Daktarai nuolat kala žmonėms į galvas, kad užsikrėtus virusu vartoti antibiotikų šiukštu negalima, tačiau kai kurie vis tiek imasi tokios priemonės, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, tai – klaiki klaida, nes ne tik nepadeda nugalėti viruso, bet dar ir sunaikina natūralų pagalbininką – žarnyno bakterijas.
Ko tik mes nedarome, kad užmuštume virusus: dezinfekuojame visus paviršius, pumpuojame į organizmą milžiniškus kiekius vitamino C, net geriame antibiotikus ir imamės daugybės kitų priemonių. Tačiau rezultato jokio – kodėl?
„Paprastai tariant, virusas – tai genetinė medžiaga maišelyje. Tai nėra kažkoks gyvas padaras, bet jis patenka į ląstelę ir pasinaudoja jos energiniais resursais, kad galėtų replikuotis, daugintis, kopijuoti save. Taip jo prisidaugina labai daug ir jis pradeda savo kelionę po organizmą, ieško kitos aukos, kitų ląstelių“, – aiškina A. Unikauskas.
Jo teigimu, daugeliu atvejų visiškai užmušti viruso negalėsite: „Aš galiu pasakyti filosofiškai: kaip mes galime užmušti tą, kas, kaip gyvybės forma, neegzistuoja? Kitas klausimas, ar jūs leisite jam atgyti jūsų organizme vėl.“
Jei praeityje sirgote virusine infekcija ir pasveikote, dalis viruso liko jūsų kūne, tik šis virusas snaudžia. Toks virusas vadinamas latentiniu virusu ir jis laukia progos, kada vėl galės suaktyvėti, t. y. kol žmogus leis jam tai padaryti.
Virusų bandymas įveikti antibiotikais yra klaiki klaida. Viruso antibiotikai nei kiek neveikia. Be to, antibiotikai padaro kitą darbą – jie išžudo jūsų žarnyno bakterijas.
Kada tai įvyks? Kol nepatirsite streso, nesusirgsite kita infekcija, nepervargsite arba, pavyzdžiui, nepritrūksite maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, tol virusas toliau snaus. Tačiau sulig minute, kai imuninė sistema nebepajėgs pažaboti viruso, šis ištrūks į laisvę ir vėl ims mus žaloti.
„Negana to, jis [virusas] dar gali būti pakeitęs savo pomėgius. Pavyzdžiui, buvo gripas, jis gali pasirodyti kaip pirmo tipo herpeso virusas, žmogaus papilomos virusas, citomegalo virusas ar juostinė pūslelinė“, – atskleidžia medikas.
Populiariausi virusai ir tai, kas juos reaktyvuoja:
– infekcinę mononukleozę turi dauguma žmonių ir ją gali suaktyvinti stresas, chemoterapija, radiacija,
– žmogaus papilomos virusą, kurį turi net 90 proc. žmonių, reaktyvuoja tiesiog stresas,
– citomegalo virusas esti pusėje visos žmonijos organizmų, jis gali būti reaktyvuotas esant bet kokiam uždegimui, pavyzdžiui, storosios žarnos uždegimas gali būti viruso reaktivacijos priežastis ir dar tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi,
– vėjaraupių virusas gali atsinaujinti kaip herpesas ar juostinė pūslelinė.
„Virusų bandymas įveikti antibiotikais yra klaiki klaida. Mes nuolat kartojame ir kartojame, kad viruso antibiotikai nei kiek neveikia. Be to, antibiotikai padaro kitą darbą – jie išžudo jūsų žarnyno bakterijas, natūralų pagalbininką“, – perspėja gydytojas.
Pagrindinis virusų tikslas – absoliutus dominavimas jūsų kūne ir mokėjimas mutuoti. Jis keičiasi: tas pats gripo virusas epidemijos pradžioje būna vienoks, paskui tampa kitoks.
Kad nereikėtų savęs alinti antibiotikais, įsidėmėkite tris maistines medžiagas, kurios padeda nuslopinti virusus.
Vitaminas D
Šis vitaminas, pasak A. Unikausko, mažina gimdos kaklelio vėžio, gripo viruso ir kvėpavimo takų virusinių infekcijų riziką. „Virusai blokuoja vitamino D receptorius ir neleidžia jam veikti, dėl to gyvuoja, o vitaminas D padeda slopinti ir tuos virusus, kurie sukelia vėžį“, – pabrėžia daktaras.
Šio vitamino pagrindinis šaltinis – saulė, tačiau jo galima gauti ir valgant kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, lašišą, kiaušinius, sūrį.
Cinkas
Cinkas mažina virusų, ypač herpeso ir juostinės pūslelinės, dažnį, trukmę ir sunkumą. Šios natūralios priešvirusinį poveikį turinčios maistinės medžiagos gausite valgydami graikinius riešutus, jūros dumblius, kakavą.
Selenas
Jei jums trūksta seleno, virusai suaktyvėja daug lengviau, tad pasistenkite su maistu gauti pakankamai šios maistinės medžiagos. Daugiausiai seleno yra veršiukų inkstuose – beveik 3 kartus daugiau nei vištienos kepenėlėse. Taip pat seleno gausūs grikiai, tunas.
„Nepamirškite, kad pagrindinis virusų tikslas – absoliutus dominavimas jūsų kūne ir mokėjimas mutuoti. Jis keičiasi: tas pats gripo virusas epidemijos pradžioje būna vienoks, paskui tampa kitoks. Užmigęs virusas gali reaktyvuotis visiškai kita forma, o jūsų bandymai jį nužudyti antibiotikais nieko nepadaro, tik susilpnina organizmą ir sukuria geresnes sąlygas jam toliau tarpti“, – aiškina A. Unikauskas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
