Gyvenimas

2020.01.25 17:20

Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė: didžiausias jaunystės priešas – užkandžiavimas

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.01.25 17:20

Ląstelė gali arba save sunaikinti, arba atsistatyti, o tiesiausias kelias link ląstelių žūties – dažnas valgymas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ tikina mitybos žinovė Sandrija Čapkauskienė. Moters gyvenimą pakeitė žinia apie cukrinį diabetą, kuri sykiu paskatino susidomėti mityba ir klausimu: kaip elgtis, kad kūnas kuo ilgiau išliktų ne tik sveikas, bet ir jaunas?

„Kai kalbame apie mitybą, minime tik maistą, mąstome, ką valgyti, o ko ne. Tačiau ar bent įtariate, kokią įtaką mityba turi jūsų odai?“ – retoriškai klausia biomedicinos mokslų daktarė, mitybos konsultantė S. Čapkauskienė. Odos spalva, drėgmė, elastingumas – visa tai susiję su maisto produktais. Dėti braškių ant veido ji nesiūlo, tačiau, mokslinių tyrimų duomenimis, grožis prasideda nuo sveiko žarnyno. Tad ką valgyti, kad gražėtume, ir ko nevalgyti, kad nesentume?

Nors senėjimo sustabdyti neįmanoma, tačiau išsaugoti veido ir kūno jaunatviškumą kuo ilgiau galime, teigia S. Čapkauskienė. Pasak jos, yra priežasčių, lemiančių išvaizdos ir savijautos pokyčius bėgant metams, bet yra ir tuos pokyčius pristabdančių priemonių.

„Mūsų genai lemia apie 70 proc. to, kaip mes gyvename, atrodome, kokiomis ligomis sergame. Vadinasi, 30 proc. lieka visiems išoriniams faktoriams. Galingiausias iš jų, kurį kartais vadinu žudiku, yra stresas. Tada aplinkos užterštumas, radiacija, ultravioletas. Kai kurių dalykų mes nepakeisime, bet, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, emocinė būklė, kaip mes jaučiamės, ką veikiame, koks mūsų gyvenimo būdas lemia, ar įjungiame ilgaamžiškumo genus, ar paspaudžiame mygtuką ties senėjimo genais“, – pasakoja laidos herojė.

Pasirodo, nepaisant genetikos, pakeitus gyvenimo būdą senėjimo procesus galima pristabdyti. Mitybos specialistė pirmiausia siūlo peržvelgti savo valgiaraštį ir kovą su raukšlėmis pradėti nuo kasdieninės maisto lėkštės. Tai, ką valgome, tiesiogiai veikia visą kūną, vadinasi, ir odą. Tad grožis prasideda nuo sveiko žarnyno.

„Galime teptis geriausiais kremais, darytis geriausias procedūras, bet jeigu žarnynas bus užterštas, jei mes į save krausime šlamštą, netinkamą maistą, daug cukraus... Būtent nuo žarnyno priklauso emocinis stabilumas, grožis, ligos, kuriomis mes susergame“, – tikina pašnekovė.

Jeigu užteršiame žarnyną, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol jis prasivalys. Moterys ima vartoti papildus, bet tai nepadės, sako mitybos konsultantė – svarbu išsivalyti organizmą, kad būtų galima į jį dėti kažką naujo.

„Kas labai gerai žarnynui, tai fermentuoti produktai: fermentuotos, raugintos daržovės. Tai šiuo metu turėtų būti vienas iš pagrindinių pietų ar vakarienės komponentų. Tokios daržovės turi labai daug fermentų, vitamino C. Gerai ir fermentuoti pieno produktai, nes turi lakto, bifidobakterijų – tai kefyras, pasukos“, – pataria ji.

Biochemijos mokslų daktarė siūlo į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau augalinių produktų, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų ir omega grupės riebiųjų rūgščių. Būtent tai yra vieni svarbiausių ir paveikiausių komponentų senėjimo profilaktikai.

Būtent kofermento Q10 koncentracija sumažėja po 40 metų. Kadangi tai galingas antioksidantas, kovojantis prieš uždegimus, laisvuosius radikalus, jo mažėjant silpsta ir mūsų ląstelės.

„Kofermentas Q10 yra vienas iš galingiausių antioksidantų. Jis dalyvauja energijos gamyboje ląstelės mitochondrijoje. Būtent kofermento Q10 koncentracija sumažėja po 40 metų. Kadangi tai galingas antioksidantas, kovojantis prieš uždegimus, laisvuosius radikalus, jo mažėjant silpsta ir mūsų ląstelės“, – aiškina S. Čapkauskienė.

