Gyvenimas

2020.01.13 07:06

Gydytoja atsakė, koks vaistų nuo skausmo kiekis nekenkia ir kodėl moterys nepastebi artėjančio infarkto

LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.01.13 07:06

Stipresnį skausmą, nei turėtų, žmonės gali imti justi esant psichologinėms problemoms. Tokiais atvejais gali nutikti ir taip, kad skausmo šaltinis seniai nuslopintas, o skausmo pojūtis išlikęs – psichosomatiniai skausmai, kaip LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ sako šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė, sudėtingiausios situacijos tiek pacientams, tiek daktarams.

Stipresnis ar silpnesnis, ūminis ar lėtinis – skausmas pažįstamas kiekvienam. Tačiau ne visi esame jam vienodai pakantūs, tad ir reaguojame skirtingai: vieni kenčia, kiti malšina vaistais. Pasak medikų, į šį pojūtį svarbu atkreipti dėmesį, nes jis praneša apie pažeidimus organizme, tačiau kai kuriais atvejais priežastį nustatyti sunku, nes visi tyrimai rodo, kad problemos nėra.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja E. Petrauskienė teigia, kad skausmas – viena svarbiausių mūsų organizmo reakcijų, padedančių suprasti, jog su mumis kažkas negerai.

Paklausta, kodėl kai kuriems taip sunku ištverti kad ir nedidelį skausmą, daktarė pabrėžia, jog skausmo pojūtis skiriasi dėl daug priežasčių: „Dalis žmonių genetiškai turi žemesnį skausmo slenkstį ir jaučia stipresnį skausmą, nei turėtų. Kai kurie žmonės skausmo visai nejaučia – būna ir tokių situacijų.“

Skausmo intensyvumas per gyvenimą gali ir pasikeisti – žmonės, jaučiantys nerimą, liūdesį, sergantys depresija arba turintys kitų psichologinių problemų skausmą dažnai jaučia labiau.

„Kodėl sportininkai, pavyzdžiui, ilgų distancijų bėgikai gali ištverti skausmą, kuris kitam atrodytų nepakeliamas? Tai dažnai susiję su tuo, kad žmogus yra nukreipęs dėmesį kita linkme, jį ignoruoja. Taip galima pakęsti žymiai stipresnį skausmą“, – aiškina E. Petrauskienė.

Tačiau sportininkai pažįsta savo kūną ir puikiai žino, kurį skausmą gali ignoruoti, o kurio – ne. Visgi tai įrodo, kad ne visi skausmai yra pavojingi – kai kuriuos sąnarių, raumenų skausmus galima kęsti ir toliau tęsti tai, ką darai, pavyzdžiui, bėgti maratoną. Bet yra situacijų, kai žmogus skausmą ignoruoja ir tai yra pavojinga.

„Moterys dažniau nei vyrai „pravaikščioja“ infarktą, nes turi aukštesnį skausmo slenkstį, todėl ignoruoja infarkto simptomus. Tokioje situacijoje reikia būti ypač atsargiam“, – pažymi medikė.

Neįprastas, ilgai besitęsiantis skausmas taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Kada gerti vaistus nuo skausmo, pasakyti labai sunku, teigia E. Petrauskienė.

Sudėtingiausia su priklausomybe nuo nuskausminamųjų, kai yra galvos skausmas. Todėl, kad vartojant nuskausminamuosius vaistus nuo galvos skausmo, migrenos patys vaistai gali sukelti skausmą. Tai – užburtas ratas.

„Labai pavojinga nuskausminamaisiais vaistais maskuoti pilvo skausmus, ypač, jeigu skausmas ūmus, susijęs su karščiavimu arba atsiranda papildomų simptomų. Tai gali sąlygoti komplikacijas, pavyzdžiui, opą ar apendicitą, kurie pratrūksta.

Šis klausimas labai sudėtingas – yra pernelyg daug faktorių, kuriuos turėtume aptarti. Bet nuo galvos skausmo, esant virusiniam susirgimui, kai skauda raumenis, gerklę, ar susitrenkus, kai, tikėtina, nėra lūžio, galima išgerti vaistą nuo skausmo“, – pataria pašnekovė.

