Sutrikus širdies veiklai visi galvojame, kad dėl to kalta tik širdis, tačiau, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas, ne vien širdis gali būti kalta – ji gali gauti neteisingus signalus iš visai kitur. Pasak mediko, šios būklės kaltininkų gali būti daug: tai ir elektrolitų, ir druskos trūkumas ar sutrikusi skydliaukė.
Širdies ritmo sutrikimas gali baigtis insultu ar staigia mirtimi, tačiau ne visada žmogus gali tai jausti ar suprasti, kad junta. „Pavyzdžiui, kai mes kalbame su į ligoninę patekusiais žmonėmis, kuriems sutriko širdies ritmas, ne visi tai jaučia arba jaučia kitaip, ne taip, kaip įsivaizduoji, kad turėtų būti jaučiamas neteisingas plakimas“, – teigia medikas.
Sutrikęs širdies ritmas vadinamas aritmija. Užčiuopus pulsą atskirti, širdies veikla ritmiška ar ne, gali būti nelengva. Geras ritmas yra vienodas, o neritmiškas, kai širdis plaka bet kaip.
„Aritmija nebūtinai reiškia dažną susitraukimą. Neritmiška veikla gali būti ir reta. Bet aritmija yra ir tais atvejais, kai yra širdies permušimai, mes tą būklę vadiname ekstrasistolija“, – pažymi A. Unikauskas.
Aritmijai būdinga:
– Širdies plakimo ar permušimo pojūtis. „Kai ligonis sako, kad jaučia širdies plakimą, pirmas klausimas, kurį daktaras užduoda ligoniui, ar tas plakimas tvarkingas ar netvarkingas? Ritmiškas ar neritmiškas? Nes jeigu jis ritmiškas, yra viena prasmė, jeigu neritmiškas – kita prasmė. Tolesni klausimai šiek tiek skiriasi“, – aiškina medikas.
Mes dauguma užsifiksuojam ties tuo, kad kažkas atsitiko su širdimi. Ne vien širdis gali būti kalta. Širdis gali gauti visiškai neteisingus signalus, ką jai daryti.
– Galvos svaigimas. Kodėl tai jaučiama? Širdis susitraukdama išstumia kraują į visą kūną, taip pat galvos smegenis. Vadinasi, kad smegenys jaustųsi gerai, jos turi gauti pakankamą kraujo kiekį. Jeigu tarpas tarp širdies susitraukimų nedidelis, į skilvelius nespėja pritekėti pakankamai kraujo, tad ir išstumiamas nedidelis kraujo kiekis, taip ir į smegenis kraujo patenka mažiau. Šitokiu būdu gali atsirasti galvos svaigimas.
– Skausmas krūtinėje. Šį pojūtį lemia lygiai tas pats, dėl ko atsiranda ir galvos svaigimas. Dėl per mažai kraujo, skirto širdies raumeniui, gali atsirasti vadinamoji krūtinės angina.
– Oro trūkumas.
– Prakaitavimas.
– Neritmiškas pulsas. „Jeigu savo artimam žmogui, kuris skundžiasi negera savijauta, pridėsite tiesiog ausį prie krūtinės, labai aiškiai girdėsite širdies plakimą ir žinosite, ar širdis plaka tvarkingai, ar netvarkingai. Nebūtina net čiuopti pulso. Tai bus dar tikresnis garsas“, – tikina profesorius.
Kaip pasakoja gydytojas, širdis tam tikra prasme yra elektros stotis, o kad šita elektros stotis veiktų, būtini signalai – elektrolitai, mineralai, kurie atlieka elektrolitų vaidmenį. Pagrindiniai elektrolitai yra kalis ir magnis, bet jie nėra vieninteliai. Tačiau būtent jie sudaro galimybę širdžiai susitraukti ir atsipalaiduoti, nes perduoda elektros signalą širdyje esančiais laidais. Elektra eina per tuos laidus ir širdis gauna signalą, kad jai reikia susitraukti, paskui atsipalaiduoja pasirengdama kitam susitraukimui.