Ji pasakoja, kodėl toks svarbus ir omega-3 riebalų rūgščių vartojimas: „Tai ląstelės membranos sudedamoji dalis. Jei tos rūgšties trūksta, ląstelė silpsta, senėjimo, uždegiminiai procesai greitesni. Tokiu būdu organizmas nuolat dega, jis negali normaliai funkcionuoti. Įjungiami senėjimo procesai, aišku, sumažėja ir estrogeno koncentracija, tai vizualiai matosi ir ant veido.“

Mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė: vystantį grožį reikia gelbėti kompleksiškai – pirmiau iš vidaus ir tik tada iš išorės

Pirmas žingsnis sveikatos link – jokio užkandžiavimo

Tačiau tikrai neverta nukabinti nosies artėjant prie komplikuoto amžiaus vidurio, ramina specialistė. Pradėti tinkamai maitintis niekada ne vėlu. Ji patikina, kad atsisakius rafinuotų angliavandenių bei įtraukus į mitybą naudą organizmui teikiančių maisto medžiagų mūsų oda už tai mums padėkos.

„Labai gerai avokadas. Odai labai gerai tamsios spalvos uogos. Odai ir visam senėjimo procesui pristabdyti labai gerai geras juodas šokoladas! Jis labai geras antioksidantas, padeda odai regeneruoti, palaiko drėgmę.

Riebi žuvis, raudonoji paprika, šiek tiek apkeptas pomidoras taip pat turi daug antioksidantų. Galime išskirti kryžmažiedes daržoves – tai kalafiorai, brokolis. Taip pat rėžiukas. Visa tai turi vieną medžiagą, kuri veikia organizme antivėžiškai, antiuždegimiškai. Tai labai galingi antioksidantai“, – vardija moteris.

Mitybos konsultantė pataria vartoti ir bifido-lakto bakterijas, kurių gausu pasukose, kefyre. Ji ragina gerti ne tik karvės, bet ir ožkos kefyrą. Vartokite sėklas, riešutus, tyrą alyvuogių aliejų – tai gerieji riebalai. Taip pat vaisiai, daržovės, uogos – visa tai turėtų būti mūsų mityboje, tačiau svarbu sezoniškumas: vasarą – uogos, žiemą – rauginti produktai.

Visgi pirmiausia reikėtų atsikratyti vieno labai prasto įpročio, galinčio gana greitai sugadinti visą jaunystės saugojimo reikalą, teigia S. Čapkauskienė. Teks nustoti nuolatos užkandžiauti. Pasak moters, kažkada mitybos specialistų pateikta rekomendacija per dieną valgyti penkis ar šešis kartus dabar laikoma visiškai nebemadinga.

„Jei nėra lėtinės ligos, jei moteris ne sportininkė, ne atletė, užkandžiavimas negerai, ypač, jei darbas sėdimas. Taip auga svoris. Tai susiję ir su fiziniu neaktyvumu“, – teigia ji.

Anot S. Čapkauskienės, kad būtume sveiki ir ilgiau išliktume jauni, būtina keisti mitybos įpročius. Visiems aišku, kad reikėtų mažinti suvalgomą cukraus, baltų miltų, bandelių, pyragaičių, rafinuotų angliavandenių, duonos kiekį, tačiau praverstų mažiau valgyti ir kitų produktų: mėsos, pieno, juos keisti augaliniu maistu.

„Reikalingi mikroelementai, vitaminai, skaidulos. Aš, kai dirbu su žmonėmis, pastebiu, kad būna maisto apribojimų, laikomasi tam tikros dietos ir paskui vis tiek ji baigiasi – tada grįžtama prie savo ritmo, nesiformuoja įpročiai, kad, pavyzdžiui, kiekvieną dieną būtų riešutų, sėklų, kas antrą dieną moteris valgytų žuvies, kad jos racione būtų daržovių“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Mes rūpinamės savo namais, savo aplinka, o organizmą kartais paliekame tokį, kad... Suvalgiau kažką – bus gerai, svarbu, kaip jaučiuosi dabar.

Kaip teigia mitybos specialistė, vystantį grožį verta gelbėti kompleksiškai. Visų pirma, iš vidaus ir tik po to iš išorės. Todėl, kad ir kuo teptum odą, jei nejudėsi, valgysi bet ką ir bet kada, nepadės jokios jaunystę neva sugrąžinsiančios procedūros.

