Gyvenimas

2020.01.23 08:32

Marija Aušrinė Pavilionienė kritikuoja žmogaus teisių situaciją Lietuvoje: ugdoma kolektyvybė, o ne asmenybė

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2020.01.23 08:32

Lietuvoje ugdoma masė, o ne savo teises ir laisves žinantys ir galintys įgyvendinti žmonės, tuo įsitikinusi LRT TELEVIZIJOS laidos „Visi kalba“ pašnekovė, žmogaus teisių aktyvistė Marija Aušrinė Pavilionienė. Net mokykloje, anot jos, lytiškumo vis dar mokoma pagal bažnytines dogmas, o ne mokslu grįstą programą, kuri būtina norint išugdyti kitų laisvę gerbiančias asmenybes.

Filologė, habilituota mokslų daktarė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, žmogaus teisių aktyvistė M. A. Pavilionienė tvirtina, kad Lietuvoje situacija su žmogaus teisėmis yra prastoka. Anot jos, Lietuvoje nėra priimta įstatymų, kurie gintų visų piliečių teises, pavyzdžiui, nėra Reprodukcinės sveikatos įstatymo, kuris užtikrintų moters teisę gimdyti tada, kai ji šito nori, ar net nutraukti nėštumą, jei įvyksta lytinė prievarta ar moteris tuo metu negali gimdyti.

„Lietuvoje moters teisės nėra užtikrintos. Žmogaus teisės ir laisvės nesiejamos su asmenybės formavimu ir ugdymu, valstybės demokratijos branda ir demokratiškumu. Be teisių ir laisvių suvokimo žmogus tėra minios dalis. Kai žmogus supranta, kad yra asmenybė, o jo socialinės, ekonominės, politinės, kultūrinės teisės yra užtikrintos, jis tampa visai kitu žmogumi.

Dabar Lietuvoje ugdoma kolektyvinė, masė, kuri neturi turėti drąsos kovoti už savo teises, turi pasisakyti taip, kaip nurodo partijos vadas ar įstaigos vadovas. Būti asmenybe ir suvokti savo laisves ir teises, mano nuomone, pats gražiausias darbas“, – kalba pašnekovė.

Ji ragina nepamiršti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, priimtos 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje. Į šią deklaraciją visą savo širdį ir protą sudėjo Eleanora Roosevelt. Pasak žmogaus teisių aktyvistės M. A. Pavilionienės, kai kurios frazės iš šios deklaracijos turėtų būti perskaitomos vietoje maldos.

Seksualumas yra vėduoklė ir su savo kūnu galima eksperimentuoti.

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Nepaisant rasės, lyties, tautiškumo, etninės kilmės, ligos, amžiaus, tikėjimo. Kaip Lietuvoje? Kažkodėl viena socialinė grupė priimtina, kitos, kaip lytinės mažumos, atstumiamos.

Visi žmonės lygūs įstatymui, turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. O pas mus kažkodėl įstatymai gina ne visus, todėl žmonės ir bėga į užsienį, nes ten jų žmogiškas orumas yra ginamas labiau.

Kiekvienas turi teisę įgyvendinti jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinas socialines, ekonomines, kultūrines teises. Lytinės mažumos socialinių teisių Lietuvoje neturi: nėra Lyties keitimo įstatymo, asmenybės, lytinės tapatybės apibrėžimo, Lietuva neratifikavusi Stambulo konvencijos, kurioje pasakyta: reikia gerbti žmogų už jo lytinę tapatybę, kovoti su tomis tradicijomis, kurios žaloja asmenybę.

Mokslas yra skirtas tam, kad būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Kur jūs girdėjote Lietuvoje prezidentą, premjerą, ministrus, Seimo narius kalbant, kad didžiausią biudžeto dalį reikia skirti švietimui ir mokslui, nes tai ugdo asmenybę, vadinasi, tvirtus, profesionalius žmones, kurie yra lyderiai? Be švietimo ir mokslo nebus ir gerovės valstybės“, – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos punktus komentuoja M. A. Pavilionienė.

