„Aš esu už tai, kad ceremonijos egzistuotų, nes tada gyventi ramiau: tai pagrindinė atsvara anarchijai, kuri kiekvieną dieną bando užvalgyti mūsų gyvenimus“, – tokios nuomonės laikosi etiketo žinovas Giedrius Drukteinis. Kaip LRT RADIJO laidoje „Pasaulio puodai“ sako jis, lietuviai daro daug etiketo klaidų: nežino, kaip elgtis įėjus į restoraną, o prie stalo tiesiog sukniumba.
Etiketo žinovą, lektorių, rašytoją G. Drukteinį kalbina LRT RADIJO laidos „Pasaulio puodai“ vedėjas Vytaras Radzevičius.
– Ar lietuviai tinkamai elgiasi prie stalo?
– Atsakymas būtų dviprasmiškas. Iš vienos pusės, lietuviai labai gerai elgiasi prie stalo, nes pasitiki savimi. Bet ir ne, nes per daug galvoja apie tai, kaip atrodo būdami prie stalo, o tai sukelia įvairiausių problemų.
– Bet iš kur mes sužinome apie stalo etiketą? Mus išmoko mamos. Sako: imk tai, kas arčiausiai lėkštės, įrankius imk taip pat iš eilės, kaip padėta. Arba – nečepsėk.
– Tai, ką mes išmokstame iš mamų, labiau manieringumas: kaip valgyti nesukeliant nepatogumo kitiems. Etiketas nėra taisyklių rinkinys – tai jūsų veiksmų visuma, kuri padeda šalia esantiems žmonėms identifikuoti savo klasės, luomo, gildijos, gaujos, epochos, orbitos žmogų, kuris gali būti jums labai artimas, bet valgyti kitaip.
– Bet yra tam tikros taisyklės, kurių esame įpratę laikytis. Kam išvis sukurtos taisyklės prie stalo?
– Kaip ir kelių eismo taisyklės, daugeliu atvejų jos yra nuobodžios, represinės, bet gyvenimą padaro paprastesnį ir patogesnį. Atrodo, šiais laikais archajiška valgyti įmantrios formos šakute – tai, kas turėjo prasmę prieš 100 metų, nebūtinai turi prasmę dabar. Tačiau mes slapčia visada didžiuojamės, kad esame aplinkoje, kurioje naudojame tokias archajiškas priemones ar laikomės kažkokių ceremonijų, kas parodo, kad esame aukštesnės civilizacijos.
Aš esu už tai, kad ceremonijos egzistuotų, nes tada gyventi ramiau: žinai, kad pasaulyje egzistuoja galingesnė jėga ir tai – pagrindinė atsvara anarchijai ir chaosui, kuris kiekvieną dieną bando užvalgyti mūsų gyvenimus.
Bet ir Anglijos karalienė yra žmogus. Ir ji pridaro klaidų, ceremonijos sensta, ypač palyginti su naujo tipo žmonėmis. Bet aš esu už tai, kad ceremonijos egzistuotų, nes tada gyventi ramiau: žinai, kad pasaulyje egzistuoja galingesnė jėga ir tai – pagrindinė atsvara anarchijai ir chaosui, kuris kiekvieną dieną bando užvalgyti mūsų gyvenimus.
– Lietuviai – kuklūs žmonės. Įėję į viešą patalpą nepasisveikins garsiai, tuo labiau tas klausimas kyla, kai žmogus atsiduria prie stalo su nepažįstamais žmonėmis. Kaip palaikyti pokalbį, apie ką kalbėtis, kad tai nebūtų apie puikų orą?
– Menas palaikyti vadinamąjį small talk – lengvą pašnekesį. Tai priklauso nuo dviejų aplinkybių: ar likusi kompanija tokia pati nešneki kaip jūs ir ar kompanijoje jau yra šnekutis ir viskas, ko reikia iš jūsų – pritarti ar uždavinėti klausimus. Antras variantas paprasčiausias, svarbiausia – veikti pagal veidrodinį principą: visada pelnysite tokio žmogaus palankumą, kai kopijuosite jo veiksmus ir gestus.
Kita situacija – sudėtingesnė. Turite imtis iniciatyvos. Firminiai, universalūs lengvo pokalbio klausimai yra du: iš kur pažįstate šio vakaro šeimininką ir ar jūs pirmą kartą esate čia: Lietuvoje, Vilniuje ir kt.? Jei atsako, kad pirmą kartą, kiekvienas geras žurnalistas žino antrą klausimą: kaip jums čia patinka?
Būtina atsiminti – pokalbio iniciatyvą perdavinėkite kitiems žmonėms. Antikos išminčiai žinojo: protingas žmogus klauso dvigubai ilgiau, negu kalba pats. Protingas žmogus verčiau atsakys klausimu į klausimą, negu kalbės. Ką dar žinojo Antikos išminčiai? Kol kalbi pats, nieko neišmoksti. Ir neužmirškite veidrodinio principo.
Durų atidarymas moteriai kilęs iš Viduramžių, kai durys buvo labai storos, o to meto moterys buvo fiziškai silpnesnės. Jos neturėjo jėgų atidarinėti durų.
– Situacija: ateinate su dama į restoraną. Kaip elgtis nuo pat įėjimo? Kokių klaidų nedaryti?
– Didžiausia klaida, kurią daro lietuviai – praleidžia moterį pirmą. Durų atidarymas moteriai kilęs iš Viduramžių, kai durys buvo labai storos, o to meto moterys buvo fiziškai silpnesnės, nukamuotos begalinių gimdymų ir t. t. Moterys neturėjo jėgų atidarinėti durų.
Tada lietuviai labai veržiasi sėstis – jus ten turi pasodinti. Metrdotelis lengvai išsprendžia moters pasodinimo klausimą – moteriai reikia atitraukti kėdę. Mūsų lietuviai šito labai nemoka daryti, daugeliu atvejų eidami prie stalo neplanuoja šio veiksmo.
Metrdotelis patiesia po servetėlę ant kelių. Ką dažnai mes darome neteisingai? Vieni servetėlę deda ant šlaunų, kiti pasideda šone, treti nieko neliečia. Teoriškai reikėtų ją iškart pasidėti ant kairės šlaunies.
Bet visada turėkite omenyje – prie stalų sėdime blogai, dažniausiai sukniumbame. Holivude sakoma: nėra elegantiškesnės sėdėsenos kaip susidėjus koją ant kojos. Jūsų nugara išsitiesins. Niekada nedėkite alkūnių ant stalo – senais laikais žmonės sėdėdavo ant suolų, alkūnių pasidėjimas reikšdavo pavojų įstatyti jas į kaimynų dubenėlius. Taip pat sėdėkite taip, tarsi po pažastimi laikytumėte suvyniotą laikraštį.
Daugiau patarimų, kaip pagal etiketą elgtis prie stalo – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