„Aš dėstau būsimoms kosmetologėms, tai joms sakau: labai svarbi moters emocinė būklė ir tai, ką ji valgo, ar ji juda. Svarbi ir maisto kokybė. Kalorijų skaičiavimas nueina į praeitį. Aš galiu paimti du to paties koloražo produktus, bet jie maistine verte bus visiškai skirtingi. Tai kartais galime ir save apgauti: bus tas pats kalorijų skaičius, bet bus ir cukraus, ir kitų medžiagų, kurių mums nereikia. Teršime organizmą. Mes rūpinamės savo namais, savo aplinka, o organizmą kartais paliekame tokį, kad... Suvalgiau kažką – bus gerai, svarbu, kaip jaučiuosi dabar“, – svarsto biomedicinos mokslų daktarė.

Gyvenimą aukštyn kojomis apvertė cukrinis diabetas

Atsisakyti ydingo užkandžiavimo padėtų ir pastaruoju metu madinga, bet ir efektyvi sistema – protarpinis badavimas. S. Čapkauskienė šį mitybos būdą įvardija kaip stabdantį senėjimą ir ilginantį gyvenimo trukmę. Tik ar tikrai jį teisingai suprantame?

„Dažnai žmonės iškraipo protarpinį badavimą. Jie mano, kad protarpinio badavimo metu, kai valgymui lieka 6–8 valandos, galima valgyti viską: pusryčius, pietus, vakarienę ir dar užkandžiauti. Tai ir vadinasi protarpinis badavimas, kad mes atsisakome kažkokio valgio. Fiziologiškai nuo paskutinio iki pirmo valgymo turėtų būti bent 12 valandų. Reikia leisti organizmui tuos produktus, kuriuos jau suvalgėme, apdoroti, pasisavinti.

Pusryčių išmetimas – kiti mokslininkai siūlo atsisakyti vakarienės – ir yra protarpinis badavimas. Bet jį sveika ir tikslinga taikyti 1–2 kartus per savaitę – ne kiekvieną dieną. Esu susidūrusi su atveju, kai moteris sako: aš taikau protarpinį badavimą, bet kenčiu, nes noriu valgyti“, – pasakoja pašnekovė.

Labiausiai biomedicinos mokslų daktarei užkliūva nuolatinis kramsnojimas. Šio blogo įpročio ji siūlo atsikratyti pirmiausia, nes dažniausiai užkandžiais tampa jokios maistinės vertės neturintis greitųjų angliavandenių kratinys. Ji pamini tikrai daug kam girdėtą autofagiją ir ląstelės atsinaujinimą – už šį atradimą jau net paskirta Nobelio premija.

„Protarpinis badavimas atnaujina ląstelę, vyksta autofagija. Tai atrado japonų mokslininkas, kad ląstelė gali pati save sunaikinti arba atstatyti. Jauname amžiuje autofagijos procesai vyksta gana sparčiai. Su amžiumi jie lėtėja, o jeigu mes dažnai valgome, apkrauname organizmą, jie sulėtėja dar labiau. Tada atsiranda tie visi pakitimai, išsiskiria tam tikros medžiagos, užsiveda mechanizmas, kurį labai sunku pristabdyti“, – aiškina S. Čapkauskienė.

Kiekvienas bent kartą gyvenime bandęs keisti mitybos įpročius puikiai žino, kaip sunku tai padaryti. Susiimama tik užklupus ligai arba prikauptiems kilogramams virtus antsvoriu. Nuo septyniolikos I laipsnio cukriniu diabetu sergančiai mokslų daktarei sveikas gyvenimo būdas yra įprasta kasdienybė. Mitybos konsultantė sako, kad tiesiog nebuvo kitos išeities.

„Ta liga apvertė viską aukštyn kojom. Aš pradėjau sportuoti, kreipti dėmesį į mitybą. 15 metų vedžiau mitybos dienoraštį: kiekvieną dieną rašiausi, ką valgau, kiek man reikia kalorijų, angliavandenių, baltymų, riebalų. Aišku, man padėjo gydytojai, davė tam tikros literatūrą, kuria galima remtis. Taip su savimi dirbau“, – pažymi ji.

Dabar laidos herojė dėkinga už tai, kad kadaise jai buvo parodyta, jog gali būti ir kitaip: galima gyventi laimingai ir valgant visavertį maistą, sportuojant, o tai net nereikalauja labai didelių išlaidų ar net pastangų.

„Paprasčiausiai reikia norėti save kažkiek pakeisti, jei norime gyvent ilgiau be ligų. O tos raukšlės yra gražu. Man senėjimas yra gražu. Gražiai senti, su keliomis ar daugiau raukšlių. Bet jeigu akys žiba, spindi, jeigu yra šypsena veide, tų raukšlių nesimato“, – įsitikinusi S. Čapkauskienė.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė: vystantį grožį reikia gelbėti kompleksiškai – pirmiau iš vidaus ir tik tada iš išorės