Gyvenimas

2020.01.08 18:57

Dėl meilės užsieniečiui į Lietuvą grįžusi Dovilė savo veikla siekia paneigti, kad moterys viena kitai tik pavydi

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.01.08 18:57

Dovilė Urbanaitė laimę susikūrė ne amžino pavasario sala vadinamoje Tenerifėje, o grįžusi į Lietuvą. Nors vėl apsigyventi gimtinėje nė nežadėjo, kaip pasakoja LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“, planus pakoregavo netikėta meilė vokiečiui. „Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog mane į Lietuvą sugrąžins meilė užsieniečiui“, – dabar mėgsta juokauti ji.

D. Urbanaitė „Instagrame“ turi 40 tūkst. sekėjų. Dauguma jų – moterys. Per labai trumpą laiką į Lietuvą grįžusi emigrantė tapo jų įkvėpėja. Interviu portalams ir televizijos laidoms, prabangūs renginiai – subūrusi bendruomenę moterų, kurios nori tapti laimingos ir lydimos sėkmės, mergina išgarsėjo tarytum per naktį.

Net 8 metus ji praleido ne Lietuvoje. Iš pradžių studijavo Anglijoje, vėliau paskui dabar jau buvusį mylimąjį išvyko į amžino pavasario salą Tenerifę. Daug kas sako, kad ši Ispanijai priklausanti sala – tobula vieta gyventi, nes joje yra viskas, ko gali trokšti žmogus – ištisus metus šilti orai, įspūdingi paplūdimiai, geras maistas ir draugiški žmonės. Ne šiaip sau Tenerifėje vis daugėja lietuvių: vieni čia atvyksta visam laikui, kiti – tik šiltai peržiemoti. Po D. Urbanaitės nuotraukomis socialiniuose tinkluose netrūkdavo komentarų, kad lietuvė atsidūrė rojuje. Vis dėlto tikroji laimė laukė ne prie Atlanto vandenyno, o namie, Vilniuje.

„Man atrodo, pagrindinis dalykas, kad laimė yra ne išorinis dalykas, o vidinis. Dėl to net ir matant tuos nuostabiausius vaizdus ar esant geram orui, jeigu viduje nėra laimės, niekur nebūsi laimingas. Tikrai galima būti laimingam, net kai oras darganotas.

Pasiilgstu saulės, dabar tai vertinu daug labiau, pasvajoju, kaip būtų gera būti kažkur, kur šilta. Bet tai tikrai nereiškia, kad čia nesijaučiu laiminga. Jaučiuosi čia dar laimingesnė, negu gyvendama saulėtoje šalyje“, – prisipažįsta mergina.

Tenerifėje pas D. Urbanaitę laidos „(Ne)emigrantai“ kūrybinė komanda lankėsi lygiai prieš 3 metus. Tada ji buvo neseniai išsiskyrusi su vaikinu, dėl kurio atvyko į salą, ir jau sėkmingai pradėjusi vestuvių organizavimo verslą. Kad ir kaip būtų keista, Tenerifėje emigrantei nepatiko. Nors netrūko nei pinigų, nei saulės, ji ten nesijautė iki galo gerai. Truputį ironiška, bet į Lietuvą mergina grįžo internetu susipažinusi su vienam Vilniaus viešbučiui vadovaujančiu vokiečiu Kajumi.

„Mes susipažinome internetu, kai atostogavau Lietuvoje. Tuo metu turėjau kraustytis į Mančesterį, studijuoti magistrą. Jis tiesiog atrado mane „Instagram“ programėlėje ir parašė. Man reikėjo labai daug laiko, kad susikoncentruočiau į save, užgyčiau. Niekada nenorėjau meilės žaizdų gydyti nauja meile, dėl to tuo metu manęs nedomino nauja pažintis, laikiausi labai atokiai.

Bet susirašinėdama pamačiau, kad tai tikrai labai įdomus vyras. Dėl to grįžus į Lietuvą, jau po 10 mėnesių nuo pirmosios žinutės, pagaliau susitikome Vilniuje. Labai keista, kad viskas taip nutiko, nes tikrai neplanavau vėl gyventi Lietuvoje. Į gimtąjį kraštą mane priviliojo meilė ir labai dažnai mėgstu pajuokauti, kad niekada gyvenime nebūčiau pagalvojusi, jog mane į Lietuvą sugrąžins meilė užsieniečiui“, – pasakoja pašnekovė.

