Dvimetė vilniečių Martyno Kairio ir jo žmonos dukra Sofia jau turi elektroninį paštą, trijų rūšių taupykles ir dvi aukles – kiniškai ir lietuviškai kalbančią. Visa tai – tam, kad suformuotų tinkamus vaiko įpročius, kuriuos, mergaitės tėtis iš patirties žino, sunku pakeisti suaugus. M. Kairys įsitikinęs, jog tinkamai suformuoti įpročiai – ne tik dovana mažiesiems, bet ir palengvinimas tėvams.
Prasidėjus naujiems metams, žmonės ima keltis naujus tikslus. Didelė dalis jų būna susijusi su senų įpročių keitimu arba naujų įpročių ugdymu. Tiesa, suaugusiam žmogui pakeisti įpročius nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, įsitikinęs saviugda besidomintis M. Kairys. Anot 2015 m. Lugane, Šveicarijoje, „TEDx“ konferencijoje apie produktyvumą kalbėjusio lietuvio, kelią į sėkmingą tikslų siekimą sudaro trys nuo mūsų pačių priklausantys veiksniai: motyvacija, valia ir įpročiai.
Didžiausias tikslo priešas – klaidingi lūkesčiai
Pasisemti motyvacijos nėra sudėtinga – kartais pakanka pažiūrėti įkvepiantį filmą, perskaityti motyvuojančią knygą ar apsilankyti gerame seminare. Valią, priešingai, reikia ugdyti patiems ir, panašiai kaip raumenis, nuolat auginti. Tam reikalinga kartais save paspausti ir priversti kažką padaryti. Įpročius – veiksmus, kuriuos žmogus atlieka negalvodamas, automatiškai, – taip pat reikia ugdytis pačiam.
„Didžiausias mitas, kurį populiarina žiniasklaida ir tokie žymūs saviugdos entuziastai (vadinamieji kaučeriai) kaip Tony Robbinsas ar Brianas Tracy yra tas, jog naują įprotį žmogus išsiugdo per 21 dieną. Šis mitas kilo 20 a. septintajame dešimtmetyje, kai vienas plastikos chirurgas atrado, jog žmogus per 21 dieną pripranta prie naujai prisiūtos rankos – ima ją jausti, pradeda judinti.
Viešoji erdvė šį mitą pasigavo, nes 21 diena skamba patraukliai, tačiau daugelis atliktų tyrimų atskleidė, jog naujo įpročio išsiugdymas, priklausomai nuo įpročio ir jį išsiugdyti bandančio žmogaus būdo, gali užtrukti nuo 16 iki 254 dienų“, – kalba M. Kairys, vedęs ne vieną seminarą apie produktyvumą ir sėkmingą tikslų siekimą.
Norint pokyčių tenka kažko atsisakyti
Užsibrėžus keisti įpročius, svarbu nepuoselėti netinkamų lūkesčių. „Kai kurių įpročių neišsiugdysime vien todėl, kad jie bus mums nemieli. Tarkime, žmogus žino, kad bėgioti yra sveika, bet bėgiojimas jam nepatinka. Net jei pradžioje jis ras valios ir prisivers išeiti pabėgioti, labai tikėtina, jog greitu metu ši veikla nutrūks. Taigi, svarbiausia susikoncentruoti į tikslą. Jei mano tikslas – būti sveikam, galbūt galiu išbandyti kitą sporto šaką, kurių yra išties labai daug“, – svarsto M. Kairys.
Suaugusiesiems išsiugdyti naujus įpročius sunkiau nei vaikams, nes jie nori greitų rezultatų, o kad jų pasiektų, vienu metu ima keltis krūvą tikslų ir taikyti gausybę priemonių. „Tarkime, žmogus nuėjo į seminarą, jame išgirdo patarimų, kaip būti produktyvesniam ir daugiau nuveikti. Būna, kad po to žmonės išsikelia dešimtis tikslų ir ima daryti viską, kad tik kuo greičiau juos pasiektų. Tada jie nesulaukia greito rezultato ir staiga meta tai, ką pradėję“, – sako M. Kairys.
