Gyvenimas

2020.01.20 11:49

Kretą pamilęs Gintaras Kudaba nuotraukose pamėgino ir ją prakalbinti

LRT.lt2020.01.20 11:49

Pirmiau nei televizija į televizijos režisieriaus Gintaro Kudabos gyvenimą atėjo fotografija. Fotografuoti Gintaras pradėjo dar pirmoje klasėje, keliaudamas drauge su savo tėčiu, žinomu geografu Česlovu Kudaba. „Grįžęs po kelionių tėtis rodydavo nuotraukas savo studentams, jos buvo tarsi mokymo proceso dalis“, – prisimena jis.

Daugybę metų puoselėjantis savo pomėgį, kitą savaitę „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vykstančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2020” Gintaras pristatys savo fotografijas iš Kretos. „Šioje šalyje buvau gal 25 kartus, esu ją įsimylėjęs ir pamėginau prakalbinti“, – sako Gintaras, parodos lankytojus kviečiantis į fotografijos parodą „Saulėti Kretos sapnai.

– Gintarai, kas tave traukia į Kretą? Kuo ši šalis tave žavi?

– Jei žinočiau, kodėl ją myliu ir noriu būti kartu, gal tas jausmas vieną dieną praeitų ir nebeliktų paslapties? Atsakymo į šį klausimą net neieškau, juk žinau: laukti kelionės dažnai būna netgi smagiau, nei keliauti.

– Kelionėse, rodos, fotografuojame visi, kada ateina jausmas, kad nuotraukos pavyko tokios, jog verta rengti parodą?

– Neslėpsiu, dažniausiai tai žinau jau traukdamas fotoaparatą iš kuprinės. Man visada norisi kurti pagal tokią formulę: sugalvoju, ieškau, randu, fotografuoju. Turiu gana stipriai išvystytą fantaziją ir jei tik sugebėčiau nufotografuoti viską, apie ką prisvajojau... Oi, oi!

– Kokie objektai kelionės tave labiausiai domina - gamta, žmonės, daiktai?

– Man gražu gamta, saulė, kai kurie žmonės ir kai kurie daiktai. Svarbu yra tai, kas tuomet sukasi galvoje. Jei nėra bohemos – niekas ir nepadės, tuomet skaitau knygą, o fotoaparatas ilsisi.

Koks jausmas fotografijoje kuria kelionę?

– Kelionių nuotraukose žmonės dažnai tarsi rašo dienoraštį – buvau Madeiroje, vežė toks ir toks autobusas, apsigyvenome tokiame viešbutyje, maudžiausi tokiose bangose, deginausi su tokiu maudymosi kostiumėliu. Tokios nuotraukos, man visada atrodo, išlieka labai siauram žmonių ratui, vargu, ar kada dar jas vartysi. Aš tokių nuotraukų nedarau, visa tai dažniau lieka galvoje, nei fotografijoje.

Keliaudamas dažniausiai turi sumanymą, man patinka asociacijos, fantazijos. Kartais ieškau iliustracijos savo jausmui, kurį nešiojausi ar minčiai, kurią užsirašiau užrašų knygelėje. Galiu pro tą pačią vietą eiti keletą kartų ir kiekvieną kartą padaryti skirtingą nuotrauką. Kartais dalį nuotraukos fotografuoju Lietuvoje, o dalį – Kretoje.

– Ar per savo foto objektyvą tu kitaip žvelgi į turistinius objektus?

– Ir juose būna visokio skambesio. Turiu tokią nuotrauką, joje – dvi turistės prie nuogo angelo skulptūros. Pavadinau nuotrauką „Paraudęs dangus“. Vaizdas lyg ir įprastas, o dangus – susigėdęs. Fotografija man – ne darbas, o pomėgis, todėl joje visada ieškau savo požiūrio išraiškos.

– Kokia buvo tavo pirmoji paroda? Iš kokios šalies ji parkeliavo?

– Pirmąją parodą surengiau Vilniaus universitete. Vadinosi ji „Pasaka apie juodą miestą“. Kadangi šalia nuotraukos buvo daug teksto, mano mokytojas, docentas Virgilijus Juodakis ilgai galvojo, kaip ją pavadinti. Sakė - nei paroda, nei etiudas… Pavadinome foto pasaka.

– Kaip galėtumei apibūdinti kelionių fotografiją?

– Aš savo foto keliones vadinu net ne kelionėmis, o valkatavimu. Išsirengiu į jas su 12 kilogramų kuprine ant pečių ir fotoobjektyvais liemenės kišenėse. Dažniausiai išvykstu vienas ir net nežinau, kas man svarbiau, ar fotografija, ar pokalbis su savimi.

Kad fantazijos virstų nuotraukomis, žinoma, reikia žinių, fotografijoje dabar viskas labai greitai keičiasi, turi nuolat mokytis, ieškoti žinių.

– Ar tavo fotografavimo įranga labai pasikeitė nuo pirmųjų nuotraukų? Ar fotografuoji mobiliuoju telefonu, ar esi ištikimas tik fotoaparatui?

– Šiandien turiu puikią techniką, bet jei sužinau, kad atsirado kažkas geresnio, pataupau ir nusiperku. Fotografuoju tik fotoaparatu, telefonu fiksuoju viešbučio pavadinimą, kad žinočiau, kur grįžti.

– Esi sakęs, kad žmona Audrė tave įkvėpė fotografuoti. Kiek jos portretų esi padaręs?

– Audrė – mano gyvenimo draugas, žmona ir viskas, kas yra svarbiausia, taigi jos fotografijų, net jei kada tapčiau žymiu fotografu, niekas nepajėgtų suskaičiuoti.