Kad pro namų langus matytų išskirtinius vaizdus, anglai sumoka milijonus, tačiau Londone laivuose gyvenantiems lietuviams platūs horizontai – kasdienybė. Dokumentikoje „Spalvos“ Anglijoje gyvenantys lietuviai sako, kad gyvenimą laivuose nulėmė ir romantinės, ir ekonominės priežastys – gyvendamas laive ne tik nemoki nuomos, bet ir neturi paklūsti griežtoms nuomotojų taisyklėms.
2012-aisiais, kai skvotinimo praktika Anglijoje buvo kriminalizuota, daugybė žmonių turėjo pradėti naują gyvenimo etapą. Ne vienas jų pasirinko kitą alternatyvų gyvenimo būdą – namus laivuose.
Taip padarė ir Kristina su Andriumi. Nusprendę, kad nuomotis būsto nenori, pora pasirinko gyvenimą laive – tradiciniame angliškame siaurame, keturiasdešimt devynių pėdų ilgio laivuke. Su šiuo laivu jiedu migruoja po kanalą ir neturi nei nuolatinės vietos, nei pašto dėžutės, nei vandens tiekimo. Taip jie gyvena jau 7 metus.
Panku save laikantis Andrius sako, kad nekonvencinis mąstymas veda prie neįprastų sprendimų. Jeigu norėtų, jis galėtų išsinuomoti būstą, tačiau, jo nuomone, neverta būsto nuomai kas mėnesį pakloti pusę algos ir net neturėti jokių teisių.
„Namų savininkas gali bet kada ateiti ir tave išvyti. Žinau atvejų, kai su naujagimiu ant rankų prieš Kalėdas išvijo iš namų, nes sutartyje buvo parašyta, kad negalima gyventi su vaikais“, – pasakoja vyras.
Jo antroji pusė Kristina pažymi, kad apie dvejus metus laive gyveno viena, nes Andrius daug keliavo darbo reikalais, tad viską – kapoti malkas, atsinešti anglių – teko daryti pačiai. Ar nebuvo baisu laive nuolat būti vienai?
„Visiškai ne. Niekada nestovi tokiose vietose, kur labai pavojinga. Niekada nestovi vienas. Visada pažįsti savo bendruomenę, nė karto nesusidūriau su kažkokiais pavojais. Bet kirvis visą laiką prie durų“, – pabrėžia ji.
Nebeįsivaizduoju, kad galėčiau kiekvieną dieną daug metų vaikščioti tuo pačiu keliu iš darbo namo ir niekas nesikeistų, nesikeistų vaizdai.
Mergina sako niekada negalvojusi, kad pati kapos malkas ar žinos kirvių skirtumus, kažką išmanysiu apie „Lister“ variklį, juo labiau, kad gebės vairuoti laivą. „Aš, pavyzdžiui, net dviračiu nemoku važiuoti“, – teigia pašnekovė.
Anot Kristinos ir Andriaus, gyvenant laive smagiausia tai, kad nereikia mokėti nuomos, tačiau yra ir kitų didelių privalumų, pavyzdžiui, vaizdai pro langus – kai kurie, kad matytų tokius vaizdus, sumoka milijonus.
„Nebeįsivaizduoju, kad galėčiau kiekvieną dieną daug metų vaikščioti tuo pačiu keliu iš darbo namo ir niekas nesikeistų, nesikeistų vaizdai. Tai žavesys, kad tavo aplinka nuolat keičiasi“, – tikina Kristina.
Be to, gyvenant laive gyveni arčiau gamtos. Pavyzdžiui, atėjus pavasariui ir išsiritus paukščiukams, apie 4 val. ryto jie ima garsiai cypsėti prie langų, nes keliasi su saule – tenka keltis ir laivų gyventojams. Žiemą tenka eiti anksti miegoti, nes būna tamsu, o vasarą – dar kitoks gyvenimas: draugai suplaukia į vieną krūvą ir pasidaro mažus laivų kaimelius, prižiūri vienas kito laivą, jeigu šis atsiriša, skuba jį pririšti.
Tiesa, taip, anot pašnekovų, yra tik Vakarų Londone. Rytų Londone gyvena kitokie žmonės – bendruomenė labiau susvetimėjusi, o kai kuriems jauniems anglams laivus nuperka tiesiog tėvai – tam, kad šie išsikraustytų iš namų, nes atskiro buto nupirkti negali.