Labai daug moterų, kurios turi savyje potencialo, tiesiog nesijaučia vertos nueiti toli ar kažkaip parodyti savo stipriąsias puses, geriau pasirenka neišeiti iš komforto zonos. Man dėl to labai gaila, nes matau daug talentingų žmonių, kurie galėtų keisti kitų žmonių gyvenimus.

Subūrė tūkstantinę moterų bendruomenę

Vestuves Tenerifėje D. Urbanaitė vis dar organizuoja. Daugumą reikalų sutvarko internetu, o kai reikia, sėda į lėktuvą ir po 6 val. skrydžio atsiduria saloje, iš esmės pakeitusioje jos gyvenimą. Ten ji pirmą kartą išgyveno nelaimingą meilę ir pradėjo pirmąjį verslą.

„Tenerifėje norėjau susikurti laimę su mėgstama veikla. Grįžusi į Lietuvą žinojau: viena veikla yra sėkminga, judanti į priekį, turiu komandą, kuri man padeda ją vystyti. Lietuvoje tiesiog norėjau pradėti skleisti kitą žinutę – apie moterų stiprybę, apie jų vienybę ir galbūt netgi truputėlį keisti tą nusistovėjusį standartą, kad moterys viena kitai pavydi ir yra viena kitos priešės. Aš tam labai nepritariu“, – teigia mergina.

Įgyti vidinės stiprybės, labiau pasitikėti savimi padėjo vidinių žaizdų užgydymas, prisipažįsta D. Urbanaitė. Būtent tai paskatino suburti tūkstantinę moterų bendruomenę iš visos Lietuvos ir ne tik.

Saulėtąją Tenerifę į Lietuvą iškeitusi Dovilė: nebūčiau pagalvojusi, kad į Lietuvą mane grąžins meilė užsieniečiui

„Mane tai labai džiugina, nes apie tai aš noriu kalbėti. Labai norėjau turėti aplink save daugiau motyvuotų, veiklių moterų ir labai džiaugiuosi, kad man pavyko tai padaryti“, – sako laidos herojė.

Savo socialinių tinklų paskyrose D. Urbanaitė dalijasi informacija apie tai, kaip moteriai susikurti karjerą, kaip rasti verslo partnerių ir tiesiog pasitikėti savimi, taip pat knygose perskaitytais sėkmės receptais. Iš interneto visa tai greitai persikėlė į realybę – mergina organizuoja savo bendruomenės susitikimus, kuriuose stengiasi įkvėpti visas, nedrįstančias siekti savo svajonių.

„Norėčiau pasakyti, kad tai yra dalykas numeris vienas – nepasitikėjimas savimi ir dvejonė, galbūt manymas, kad visi kiti žino, ką daro, yra savo kelyje, jiems viskas aišku. Tai tikrai netiesa. Manau, labai daug moterų, kurios turi savyje potencialo, tiesiog nesijaučia vertos nueiti toli ar kažkaip parodyti savo stipriąsias puses, geriau pasirenka neišeiti iš komforto zonos. Man dėl to labai gaila, nes matau daug talentingų žmonių, kurie galėtų savo stipriosiomis pusėmis net pozityviai keisti kitų žmonių gyvenimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ši veikla atima daug D. Urbanaitės laiko, bet jai negaila nė vienos minutės, nes pati pasisemia ne ką mažiau, nei duoda.

Mūsų šalyje moteris yra labai stipriai vertinama pagal tai, kokia ji yra mama. Moterys, kurios greitai grįžta į darbus, dažnai netgi yra smerkiamos.

„Iš kiekvieno žmogaus gali sužinoti tiek daug dalykų, kurie palieka kažkokią dalelę tavo širdyje. Viena moteris mane labai įkvėpė tuo, kaip tvarkosi savo šeimoje, kita labai įkvėpė savo stiprybe, trečia man atrodo labai charizmatiška. Visose atrandu kažką, kuo žaviuosi. Taip natūralu, negali turėti šimtų draugių, kai kurios iš jų tapo labai artimos, kai kurios tiesiog geros pažįstamos, bet absoliučiai visose radau kažką, kas man atrodo labai žavu“, – neslepia ji.

