Gyvenimas

2020.01.21 21:35

Valgydami sveikai galite sutaupyti iki 50 proc. maistui skirtų pajamų: daktaras Unikauskas dalijasi 3 taisyklėmis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.01.21 21:35

Valgydami sveikai galite ne tik sutaupyti – tokiu būdu padėsite net gamtai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas laužo mitą, kad sveika mityba – tik „išrinktiesiems“, o laidos viešnia, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi ir savo gydrybėmis, kurių vieną išmoko iš mamos.

„Ar skaičiuojate, kiek išleidžiate maistui? Ketvirtadalis jūsų pajamų iškeliauja į pilvą. Manau, kad tai daug. Maža to, tikiu, kad daugelis nori maitintis sveikai, tačiau galvoja, kad sveika mityba kainuoja brangiai“, – sako A. Unikauskas.

Anot jo, tai netiesa, tačiau svarbu žinoti keletą taisyklių, kad maitindamiesi sveikai glaėtumėte ir sutaupyti. Laidos viešnia, dietistė Vaida Kurpienė tvirtina, kad valgant sočiai, skaniai ir sveikai galima sutaupyti nuo 10 iki 50 proc. maistui skiriamų pinigų.

Paklausta, kokia dažniausia klaida tuština žmonių kišenes, V. Kurpienė sako, kad dažniausiai tuščios piniginės kaltininkė – ne viena, o tiesiog daugybė žmonių daromų klaidų. Tačiau užkandžiai – tai didysis kišenių tuštintojas.

„Neplanuoti pirkiniai, valgymas kavinėse ar restoranuose. Gerai, jeigu tai yra suplanuota kaip malonumas, bet jeigu tik dėl to, kad nepasigaminau ir taip greičiau... Dar stipriai ištuštinti piniginę gali perkami įvairiausi gėrimai, pavyzdžiui, kavos puodelis – ir 2–3 eurų nėra, o jeigu pora tokių puodelių per dieną...“ – klaidas vardija dietistė.

Tad kaip ne tik valgyti sveikai, bet ir sutaupyti?

1. Planuokite

Reguliariai gaminant namuose paprasčiau stebėti, kokių maisto produktų jau turite, ir suplanuoti, kaip juos galite panaudoti.

Sveika mityba yra susijusi ir su finansais, ir su aplinkosauga. Neapdoroti maisto produktai suteikia didesnį sotumo jausmą, be to, renkantis daržoves namie prikaupiama mažiau pakuočių ir kitų nesuyrančių atliekų.

Sveikatai geriau, piniginei – lengviau: kaip sutaupyti sveikai maitinantis?

A. Unikauskas ragina pagalvoti apie tokią situaciją. Jeigu perkame maišą riešutų, jis yra brangus, tačiau mes jo nesuvalgysime iš karto, jo mums užteks ilgam. Galime nusipirkti pigų batonėlį, bet susumavus, kiek reikėtų nusipirkti ir suvalgyti batonėlių, kad pasisotintume kaip nuo maišo riešutų, paaiškėtų, jog daug pigiau pirkti tą maišą riešutų, be to – tai ir nepalyginamai sveikiau nei batonėliai.

2. Rinkitės natūralius, neapdorotus produktus

„Sveika mityba yra susijusi ir su finansais, ir su aplinkosauga. Neapdoroti maisto produktai suteikia didesnį sotumo jausmą, taigi juos vartojantys žmonės rečiau užkandžiauja, perka mažesnius kiekius maisto ir taip sutaupo. Taip yra visada, kai valgome tikrą maistą. Be to, renkantis daržoves namie prikaupiama mažiau pakuočių ir kitų nesuyrančių atliekų, taip elgiamasi draugiškiau gamtos atžvilgiu“, – pažymi A. Unikauskas.

V. Kurpienė ragina rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus, pavyzdžiui, šviežias ar, tam tikru sezonu, šaldytas daržoves, tačiau būtina gerai pagalvoti, kas iš jų bus gaminama, ir nusipirktus produktus sunaudoti. Kuo natūralesnė mėsa, taip pat tuo geriau – pirmiausia dėl to, kad pasisotinsime nuo mažesnio jos kiekio.

„Kai jūs valgote netinkamą maistą, pavyzdžiui vien duoną, t. y. angliavandenius, žinokite, jūs labai greitai išalkstate. Jeigu suvalgysite tikros mėsos, daug ilgiau būsite sotūs, nenorėsite iš karto vėl valgyti, kaip paprastai suvalgę netinkamo maisto už dviejų valandų vėl ieškote ką suvalgyti. Beje, pageidautina valgyti ne vien liesą mėsą“, – aiškina profesorius.

Yra įrodyta moksliniais tyrimais, kad iš didelės pakuotės į lėkštę įsidedama vidutiniškai 20 proc. daugiau, negu įsidėtum iš mažesnės pakuotės.

V. Kurpienė priduria, kad valgant netinkamą maistą ir išleidžiama daug daugiau, nes nuolat reikia ką nors pirkti.

3. Stebėkite produktų kainą ir kiekį

V. Kurpienę mama išmokė vieno svarbaus dalyko – stebėti, kokia tikroji produkto kaina.

„Kartais mums gali atrodyti, kad yra pigu, nors iš tikrųjų yra labai brangu. Be to, dauguma parduotuvių pradėjo rašyti vieno kilogramo arba vieno litro kainą. Tarkime, kur mums atrodo, kad yra litras, ten gali būti 800 mililitrų“, – pasakoja ji.

Be to, anot laidos viešnios, ne visada didelė pakuotė yra pigiau: „Yra įrodyta moksliniais tyrimais, kad iš didelės pakuotės į lėkštę įsidedama vidutiniškai 20 proc. daugiau, negu įsidėtum iš mažesnės pakuotės.“

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriuos maisto produktus galima pirkti dažniau, o kai kuriuos reikėtų pirkti rečiau, tad susidarykite du pirkinių sąrašus.

Didesnėmis pakuotėmis galima pirkti produktus, kuriuos laikome spintelėje, pavyzdžiui, ankštinius, grūdus, kruopas, prieskonius, kavą, arbatą. Mažesnėmis pakuotėmis reikėtų pirkti greitai gendančius produktus.

Kaip dažnai reikėtų apsipirkti, kad produktų netektų išmesti? Tai labai individualu, sako V. Kurpienė: vieni geba susiplanuoti, ką valgys visą savaitę, kai kuriems tai gana sunku, tačiau, pasak dietistės, keturių dienų planas įveikiamas daugumai.

„Keturioms dienoms susiplanuojame trumpo galiojimo produktus, tada vėl persižiūrime, ko nepanaudojome, suplanuojame, kur tai panaudosime greitu metu. Tada vėl planuojame, ką valgysime keturias dienas“, – pataria ji.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Sveikatai geriau, piniginei – lengviau: kaip sutaupyti sveikai maitinantis?