Įdomu tai, kad gyventi laivuose ryžtasi vis daugiau lietuvių. Kristina mano, kad toks gyvenimo būdas netgi labai lietuviškas: „Mes nebijome vandens. Nebijome pasikapoti malkų. Man atrodo, kiekvienas buvęs kaime, matęs kirvį ir užsikurtų pečių ar laužą tai tikrai. Neturime vandens baimės, visi mokame plaukti.“
Mes gyvename visuomenėje, kurios jaunimas bus benamiai, niekada neturės nuosavybės. Tai jausmas, kai tu turi kažką savo, yra fantastiškas.
Tiesa, ji pažymi, kad jiedu yra sutikę labai daug žmonių, gyvenančių laivuose, bet nemokančių plaukti ir turinčių didžiulę vandens baimę. Be to, anglai galvoja, kad tokį gyvenimą pasirinkę lietuviai yra keisti – jiems keista net tai, kaip galima gebėti atpažinti grybus.
Šiuo metu Kristina jau ketvirtą mėnesį laukiasi, tad gimus vaikui pora ruošiasi grįžti gyventi į Lietuvą. Gyvendami laive jie sugebėjo susitaupyti pinigų mažam butui Vilniaus senamiestyje. Pasak jų, su Londono būsto nuomos kainomis, kurios gali siekti porai ir du tūkstančius svarų per mėnesį, tai būtų buvę neįmanoma. Savęs jiedu nevadina taupiais, tačiau susitaupyti pakankamai pinigų pavyko vos per kelis metus.
Tačiau vaikelio laukimas – tik viena iš priežasčių, nulėmusių tokį poros sprendimą. Londonas keičiasi, sako pašnekovai ir pažymi, kad anglai vis labiau nenori priimti rytų europiečių. Prie tokio sprendimo prisidėjo ir „Brexitas“, ir daugybė išvykusių draugų, dėl ko tampa sunku socializuotis.
Kristina prisipažįsta – sėslus gyvenimas bute ją gąsdina: „Aišku, bus patogumai – skalbimo mašina. Bet butas mane gąsdina. Gąsdina rutina, kaimynai. Bet mes gyvename visuomenėje, kurios jaunimas bus benamiai, niekada neturės nuosavybės. Tai jausmas, kai tu turi kažką savo, yra fantastiškas.“
Gyventi laive įkvėpė Klaipėdos simbolis „Meridianas“
Jokūbas Andrišiūnas iš Klaipėdos į Londoną atvyko studijuoti antropologijos Goldsmithso koledže. Jis gyvena laive nuomojamoje vietoje privačioje krantinėje Vakarų Londone, ir nors nuomos kaina siekia keletą šimtų svarų per mėnesį, tai vis tiek žymiai pigiau, nei nuomotis tokio dydžio butą Londone.
Jo laivas pastatytas 1902 metais, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šis laivas, kuriame jis gyvena jau 11 metų, Jokūbą sužavėjo dėl langų. Vyro galva beveik remiasi į lubas, tačiau jis nesiskundžia. Pašnekovas sako, kad gyventi laive jį inspiravo turbūt gražiausias Klaipėdos miesto simbolis – laivas „Meridianas“, tad taip nutiko ne tik dėl ekonominių, bet ir romantinių priežasčių.
Jokūbo manymu, gyvenimą laive pasirenka nebijantys iššūkių pankai, o Lietuvoje tai nėra taip populiaru ir priimtina dėl to, kad kitoniška: „Mes dar esame tokie truputį konservatyvesni. Viską reikėtų iš naujo daryti, iš naujo atgaivinti sistemą, vidaus vandens kanalus – jie yra užakę, apžėlę, nevalyti, nedrenuojami, negilinami...“
Jis sako, kad tai būtų daroma, jeigu Lietuvoje pradėtų kurtis bendruomenės, gyvenančios laivuose. Pasak Jokūbo, viena tarptautinė bendruomenė šalia Danijos ieško Lietuvoje, prie Baltijos jūros, žemės, kur galėtų persikelti. „Mes turime gražios gamtos, o tokie žmonės tikrai jos neterštų“, – įsitikinęs jis.