Marija Aušrinė Pavilionienė: seksualumas – tarsi vėduoklė: mes galime eksperimentuoti su savo kūnu

Eitynėse už lygybę yra tekę būti apmėtytai kiaušiniais

Ne taip seniai Lietuva buvo priskirta prie 12 homofobiškiausių šalių pasaulyje. Pasak laidos pašnekovės, teigiama dinamika vyksta – apie homoseksualių žmonių teises jau kalbama, rašoma, dėl to net protestuojama.

Habilituota mokslų daktarė primena, kad prieš keletą metų rašytojos Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“ buvo uždrausta remiantis Nepilnamečių apsaugos įstatymu – taip įvyko vien dėl to, kad šioje knygoje buvo išspausdinta pasaka apie tai, kaip dvi princesės pamilo viena kitą. Nepilnamečių apsaugos įstatyme parašyta, kad negalima tyčiotis iš šeimos vertybių, o Konstitucija sako, kad šeima – vyro ir moters sandrauga.

M. A. Pavilionienė teigia neseniai perskaičiusi, jog vokiečių katalikų bažnyčia paskelbė, kad homoseksualumas – seksualumo atmaina. „Tai joks atradimas – apie tai kalbėjo seksologai. Seksualumas yra vėduoklė ir su savo kūnu galima eksperimentuoti“, – pažymi ji.

Mes iki šiol mokyklose neturime mokslu grįstos lytinio ugdymo programos. Galbūt yra bažnytinėmis dogmomis grįsta programa, kurioje sakoma, kad lytiniai santykiai – tik tada, kai nori susilaukti vaikų, lytinis pasitenkinimas – nuodėminga.

Vis dėlto tai, jog visuomenės požiūris po truputį keičiasi, rodo ir paskutinės eitynės už lygybę, per kurias nebuvo jokių išsišokimų. Laidos herojė teigia, jog anksčiau jai yra tekę šiose eitynėse būti ir apmėtytai kiaušiniais.

„Tai buvo žiauri neapykanta, nesupratimas. Pacituosiu mylimo filosofo Sokrato frazę: „Blogis gimsta iš nežinojimo.“ Mes iki šiol mokyklose neturime lytinio ugdymo, švietimo, mokslu grįstos programos. Galbūt yra bažnytinėmis dogmomis grįsta programa, kurioje sakoma, kad lytiniai santykiai – tik tada, kai nori susilaukti vaikų, lytinis pasitenkinimas – nuodėminga, nors Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad lytiniai santykiai atneša džiaugsmą, palaiko psichinę ir fizinę sveikatą“, – pasakoja ji.

Paklausta, ką atsakytų žmogui, ginančiam Nepilnamečių apsaugos įstatymą ir manančiam, kad vaikui nebūtina žinoti, jog būna ir taip, kad vyrai bučiuoja vienas kitą, M. A. Pavilionienė tvirtina, jog pasiremtų europinėmis programomis, kuriose teigiama, kad augant ir bręstant reikia kalbėti apie lytiškumą, nors ir dozuotai.

„Pypliukai klausia: o iš kur aš atsiradau? Kalbėti apie gandrus ar kopūstus naivoka. Galima gražiai paaiškinti kitais žodžiais. Lietuvoje yra knygelių su piešinėliais, kuriose nupiešti žmonės su skirtinga išore. Tai ir sakykime, iš kur atsiranda vaikai, kas yra tos pačios lyties žmonių meilė... Geriau kalbėti apie draugystę, o ne neapykantą, persekiojimą, netoleranciją, kurie yra žmonių žudymo įrankiai“, – ragina ji.

M. A. Pavilionienė kartu su padėjėjomis yra parašiusi ir Eutanazijos įstatymo projektą. Anot jos, žmogui priklauso ne tik teisė gimti ir teisė gyventi – jis turi ir teisę oriai numirti.

Už ką M. A. Pavilionienė kritikuoja Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą? Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Marija Aušrinė Pavilionienė: seksualumas – tarsi vėduoklė: mes galime eksperimentuoti su savo kūnu