Gyvenimas

2020.01.22 08:27

Kaliniams į visuomenę padedanti sugrįžti Milda Bliumenzonienė norėtų sutrumpinti bausmes

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2020.01.22 08:27

„Yra daug tarškėjimo ir imitavimo, kad iš įkalinimo įstaigos išėjęs žmogus viską gali. Bet realiai jis neturi nuo ko atsispirti“, – taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkė Milda Bliumenzonienė. Drąsiai kalbėti apie sistemines problemas nebijanti 30 metų kalinius į visuomenę integruojanti specialistė tiki, kad ir 14 kartų teistas asmuo gali pasikeisti.

Kaip teigia M. Bliumenzonienė, Lietuvoje bausmės, palyginti su Europa, yra ilgiausios, o gyvenimas po kalėjimo – labai sunkus, nes iš tiesų pataisos namuose pataisa neįvyksta.

„Tai tėra tik pavadinimas, formalus dalykas. Žmogus pasodinamas ir ten sėdi“, – tikina ji.

Pasak pašnekovės, toks žmogus, išėjęs į laisvę, nieko nemoka ir neišmano, negana to, jo niekas nepasitinka – tokie žmonės visuomenėje niekam neįdomūs. Tiesa, M. Bliumenzonienė pažymi, kad kaliniai kalėjime įgyja tam tikrų įgūdžių, tačiau šie įgūdžiai nėra pozityvūs: jie išmoksta kitaip sukčiauti ir kitų panašių negerų dalykų.

„Toks žmogus išeina į laisvę ir su šiais visais įgūdžiais gyvena. Kaip mes į jį žiūrime, jis taip ir gyvena“, – įsitikinusi Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkė.

Yra daug tarškėjimo ir imitavimo, kad iš įkalinimo įstaigos išėjęs žmogus viską gali: dirbti, gyventi, būti pamaitintas. Bet realiai negali – jis neturi nuo ko atsispirti.

30 metų su nusikaltėliais dirbanti M. Bliumenzonienė teigia tikinti, kad net ir 14 kartų vos 4 klases baigęs asmuo galėtų prisiimti už save atsakomybę, nustoti daryti blogus ir pradėti daryti gerus dalykus.

„Mūsų pataisos sistema neturi jokios atsakomybės už tai, kas vyksta anapus sienų. Kai man sako, kodėl aš taip drąsiai kalbu neigiamus dalykus apie mūsų sistemą, aš sakau: pagal skaičiavimus, 100 tūkst. gyventojų tenka 250 kalinių. Tai labai daug. Suomijoje yra tik 50. 62 proc. nuteistųjų grįžta atgal. Juokingas dalykas – žmonės tarsi su nuteistaisiais kažką daro, bet akivaizdu, kad sistema neveikia“, – aiškina pašnekovė.

Kalinius į visuomenę integruojanti specialistė: tikiu, kad net keturiolika kartų teistas gali pasikeisti

Anot jos, bausmę atlikęs žmogus tiesiog paleidžiamas į laisvę ir tiek: jam nesuteikiama jokia moralinė pagalba, geriausiu atveju jis informuojamas apie galimą gauti pašalpą: „Yra daug tarškėjimo ir imitavimo, kad iš įkalinimo įstaigos išėjęs žmogus viską gali: dirbti, gyventi, būti pamaitintas. Bet realiai negali – jis neturi nuo ko atsispirti.“

Kalėjimo subkultūra, kaip teigia M. Bliumenzonienė, sumaitoja viską, tad ateities kalėjimas – tas, kuriame galėtų bausmę atlikti nusikaltę, tačiau nieko bendro su kalėjimo bachūrais nenorintys turėti žmonės.

Be to, jau ir dabar įkalinimo įstaigose sudaromos grupės, kurioms gali priklausyti kaliniai, atitinkantys tam tikrus kriterijus: drausminė, paprasta, lengvoji. Pastarosioms grupėms priskirtiems asmenims priklauso daugiau lengvatų, sykiu priklausymas šioms grupėms – galimybė nebūti su baisiaisiais nusikaltėliais.

Nieko neveikti, niekuo neužsiimti labai ydinga. Žmonės degraduoja, nustoja mąstyti, nieko nebenori. Ilga bausmė nesužadina jokios motyvacijos užsiimti kitais dalykais.

Daug reiškia tai, kaip tu pats žiūri į nusikaltėlį, teigia M. Bliumenzonienė ir pažymi, kad jai darbe padeda tai, jog ji kalinių nebijo.

„Noriu galvoti, kad pataisos namuose turi įvykti geri dalykai. Jis [kalinys] turi pareiti [į visuomenę] kitoks – jeigu tu jį priimi kitokį, tai didelė tikimybė, kad agresijos nebus“, – pabrėžia pašnekovė.

Kalėjime, kaip teigia Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkė, nusikaltėliai turi gana daug laisvo laiko, nors normalaus gyvenimo – ne. Neretai sakoma, kad kaliniai gyvena kurortinėmis sąlygomis, tačiau, anot M. Bliumenzonienės, gyventi ilgai kalėjime yra blogai.

„Nieko neveikti, niekuo neužsiimti labai ydinga. Žmonės degraduoja, nustoja mąstyti, nieko nebenori. Ilga bausmė nesužadina jokios motyvacijos užsiimti kitais dalykais“, – sako ji.

Pašnekovė neslepia, kad, jei galėtų, sutrumpintų laisvės atėmimo terminus Lietuvoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad yra žmonių, kurie taip ir nesupranta, kodėl pateko į kalėjimą, nes kai kuriose šeimose toks gyvenimo būdas – įprastas. Žmonės iš tokių šeimų, atsidūrę kalėjime, taip ir negauna jokių žinių apie tai, kad gyvenimas gali būti kitoks.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Kalinius į visuomenę integruojanti specialistė: tikiu, kad net keturiolika kartų teistas gali pasikeisti