Beje, išsikėlus tuziną tikslų, neretam tiesiog pritrūksta fizinės energijos – juk dar reikia dirbti, rūpintis šeima, skirti laiko ir poilsiui. „Suaugusiam žmogui keisti įpročius ganėtinai sudėtinga dar ir todėl, kad jam tenka kažko atsisakyti. Paroje yra 24 valandos, vadinasi, jei norime pradėti kažką naujo, kažko teks atsisakyti“, – sako M. Kairys.
Studijavęs Danijos karališkojoje karinių jūrų pajėgų akademijoje M. Kairys, kalbėdamas apie valią, mėgsta pateikti karininko pavyzdį. Anot jo, daugelis stebisi karių valia, tačiau reikia nepamiršti, kad jų galvos neapkrauna papildomi rūpesčiai. „Jiems nereikia galvoti, ką apsirengti, – yra uniforma. Nereikia sukti galvos, ką valgyti, – visos dienos maistas jiems būna patiekiamas. O kuo daugiau, kad ir nereikšmingų, sprendimų per dieną turime priimti, tuo mažiau energijos mums lieka“, – sako M. Kairys.
Už mažųjų įpročius atsakingi tėvai
Mažiesiems nereikia niekuo rūpintis – vaikučiais rūpinasi tėvai, todėl jie ir tampa atsakingi už vaiko įpročius. „Jei nuo vaikystės ugdysime mažųjų įpročius, tai turės didžiulę įtaką ateityje. Tėvai turi sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tinkamai pažinti pasaulį ir ugdytis tam tikrus įpročius. Sąmoningai priimdamas sprendimą, kad nori kurti palankią aplinką vaikui, kartu su juo naujus įpročius ugdosi ir pats tėtis ar mama“, – kalba dvejų metukų dukrytės tėtis.
Dieną, kai tapo tėvu, M. Kairys prisimena su šypsena: „Su žmona grįžę iš gimdymo namų žiūrime į dukrytę ir galvojame: knygas perskaitėme, viską žinome, bet čia juk gyvas žmogutis – reikia juo rūpintis, jį auginti! Suvokėme, kad nors daugelis dalykų atrodo savaime suprantami, rūpesčių sūkuryje tėvams lengva juos pamiršti.“
Taip M. Kairiui ir kilo idėja namus apklijuoti lipdukais, arba primintukais, kaip pats juos pavadino. Vilniečių šeimos namus papuošė namuose atspausdinti spalvoti lipdukai su zuikiais, primenantys, kad metas apsikabinti, valytis dantis, susitvarkyti žaislus, pagirdyti gėles, paskaityti pasaką, išnešti šiukšles. „Žinoma, mano dvimetė dukrytė dar neišneša šiukšlių, nes paprasčiausiai yra tam per maža, tačiau jau dabar, radusi ant žemės šiukšlę, ją paima ir nuneša į šiukšlių dėžę“, – pasakoja M. Kairys.
Vienas iš jaunų tėvelių sugalvotų būdų, kaip sukurti kuo palankesnę aplinką vaiko raidai, netrukus virto ir verslo idėja. M. Kairys su žmona sukūrė spalvingus lipdukus su žaismingais aprašais tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Šiuo metu verslu rūpinasi vaiko priežiūros atostogų išėjusi M. Kairio žmona.
Mylimiausi jųdviejų dukrytės Sofios lipdukai – gėlių girdymas, vandens gėrimas, dantų valymas. Nors mergaitei vos dveji, ji noriai pirštu beda į vonioje prilipdytą zuikį ir į rankas, kaip šis, čiumpa šepetėlį su pasta. Nors mergaitės tėtis šypteli, kad kol kas ji daugiausia tik valgo pastą, tėvai pastebi, jog įprotis valytis dantis jau formuojasi.