Iš naujo pamilti Lietuvą padėjo draugas vokietis

„Moterys dažnai tampa svetimų norų pildytojomis ir pamiršta save“, – sako pašnekovė. Ji pastebi, kad savo tikslų moterys nepasiekia ne todėl, kad yra negabios ar prastesnės už kitas, o dėl to, kad visą dėmesį dovanoja kitiems. Kartais trūksta ir šeimos padrąsinimo, ir supratimo, kad įmanoma turėti viską: ir darnią šeimą, ir mėgstamą, pelningą darbą.

„Labai sunku ir moterims, turinčioms vaikų. Mūsų šalyje moteris yra labai stipriai vertinama pagal tai, kokia ji yra mama. Moterys, kurios greitai grįžta į darbus, dažnai netgi yra smerkiamos. Nežinau, gal jos dėl to dažnai atsisako savo ambicijų. Šeima man yra didžiausia vertybė, bet manau, kad moteris, kuri įgyvendina ir savo svajones, turi kažkokį tikslą, kurio siekia, jaučiasi daug laimingesnė. Kai ji pati yra laiminga, ji gali daug daugiau tos laimės dovanoti šalia esantiems žmonėms, nes ji tiesiog jaučiasi patenkinta savimi, ta vidinė energija iš jos spinduliuoja“, – mintimis dalijasi D. Urbanaitė.

Svarbiausia yra kalbėtis, sako mergina, dėl to ragina visada dalytis viskuo su artimaisiais, pasipasakoti jiems, kaip jaučiamės ir apie ką svajojame. Būtent emigracijoje ji suprato, kaip sunku rasti artimų žmonių, o jokia sėkmė darbe neįmanoma be artimųjų palaikymo.

„Mėgstu vadovautis principu, kad vieną dalyką reikia daryti vienu metu. Man kur kas geriau praleisti kelias valandas iš širdies šnekučiuojantis apie tai, kas tą dieną įvyko, kokie yra tavo tikslai, apie ką tu mąstai, kas tave nuliūdino, o ne tiesiog būti šalia, bet nelabai bendrauti. Dažnai būna, jog žmonės metų metus gyvena kartu, bet kaip ir nebendrauja. Turbūt nuo to ir atsiranda tai, kad jie nebesupranta vienas kito ir bijo kalbėti apie savo tikslus“, – svarsto mergina.

D. Urbanaitė net neabejoja, kad laimingas žmogus gali jaustis kur begyventų. Vis dėlto šiltoje saloje, kur jūra ir palmės, ji laiminga nebuvo. Verslininkė įsitikinusi, kad neįmanoma pasiekti pilnatvės be žmonių, kuriuos myli, ir to niekada neatstos telefono skambučiai.

„Man tuos gerus dalykus Lietuvoje labai padeda pastebėti mano vokietis draugas Kai. Prieš atsikraustydamas į Lietuvą jis gyveno Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje, Dubajuje, Vokietijoje. Jis labai dažnai pabrėžia, kaip gražu, kad Lietuvoje yra taip ir taip. Ir aš galvoju, taip, tikrai tiesa. Jis man padėjo pamatyti Lietuvą kitomis akimis ir dar labiau ją įsimylėti.

Lietuvoje negyvenau 8 metus. Dabar čia būdama dažnai pagalvoju, kaip gera čia būti, nes tai yra mūsų namai. Negyvendama Lietuvoje dažnai pagalvodavau, kaip norėčiau tiesiog turėti galimybę dabar nuvažiuoti pas savo mamą ar kitus giminaičius, turėti daugiau žmonių, kalbančių lietuviškai, šalia, kaip norėčiau, kad kultūra būtų visiškai man suprantama. Ir kaip dažnai dabar būdama čia aš pagalvoju: aš namie ir kaip gera čia būti“, – pasakoja pašnekovė.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Saulėtąją Tenerifę į Lietuvą iškeitusi Dovilė: nebūčiau pagalvojusi, kad į Lietuvą mane grąžins meilė užsieniečiui