Vienas iš už širdies stimuliavimą atsakingų nervų, kuris sudalyvauja šiame procese, yra klajoklis nervas, nervus vagus. Kaip teigia A. Unikauskas, jis prasideda smegenyse, keliauja žemyn ir išsišakoja po visą mūsų organizmą, sujungia daugybę vidaus organų, įskaitant širdį, į vieną sistemą.
„Klajoklis nervas yra autonominės nervų sistemos dalis. Pats pavadinimas sako, kad autonominė dalis nuo mūsų valios pastangų nepriklauso. Ji kiekvienu atveju turi savo nuomonę, ką daryti. Autonominė nervų sistema turi dvi dalis. Simpatinę – kovok arba bėk – ir parasimpatinę – virškink ir būk nurimęs. Nervus vagus yra parasimpatinei daliai priklausantis nervas, kuris kontroliuoja širdies veiklą, lėtina jos darbą. Simpatinė nervų sistema yra nervai, kurie greitina širdies darbą“, – kalba medikas.
Tad kas išbalansuoja autonominę nervų sistemą? „Mes dauguma užsifiksuojam ties tuo, kad kažkas atsitiko su širdimi. Ne vien širdis gali būti kalta. Širdis gali gauti visiškai neteisingus signalus, ką jai daryti“, – teigia jis.
Kai antinksčiai nuolat išskiria per daug kortizolio, ši medžiaga šarmina organizmą, tada per inkstus pašalinama per daug kalio, o dėl to sutrinka širdies ritmas.
Autonominę nervų sistemą išbalansuoja:
– vitamino B1 trūkumas – tai sukelia cukrų valgymas,
– stresas,
– stimuliantai (kava, energiniai gėrimai, besaikis arbatos gėrimas, rūkymas ir kt.),
– kai kurie vaistai.
Žinant aritmijos priežastis bus lengviau išvengti šios būklės. „Gydytojai stengiasi padėti, bet ir mes jiems turime padėti – elgtis atitinkamai. Komandinis darbas duos rezultatų“, – pažymi daktaras.
8 aritmijos priežastys:
1. Hipotireozė ar hipertirozė. Širdies ritmą gali sutrikdyti tiek sulėtėjusi, tiek pagreitėjusi skydliaukė.
2. Atsparumas insulinui, diabetas.
3. Alkalozė – užšarmintas organizmas. Viena iš dažniausių to priežasčių – lėtinis stresas, kai antinksčiai nuolat išskiria per daug kortizolio – ši medžiaga šarmina organizmą, tada per inkstus pašalinama per daug kalio, o dėl to sutrinka širdies ritmas.
4. Mažas skrandžio rūgštingumas. Esant šiai būsenai iš maisto, patekusio į skrandį, neišlaisvinami elektrolitai ir mums jų ima trūkti.
5. Hipokalemija – kalio trūkumas, kurį sukelia daug angliavandenių turinti mityba ar diuretikai.
6. Hiponatremija, kai organizme per mažai natrio. Tai sukelia besaikis vandens gėrimas ir mažai druskos turinti mityba. Svarbu pažymėti ir tai, kad per mažas druskos kiekis irgi yra blogai.
Svarbu nepamiršti kasdien valgyti įvairių daržovių – taip gausite kalio ir magnio. Neatsisakykite druskos – jos reikia suvalgyti nei per mažai, nei per daug – apie 5 gramus per dieną.
7. Hipokalcemija, kai kraujyje per mažai kalcio. Kai kalcio per daug, irgi blogai.
8. Hipomagnezemija, kai organizme – magnio stygius.
„Širdies ritmo sutrikimo priežasčių yra ir daugiau. Svarbu nepamiršti kasdien valgyti įvairių daržovių – taip gausite kalio ir magnio. Neatsisakykite druskos – jos reikia suvalgyti nei per mažai, nei per daug – apie 5 gramus per dieną, t. y. maždaug arbatinį šaukštelį be kaupo. Palaikykite, padidinkite skrandžio rūgštingumą. Didinkite ir atsparumą insulinui, venkite rafinuotų angliavandenių ir taikykite protarpinį badavimą. Maistinės mielės – labai gera priemonė gauti vitamino B1“, – pataria A. Unikauskas.
Tad širdies sveikatai svarbus ne tik gyvenimo būdas, bet ir jūsų mityba, o ją pakoreguoti visada galite.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
