyvenančių paukščių rūšių arba leistis į žygį raudonosiomis kopomis.

Geriausias laikas keliauti – rugpjūtis – rugsėjis.

3. Belovežo giria, Baltarusija, Lenkija

Didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas besidriekiantis 200 kv. km teritorijoje rytų Lenkijoje ir daugiau kaip 1700 km Baltarusijos pusėje yra įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio paveldo sąrašą. Neaprėpiamo dydžio giria yra daugiau kaip 200 rūšių paukščių ir 59 rūšių žinduolių buveinė. Didžiausi čia gyvenantys žvėrys – bizonai, kurių Belovežo girioje yra išlikę apie 800. Safariai, kurių metu galima pamatyti laukinių bizonų kaimenes, organizuojami iš Varšuvos.

Geriausias metas kelionei – balandis, rugsėjis – spalis.

4. Nacionalinis Mėlynasis kelias, Vengrija

Vengrijoje yra daugiau kaip 21 000 kilometrų žygiams pėsčiomis pritaikytų takų. Nacionalinis Mėlynasis kelias (Kéktúra – vengrų k.), kuris driekiasi 1167 km, prasideda nuo Austrijos pasienyje esančio Irotkos kalno ir vinguriuoja iki Slovakijos Hollohaza kaimelio. Šis kelias yra atkarpa 10 400 kilometrų per Europą besidriekiančios žygeivių trasos E4, kurios pradžia Ispanijoje – o finišas (su persikėlimu keltu) - Kipre.

Geriausias metas žygiui Mėlynuoju keliu – rugpjūtis – rugsėjis.

5. Kanarų salos, Ispanija

Kadaise Kanarų salos pasauliui buvo žinomos kaip labiausiai į vakarus nutolusios žemės, o El Hiero sala lig šiol turistiniuose ir poilsiautojų maršrutuose lieka nuošalyje. Ši maža 278 kv. metrų ploto sala yra UNESCO biosferos rezervatas, turintis stulbinančią biologinę įvairovę – nuo vešlių pievų, iki mėnulio paviršių primenančių peizažų. Salą skersai – išilgai vagoja žygiams pėsčiomis pritaikyti takai, atveriantys niekur kitur neregėtas laukinės gamtos ir Atlanto vandenyno panoramas.

Geriausias metas keliauti – rugsėjis - spalis.

6. Maldyvai

Maldyvai buvo pirmieji, kurie Jungtinių Tautų Asamblėjoje 1987 m. iškėlė klimato kaitos klausimą, kuris šiam archipelagui, turinčiam 1200 salų, yra gyvybės ir mirties svarbos. Maldyvai – žemiausias pasaulio taškas, todėl klimato kaita ir kylantis vandenyno lygis salynui kelia grėsmę visiškai išnykti per artimiausius dešimtmečius. Beveik 900 kv. km. užimantis UNESCO Ba Atolo biosferos rezervatas padeda apsaugoti trapius Maldyvų koralinius rifus, kurie yra gyvybiškai svarbūs įvairių žuvų ir paukščių rūšims, jūros vėžliams, bangininiams rykliams, bei rifinėms mantoms. Aplinkos tausojimas – įprasta praktika ir daugelyje Maldyvų viešbučių.

Geriausias metas keliauti – vasaris – kovas.

7. Didysis kanjonas, Arizona

Pernai sukako šimtas metų kai Didysis kanjonas buvo paskelbtas nacionaliniu parku, į kurį plūsta milijonai lankytojų, norinčių išvysti natūralų gamtos stebuklą: 1600 m. gylio, 446 km ilgio ir iki 29 km pločio Kolorado upės išgraužtą tarpeklį. Jame tarsi knygos lapai atsiveria vaizdas į uolienų sluoksnius, kurių amžius siekia 1,8 milijardų metų. Pirmasis tarpeklio tyrinėtojas, majoras Džonas Vizlis Pauelas, vienas iš „National Geographic“ įkūrėjų, 1869 m. Didįjį kanjoną pavadino didingiausiu reginiu pasaulyje. Patyrę žygeiviai, traukiantys į kanjoną, renkasi sudėtingą Nankoweap kelią arba kelionę pripučiamais plaustais Kolorado upe, tačiau čia atvykti galima ir kitomis transporto priemonėmis – autobusu, automobiliu ar net sraigtasparniu.

Geriausias laikas apsilankyti – rugsėjis – spalis.

NUOTYKIAI

1. Tasmanija, Australija

Kadaise užkampiu laikyta Tasmanijos sala, esanti už 240 km nuo Australijos, tampa sparčiai augančia turistų traukos vieta, kurios žavesio raktas – natūrali, nepaliesta gamta. Beveik pusė salos paskelbta nacionaliniu parku. Po 2000 metų amžiaus medžių šaknimis čia gyvena velniai (sterbliniai Tasmanijos velniu vadinami gyvūnai) ir vietiniai „tigrai“ (jei tikėtume gandais, kad čia tebegyvena išnykę sterbliniai vilkai). Keliautojams patinka, kad Tasmanijoje - viskas lengvai pasiekiama – per 4 valandas salą galima pervažiuoti skersai.