Išauklėti vaikai – laimingi tėvai
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ant primintukų nugulė visai paprasti ir buitiniai dalykai, M. Kairys tikina, jog kiekviena maža pergalė veda didesnės link. „Maži įpročiai jungia visą žmogaus portretą. Žinant, kokie jo įpročiai, nesunku pasakyti, koks tas žmogus ir ką jis gali pasiekti, – sako M. Kairys. – Kai vaikui nuo mažens ugdomi įpročiai, kad ir tokie paprasti ir buitiniai, ateityje jis geba pasirūpinti savo ateitimi, nes suvokia įpročių svarbą ir ugdo valią. Ateityje toks vaikas gebės užmegzti santykius, susirasti darbą“, – kalba M. Kairys.
Tinkamai suformuoti vaiko įpročiai ne tik užtikrina sėkmingesnę jo ateitį, bet ir atneša ramybės tėvams, įsitikinęs M. Kairys. „50 procentų žmogaus charakterio lemia paveldimumas ir net 40 procentų – aplinka. 10 procentų priklauso nuo sėkmės ir buvimo tam tikru laiku tam tikroje vietoje. Už vaikų iki tam tikro amžiaus aplinką atsakingi būtent tėvai. Pasirūpinę, kad vaikas turėtų tinkamai išugdytus įpročius, tėvai galės būti ramesni ir turės daugiau laiko sau, nes vaikas elgsis tinkamai, žinos ribas, bus labiau nuspėjamas“, – kalba M. Kairys.
Dvimetė turi elektroninį paštą ir tris taupykles
Į vaiko auginimą vilniečių šeima stengiasi žiūrėti kuo kūrybiškiau. M. Kairys įsitikinęs, jog būtent žaismingu būdu mažyliui diegiami įpročiai ir kūrybiškai atskleidžiamas pasaulis yra efektyvesnis auklėjimo būdas nei elementarus taisyklių aiškinimas. Mažąją Sofią prižiūri kiniškai kalbanti auklė, į Lietuvą atvykusi iš Pekino. Tiesa, didelę laiko dalį mergaitė praleidžia ir su gimtąja kalba šnekančia aukle, o mergaitės mama ir seneliai iš Kauno su ja šneka rusiškai.
Dvimetė jau turi elektroninį paštą, į jį jai nuotraukas ir laiškus siunčia artimieji. Juos mergaitė galės perskaityti tada, kai paaugs. Beje, mažylė jau turi ir savo taupyklę, tiksliau pasakius, net tris. „Ši idėja ne mano, perskaičiau ją vienoje knygoje, bet ji man taip patiko, kad nutariau ją pasisavinti. Kadangi su žmona žinome, jog artimiesiems ir draugams sunku sugalvoti, ką vaikui nupirkti dovanų, sakome, kad, jei jiems trūksta idėjų, dovanotų pinigus.
Namie yra trys Sofios taupyklės. Į vieną dedami pinigėliai, už kuriuos ji vėliau kažką nusipirks sau, į antrą – pinigai, už kuriuos ji ką nors nupirks savo artimiesiems, o į trečią – pinigai, kuriuos ji skirs organizacijoms ar žmonėms, kurių asmeniškai nepažįsta. Žmonės, atėję pas mus į svečius, patys nusprendžia, į kurią taupyklę mesti pinigus, o paaugusi Sofia spręs, kaip juos išleisti“, – pasakoja M. Kairys.
Vyras šypteli, kad ši idėja taip patiko šeimos draugams, jog ją pasiskolinti žada ir kiti. Nuolat ieškantis žaismingų dukrytės auklėjimo būdų M. Kairys įsitikinęs – kad ir kaip sunku atrasti laiko, investuoti jį į vaikų įpročių ugdymą verta.