Be to, vyro nuomone, lietuviai į keistus lietuvius žiūri nepatikliai, tačiau į keistai besielgiančius danus, britus ar vokiečius taip nežiūrėtų.
„Kai jie [lietuviai] pamatys, kad čia ir danas, ir britas, ir vokietis... Kalba atsiriša, žmonės pradeda bendrauti. Tada pasipila daugiau leidimų iš savivaldybių – taip, galite čia statytis, galų gale gauti paštą, registruotis. Visi biurokratiniai dalykai būtų pamažu įveikti“, – svarsto pašnekovas.
Savo laive Jokūbas turi visus patogumus: karštą vandenį, skalbimo mašiną, viryklę, orkaitę, šaldytuvą. Jis šiemet buvo išplaukęs vos du kartus ir šiek tiek pavydi tiems, kurie nuolat keliauja – juk jie pamato kur kas daugiau.
Jokūbas neslepia, kad planuoja grįžti į Lietuvą. Pirmiausia dėl to, kad nori į gimtąją šalį parsivežti savo žinias bei įgūdžius ir juos pritaikyti. Antra – šeima.
„Lietuvoje daug geriau kurti šeimą. Jeigu susilaukčiau mažiukų, man nesinorėtų juos tampyti po Londoną, keliauti miesto gatvėmis. Čia yra tam tikrų pavojų“, – pabrėžia jis.
Gyventi Londono centre žmonėms labai brangu, bet dėl kažkokios priežasties jie vis tiek nuomojasi būstą ir labai kankinasi.
Dar vienas lietuvis, pasirinkęs tokį gyvenimo būdą – Andrius. Su žmona Anna iš Rusijos jis laive gyvena jau penktus metus.
„Kartais, jeigu stovi [Londono] centre, jautiesi kaip zoologijos sode, nes kiekvienam labai įdomu pasižiūrėti, kaip čia žmonės gyvena. Kiekvienas nori pažvelgti, užlipti, nusifotografuoti. „Matyt, nieko neturi, tik ant kokio čiužinio guli“. Ne, taip nėra“, – teigia Andrius.
Gyventi laive – visiškai kas kita, nei gyventi sausumoje. Pasak pašnekovo, gyvenat laive ir miegas visiškai kitoks, nes vanduo atpalaiduoja ir nuramina. Be to, gyvenant laive Londone gyveni ir dideliame mieste, ir sykiu kaime.
„Gyventi Londono centre žmonėms labai brangu, bet dėl kažkokios priežasties jie vis tiek nuomojasi būstą ir labai kankinasi. Jie mano, kad gyventi laive labai romantiška – mums galbūt tai jau įprasta, bet daugelio žmonių pirma mintis – „kaip romantiška“. Jie tam tikra prasme teisūs, mūsų kaimynai – tai ne žmonės. Tai gulbės, antys, žąsys“, – pasakoja Anna.
Andrius įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė dar neužaugo iki supratimo, kad gyvenimas laive – labai normalus dalykas. Dėl tos priežasties gyventi upėje Lietuvoje būtų sudėtinga, nes tokių bendruomenių tiesiog nėra.
„Čia, Anglijoje, pilna žmonių, gyvenančių laivuose. O per visą Lietuvą žinau gal porą ar tris žmones, kurie gyveno Lietuvoje laive, bet išplaukė su jachta į Norvegiją“, – pasakoja jis.
Gyvenimas laivuose Anglijoje lietuviams tapo daugiau nei finansiškai patogi išeitis – tai būdas gyventi arčiau gamtos. Lietuvoje gyvenimas laivuose nėra madingas – dar neseniai tai būtų buvę sunkiai įmanoma dėl atšiaurių žiemų, bet, pasak mūsų herojų, su dabartinėmis technologijomis tai tampa daugiau visuomenės nesupratimo klausimu. Klimatas keičiasi, žiemos šiltėja, tad gali būti, kad netrukus padaugės ir žmonių, gyvenančių laivuose Lietuvoje.
Plačiau – laidos įraše. Laidų ciklas „Spalvos“ – pozityvi, įkvepianti dokumentika apie laisvus žmones iš įvairių šalių su netradiciniais gyvenimo scenarijais ir visuomenei aktualias temas.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
