Gyvenimas

2020.01.22 19:20

Krizė šeimoje lemia drastiškus tėvų sprendimus – svarsto atsisakyti paauglių vaikų

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.01.22 19:20

Nors teisiškai atsisakyti savo vaiko Lietuvoje negalima, specialistams ir visuomenei nerimą kelia atvejai, kai tėvai, susidūrę su problemas keliančiu paauglių elgesiu, teigia nebegalintys auginti ir norintys perduoti juos atitinkamoms institucijoms.

Teigiama, kad tokių atvejų atsiranda ne tik tarp globėjų, įsivaikinusių savo atžalas, bet ir biologinėse šeimose.

Psichologė Gražina Lutkevičė, dirbusi globos namuose, teigia, jog tokį suagusiųjų sprendimą lemia jų bejėgiškumas.

„Jeigu tėvai yra sąmoningi, jie būna nuėję didelį kelią, kreipęsi į daugybę specialistų, tačiau, kai vaiko elgesys nesikeičia, kai būna daug problemų, kai neatrandamas ryšys, jie ima galvoti, kad galbūt vaikui bus geriau kur nors kitur. Tėvams nėra lengva išsakyti tokias mintis, nes tai susiję su kalte“, – sako psichologė.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus vadovės Linos Juškevičienės teigimu, sunkumų patiriančios šeimos dažnai net neieško pagalbos. Kai vaikai susiduria su teisėsaugos institucijomis, visą atsakomybę jų tėvai iškart perduoda valstybei.

„Su tokiomis šeimomis sunku dirbti, nes tėvai nesuvokia, kad vaikui reikia pagalbos. Jie dažnai mano, kad jiems pagalbos nereikia, bet reikia jų vaikui. Tokiu atveju pagalba turėtų būti teikiama pradedant nuo šeimos, baigiant vaiku – nereikėtų koreguoti tik vaiko elgesio“, – aiškina L. Juškevičienė.

Tėvams nėra lengva išsakyti tokias mintis, nes tai susiję su kalte.

Susiduria ir pasiturinčios šeimos

G. Lutkevičė tikina minėtu klausimu ne kartą susidūrusi ir su pasiturinčiomis šeimomis. Jos aiškinimu, tokiu atveju krizę šeimoje lemia ne vaiko elgesio sutrikimai, bet vidiniai išgyvenimai. Anot jos, nors vaikai yra materialiai aprūpinti, lanko geras mokyklas ir gali sau daug ką leisti, su artimaisiais beveik nebendrauja.

„Paauglys paprastai būna viename kambaryje, tėvai kitame ir jie beveik nesikalba. Arba tėvai išvyksta darbo reikalais į kelionę ir palieka 14-metį vieną kelioms dienoms ar net savaitę. Jis būna vienas, neturi draugų ir iš to kyla daugiau vidinių problemų“, – pažymi G. Lutkevičė.

Stokojama pagalbos priemonių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova pabrėžia, kad tėvai nesiekia atsikratyti vaiko, o tiesiog nebežino, ko griebtis. Kaip bebūtų, pašnekovė pripažįsta, jog viso to priežastis – pagalbos priemonių stoka.

„Tai viena iš didžiausių problemų. Lietuva ieško sprendimų, kaip geriausiai padėti šiems vaikams ir jų šeimoms“, – tikina K. Stepanova.

Anot G. Lutkevičės, minėtos šeimos dažniausiai būna itin pasimetusios: neretai atžala ar net jo tėvai yra pakeitę kelis psichologus.

„Pagalba jiems nėra nuosekli ir gili. Psichikos sveikatos specialistas turi tam tikrą skaičių konsultacijų. Jei vėliau reikalinga tęstinė pagalba, nėra galimybės gauti vietos pas tą patį specialistą. Tokiu atveju šeimos yra priverstos ieškoti pagalbos kitur. Specialistų kaita elgesio sutrikimų turinčiam paaugliui neleidžia su jais užmegzti ryšio. Pagalbos nuoseklumo ir koordinavimo trūksta. Gaunamos skirtingos arba labai daug rekomendacijų, kurias bandoma suderinti ir išpildyti, tačiau vis tiek neišeina“, – teigia psichologė.

Su tokiomis šeimomis sunku dirbti, nes tėvai nesuvokia, kad vaikui reikia pagalbos

Dėl elgesio sutrikimų paaugliai dažnai vangiai lanko pamokas. L. Juškevičienės tikinimu, kiekvienoje mokykloje egzistuoja speciali Vaiko gerovės komisija, siūlanti vaiko grąžinimo į mokyklą planą. Jose numatoma, kaip motyvuoti vaiką eiti į mokyklą ir lankytis pas psichologą. Jeigu minėtas planas nepasiteisina, kreipiamasi į savivaldybę.

„Mes gauname prašymus dėl plano vaikui sudarymo. Jeigu nesirūpinama vaikų vidiniu pasauliu, reikėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie pažiūrėtų, ar tėvai daro viską, kad padėtų savo vaikui. Vilniuje yra kompleksinės paslaugos, organizuojančios pozityvią tėvystę, mediacijos ir psichologo kursus, kuriuos šeimos gali gauti. Taip pat yra psichikos sveikatos centrai, kur suteikiama psichologo pagalba“, – sako L. Juškevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės apibendrinimu, šeimas slegiančios problemos dėl sunkaus vaikų elgesio – vienas iš prioritetinių klausimų.

„Nuo šių metų sausio Lietuvoje įsigalioja naujovė, kai šeimos gali kreiptis į savivaldybę, kad ši paskirtų atvejo vadybininką, net jei šeimoje nėra identifikuota vaiko teisių pažeidimų. Iki šiol atvejo vadyba buvo skiriama tik toms šeimoms, kur buvo pažeidimas. [...]

Kai šeima kreipiasi atvejo vadybos nesant vaiko teisių pažeidimų, vaiko teisių institucijos nėra įtraukiamos, todėl egzistuoja tam tikra apsauga. Skatiname šeimas kreiptis pagalbos, kad problemos negilėtų“, – ragina K. Stepanova.

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.