Gyvenimas

2020.01.15 07:00

Daktaras Unikauskas: iš to, kokiu tempu vaikštote, galima nuspręsti, kaip greitai pasensite

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.01.15 07:00

Iš to, kokiu tempu vaikštote būdamas 30-ies, galima nustatyti, kokia senatvė jūsų laukia – ankstyva ar vėlyva, sunki ar lengva. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas tvirtina, kad tam nustatyti užtenka vos 3 sekundžių.

„Reikia paėjėti vos kelis šimtus metrų, bet sėdate į viešąjį transportą? Iki prekybos centro visada važiuojate automobiliu, nors pėstute užtruktumėte vos 5 minutes? Ne gėda? Deja, jūs ne vienas“, – sako A. Unikauskas.

Ilgesnius ar trumpesnius atstumus vaikštome kiekvieną dieną, tačiau ar kada susimąstėte, kad tai pigiausias ir, ko gero, efektyviausias būdas gerinti savo sveikatą, nuotaiką ar net mažinti svorį? Be to, dėl to, kokiu greičiu vaikštote, kai jums 30 ar 40 metų, galima įtarti, kokia bus jūsų senatvė – sunki ar ne, taip teigia profesorius.

Jei jūs per 3 sekundes nueinate maždaug 2 metrus, pasensite greičiau nei tie, kurie per tą patį laiką nueina dvigubai toliau.

„Šią temą pasufleravo vienas tyrimas apie ėjimo tempo ir senėjimo tempo sąsajas. Klausimų perskaičius šį tyrimą kilo labai daug – ne viskas man ten buvo priimtina, bet sąsaja yra akivaizdi“, – pažymi jis.

Mokslininkai nustatė, kad lėtai vaikštantys žmonės sensta greičiau, tačiau A. Unikauskas pabrėžia – tai nėra absoliuti tiesa, nes lėtai vaikščioti galima tiesiog dėl to, kad blogai jautiesi.

„Tame tyrime tvirtinama, kad jeigu jūs būdamas jaunas vaikštote lėtai, sensite greičiau, o tai, kaip greitai pasensite, galima numatyti, kai jums dar tik 40 metų. Tyrėjai tvirtina, kad netgi galėtų apskaičiuoti, kaip greitai sensite, atsižvelgę į vaiko ėjimo tempą“, – pasakoja medikas.

Jei jūs per 3 sekundes nueinate maždaug 2 metrus, pasensite greičiau nei tie, kurie per tą patį laiką nueina dvigubai toliau, tyrimo rezultatus atskleidžia A. Unikauskas.

Nustatyta, kad lėtai per gyvenimą einančių žmonių plaučiai, dantys, imuninė sistema ir širdis buvo prastesnės būklės nei tų, kurie linkę vaikščioti greičiau.

Ėjimo greičio ir senėjimo tempo sąsajos: dar ne vėlu paspartinti savo žingsnį!

„Tai parodo, kokia bus senatvė. Nustatyta, kad lėtai per gyvenimą einančių žmonių plaučiai, dantys, imuninė sistema ir širdis buvo prastesnės būklės nei tų, kurie linkę vaikščioti greičiau“, – tvirtina gydytojas.

Kaip orientuotis, ar jūs einate pagal savo galimybes, ar save „taupote“? Anot profesoriaus, tai įvertinti galėtų padėti ne kas kita, o tiesiog jūsų pulso dažnis – šis einant turėtų padidėti, palyginti su ramybės būsena.

„Mokslininkai tikisi, kad galėdami numatyti senatvės bėdas dar ankstyvame žmogaus amžiuje suteiks asmeniui galimybę pakeisti gyvenimo būdą, kol jis dar jaunas ir sveikas. Norite senti oriai ir sveikai? Vaikščiokite daugiau ir spėriau“, – pataria daktaras.

Vaikščiojimas ne tik padeda metant svorį ar atitolina senėjimą. Ši įprasta veikla turi daugybę privalumų mūsų organizmui.

Svarbu pažymėti ir tai, kad vaikščiojimas ne tik padeda metant svorį ar atitolina senėjimą. Ši įprasta veikla turi daugybę privalumų mūsų organizmui. Įsidėmėkite, kodėl iki parduotuvės verta ne važiuoti autobusu ar automobiliu, o tiesiog nueiti pėstute.

Ėjimo nauda:

– gerina regėjimą,

– užkerta kelią širdies ligoms,

– didina plaučių tūrį,

– užbėga už akių diabetui,

– gerina virškinimą,

– stiprina raumenis,

– mažina svorį,

– stiprina kaulus ir sąnarius,

– mažina nugaros skausmus,

– nuramina protą.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Ėjimo greičio ir senėjimo tempo sąsajos: dar ne vėlu paspartinti savo žingsnį!