Menstruacijų skausmas – malšinti ar kęsti? E. Petrauskienės teigimu, tai ta pati kasdienė situacija, kaip galvos skausmas, kuriai užklupus vaistą nuo skausmo galima suvartoti. Visų svarbiausia – pažinti savo kūną ir žinoti, kuris skausmas – nekenksmingas, o kuris pranašauja apie negerus dalykus.

Kai skauda, vaistai nepadeda, o priežastis neaiški

Neretai girdime apie besaikį vaistų nuo skausmo vartojimą, tad kiek tokių vaistų galima išgerti, o kuris kiekis jau per didelis? 3–4 tabletės per mėnesį – visiškai nekenksminga, sako šeimos gydytoja, tačiau jei nuskausminamieji vartojami kasdien, tai jau problema.

Daktarė teigia savo praktikoje nesusidūrusi su atveju, kai būtų vartojama per daug tokių vaistų – anot jos, besaikio vaistų nuo skausmo rijimo problema Lietuvoje ir net Europoje nėra tokia aktuali, kaip kitose šalyse. Tačiau su tokia problema dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nuolat skauda, pavyzdžiui, sąnarius, nugarą.

„Sudėtingiausia su priklausomybe nuo nuskausminamųjų, kai yra galvos skausmas. Todėl, kad vartojant nuskausminamuosius vaistus nuo galvos skausmo, migrenos patys vaistai gali sukelti skausmą. Tai – užburtas ratas, iš kurio sudėtinga išlipti“, – pasakoja pašnekovė.

Gydytoja pabrėžia, kad didesnė problema su paracetamolio vartojimu – didelės šio vaisto dozės sukelia kepenų nepakankamumą. Kitų preparatų vartojimas gali sukelti virškinamojo trakto kraujavimą, opas, todėl visada prieš vartojant šį medikamentą svarbu pasitarti su gydytoju, ypač, jei skausmas lėtinis.

Esant psichologinėms problemoms skausmo pojūtis sustiprėja, gali migruoti. Taip ir išsivysto psichosomatiniai skausmai, kai mes priežasties neberandame – priežastis būna net praėjusi, o skausmo pojūtis išlikęs.

Išsiaiškinus priežastį, kodėl kyla skausmas, ir žinant, kad nėra rimtų pakitimų, skausmą galima bandyti numalšinti ir kitomis priemonėmis, ne vien vaistais, pavyzdžiui, nukreipiant dėmesį, pasitelkiant psichoterapiją, fizioterapiją, akupunktūrą.

„Daug kas yra girdėję apie placebo poveikį, kuris tokioje situacijoje yra veiksmingas. Tačiau jeigu skausmas yra ūmus, nežinomas, skausmo ignoruoti nevertėtų“, – pataria E. Petrauskienė.

Psichosomatinių skausmų, kai žmogui skauda, bet priežasties gydytojai neranda, o vaistai taip pat nepadeda, kilmė iki galo neištirta. Anot gydytojos, tokie skausmai dažniausia atsiranda dėl anksčiau patirto skausmo, pavyzdžiui, skrandžio uždegimo, nugaros traumos.

„Esant psichologinėms problemoms skausmo pojūtis sustiprėja, gali migruoti. Taip ir išsivysto psichosomatiniai skausmai, kai mes priežasties neberandame – priežastis būna net praėjusi, o skausmo pojūtis išlikęs.

Apskritai skausmo suvokimas labai sudėtingas. Šita situacija – viena sudėtingiausių ir pacientams, ir gydytojams. Pacientas nelaimingas, nes nuolat kenčia skausmus – tai nėra skausmo išsigalvojimas. Tokioje situacijoje būtinas geras gydytojo ir paciento kontaktas. Čia ir įsijungia daugybė kitų skausmo malšinimo būdų“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Visgi ši situacija pavojinga tuo, kad, jei žmogus yra išmokęs ignoruoti skausmą, jis gali nepastebėti tikro skausmo, pranešančio apie rimtą sutrikimą kūne.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.