„Lietuva dar gyva. Čia rodo Kaunas, Kauno redakcija“, – tokiais žodžiai Sausio 13-osios naktį okupantams užėmus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, vos po kelių minučių prasidėjo transliacijos iš Kauno. Tą naktį dirbę žurnalistai ir technikos darbuotojai sako tikėję, kad ir Kaune pasirodys tankai, ir tam rengėsi.
Po 29 metų į Kauno redakciją žengiantys buvę Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistai Modestas Patašius ir Vidas Mačiulis stabteli prie stendo, kuriame užfiksuoti per sausio įvykius Kauno redakciją saugoję žmonės.
Sausio 13-osios naktį, sovietų kariams užėmus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, transliaciją perėmė Kauno redakcija.
Pirmasis eteryje pasirodęs, tą naktį redakcijoje budėjęs, Modestas Patašius buvo įsitikinęs, kad ir į Kauno redakciją pasibels ginkluoti kariškiai.
M. Patašius sako, kad baimės būta, net vandens į studiją jam bandžiusį atnešti kolegą palaikęs okupantu: „Jis sugalvojo, kad reikia šliaužti grindimis su tuo pilnu puodeliu ir padėti ant stalo. Tas šliaužimas man pasirodė, kad desantininkas, tai dar pagalvojau, koks mandagus desantininkas.“
Kauno studijoje dirbę žurnalistai pasakoja, kad šalia buvo pasidėję striukes. Jei kartais būtų išvaryti į lauką. Informaciją rinkę dviem studijos telefonais. Jie nuo žmonių skambučių netilo.
„Čia aš sėdėjau, o čia sėdėjo Liucija Baškauskaitė. Pasakysiu jums vieną epizodą, aš papasakoju su grauduliu, o ji išverčia į anglų kalbą ir šypsosi, tuojau paskambina žiūrovai ir klausia kodėl ji šypsosi“, – prisiminimais dalijasi žurnalistas Vidas Mačiulis.
Netikėtai prasidėjusi transliacija tęsėsi tris paras. Inžinierius Feliksas Girininkas stebisi, kad įnoringos ir dažnai gesdavusios tų laikų filmavimo kameros transliaciją atlaikė be jokio trukdžio: „Tris paras niekur neišėjom, nes nebuvo vilniečių. Vilniečiai po dviejų parų pradėjo. Snustelėdavom ant kušetės ir vėl toliau.“
Pritrūkus technikos, vaizdo grotuvus, kasetes į redakciją ėmė nešti gyventojai. Artėjant nakčiai, baimindamiesi neprašytų svečių, dalį technikos darbuotojai slėpdavo.
Kauno redakcijos pastatą tomis dienomis gyva grandine saugojo minia žmonių. Gyventojai budėjo ir prie radijo transliacijas rengusios stoties Sitkūnuose, relinės stoties bokšto Kauno žaliakalnyje.
Kauno redakcijoje sausio 13 naktį prasidėjusi tiesioginė transliacija be pertrūkio tęsėsi iki sausio 16-osios nakties. Iš viso 72 valandas 8 minutes.
Išsamiau – Kristinos Karlonės reportaže:
