Japonija pasauliui žinoma kaip šiuolaikinių technologijų gamintoja ir naudotoja. Tačiau trečioji pasaulio ekonomika jau kelis dešimtmečius stagnuoja, gyventojai neturtingėja, o įpirkti naujus daiktus darosi vis brangiau.
„Sony“ ausinukas, „Nintendo“ vaizdo žaidimų konsolės, mobilieji telefonai ir QR kodai yra tik keli Japonijoje gimę išradimai, visiškai pakeitę pasaulį. Remiantis Japonijos Ekonomikos, Prekybos ir pramonės ministerija, šalies skiriamos lėšos tyrimams ir technologijų vystymui yra trečioje vietoje pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tačiau tuo pačiu metu Japonija užmarštyje nepalieka ir vintažo.
Šalyje vėl populiarėja įvairios senosios technologijos. Pavyzdžiui, kasetinės vaizdo kameros ar fotoaparatai. Didžiausio pasaulyje transliuotojo BBC kalbintas įvairia senovine technika prekiaujančios parduotuvės savininkas sako, kad jo klientų amžiaus – nuo 10-ies iki 20-ies metų.
„Paaugliai nori į „Instagramą“ įkelti nuotraukas, darytas, anot jų, senoviniu būdu“, – sako vintažinės technikos parduotuvės savininkas. Būtent dėl to Japonijoje sparčiai auga naudotų vaizdo kamerų bei fotoaparatų rinka. Nuo jų remonto iki pardavimo. Specialistai sako, kad palyginti su kitose valstybėse parduodamomis kameromis, Japonijoje jos mažiau naudotos, joms trūksta mažiau dalių, mechanizmuose mažiau dulkių. Taip esti todėl, kad japonai labiau linkę saugoti turimus įrenginius.
Tekančios saulės šalyje atgimsta ir kitų įrenginių naudojimas – vaizdo grotuvai bei magnetolos ir vėl tampa populiarios. O kartu su jais ir tokių įrenginių įrašai. Statistika rodo, kad nuo 2010-ųjų JAV atlikėjai iš naujo išleidžia vis daugiau įrašų kasetėse specialiai Japonijos rinkai. Tai prisidėjo prie pasaulinio kasečių atgimimo 2018-aisiais. Skaičiuojama, kad vien per tuos metus kasečių pardavimai pasaulyje šoktelėjo kone penktadaliu.
Ekspertai šią japonų meilę senienoms paaiškina gilesniu žvilgsniu į šalies ekonomiką. 25-erius metus Japonijoje nebuvo socialinio mobilumo. Kitaip tariant, kokiai socialinei klasei priklausei prieš ketvirtį amžiaus, tokiai pačiai priklausai ir dabar.
Japonijos ekonomika jau ilgai yra stagnuojanti ir žmonės tiesiog neturtingėja. Įsigyti naujus įrenginius yra brangu, todėl kiekvieną naują technologinį pirkinį žmonės itin saugo ir prižiūri. Tai ir paaiškina, kodėl šis naudotos technikos atgimimas ir įvyko Japonijoje.
LRT.lt primena, kad vintažu vadinama nostalgiškais prisiminimais dvelkianti miela seniena, turinti savo istoriją ir išliekamąją vertę. Terminą „vintage“ (anglų. k. „praėjusių metų derlius“) sukūrė europiečiai vyndariai aukščiausios kokybės arba dešimties metų senumo vynui apibūdinti ir ypatingai jo vertei pabrėžti.
Taip pat skaitykite
Parengė Vismantas Žuklevičius.