Geriausias metas aplankyti Tasmaniją – rugsėjis – gegužė.

2. Grosgloknerio Alpių kelias, Austrija

1935 metais pastatytas kelias (mokamas) su 36 vingiais tarsi kaspinas driekiasi pusšimtį kilometrų per Aukštutinio Tauerno (Hohe Tauern) nacionalinį parką – vieną didžiausių Europoje saugomos natūralios gamtos teritoriją. Važiuojant keliu, pavadintu aukščiausios Austrijos viršukalnės (3798 m.) vardu, galima mėgautis kvapą gniaužiančiais kalnų ir ledynų vaizdais, kurie kadaise buvo prieinami tik alpinistams.

Geriausias metas keliauti Grosgloknerio Alpių keliu – liepa - rugsėjis. Kelio mokesčio nuolaidos taikomos keliautojams elektriniais automobiliais.

3. Velso kelias, Jungtinė Karalystė

Trys nauji pažintinėms kelionėms pritaikyti keliai, pavadinti Velso keliu, atskleidžia legendomis apipintą krašto grožį. Ilgiausias jų – Kambrijos kelias – vinguriuoja beveik 300 km nuo Kardifo iki Konvio. Pakrantės kelias (280 km) veda pakrante palei Kardigano įlanką, o 120 km ilgio Šiaurės kelias, kuriame galima išvysti daugybę senovinių pilių, driekiasi nuo Kvinsferio iki Anglesio salos. Kiekviename kelyje laukia nuotykiai: kopimas į aukščiausią 1 km aukščio Velso Snowdono kalną (galima užvažiuoti ir traukinuku), ekstremalus „coasteering“ (nardymas į kopimas į stačias pakrantės uolas su nardymo kostiumu), paviršinis nardymas ar pasigalynėjimas su bangomis banglente Snoudonijos nuotykių parke.

Geriausias metas apsilankyti Velse – gegužė - liepa.

4. Tohoku, Japonija

Už mažiau nei 3 valandų kelio nuo Tokijo esantis Tohoku, tapsiantis 2020 m. pasaulio olimpinių žaidynių sostine, turėtų būti apdovanotas aukso medaliu kaip neatrastų kelionių stebuklų šalis. Šiame regione susikerta šiauriausios Japonijos pagrindinės Haonšu salos prefektūros, kuriose plyti miškai, tarpekliai, dunkso tūkstančių metų istoriją skaičiuojantys vienuolynai ir šventyklos, kur rengiami iškilmingi ir paslaptingi festivaliai. Nepaisant to, į šį kraštą per metus užsuka vos 2 proc. užsienio turistų. 1000 kilometrų besidriekiantis Mičinoku pakrantės kelias žygeivius veda nuo Aomori iki Fukušimos, kuri labai nukentėjo per 2011 m. cunamį.

Į Tohoku galima keliauti ištisus metus, žiemą šis kraštas, kuriame nuolat užregistruojami gausiausi snygiai pasaulyje, traukia ir slidinėjimo entuziastus.

5. Kamčiatkos pusiasalis, Rusija

Į nykščio formos Kamčiatkos pusiasalį, Tolimuosiuose Rusijos Rytuose iš Rusijos neveda jokie keliai. Pastaruoju metu pagerinus susisiekimą oro transportu su Petropavlovsku Kamčiatsky, nuotykių ieškotojai gali lengviau patekti šį kraštą, priskiriamą Ugnies žiedui – ugnikalnių ir seismiškai aktyvių vietovių, išsidėsčiusių Ramiajame vandenyne grandinei. Šešios Kamčiatkos pusiasalio vietos, pasižyminčios ypač didele vulkanų, geizerių, terminių šaltinių gausa ir unikalia gamta yra įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą. Keliautojams Kamčiatkos pusiasalyje rengiamos ekskursijos su gidais po vulkanus, plaukimo baidarėmis upėmis, rudųjų lokių stebėjimo žygiai ir neužmirštami apsilankymai į šiaurės elnių stovyklas tundroje bei geizerių slėnį.

Geriausias laikas kelionei į Kamčiatką – rugpjūtis - rugsėjis.

6. Zakumos nacionalinis parkas, Čadas

Zakumos nacionaliniame parke sparčiai auga Afrikos dramblių populiacija. 2019 m. jų čia buvo 559, o 2024 m. tikimasi, kad šių gyvūnų skaičius išaugs iki tūkstančio. Pietryčių Čade esantis Zakumos nacionalinis parkas, kuriame gyvena apie 10 000 buivolų ir apie 1 000 Kordofano žirafų, 400 rūšių paukščių, taip pat gepardai, leopardai ir servalai – nėra tarp populiariausių kelionių krypčių. Zakumos parkas dėl brakonierių, išnaikinusių beveik 90 proc. čia gyvenusių dramblių, buvo virtęs tikra karo zona, tačiau Europos sąjungos investicijų ir gamtos apsaugos organizacijos „Afrikos parkai“ pastangomis, regionas pamažu atsigauna ir Zakumos parko paslaptis tampa sėkmės istorija, kuria verta dalintis.

Geriausias metas keliauti – kovas – balandis.

Taip pat skaitykite