Gyvenimas

2019.12.28 17:27

Planuojantiems atostogas – kaip keliauti nekenkiant planetai

LRT.lt2019.12.28 17:27

Didžiosios Britanijos princas Harry ir aktorė Emma Thompson nori, kad taip elgtumėmės. Bet skirtingai nuo jų abiejų, ne kartą kritikuotų dėl pasisakymams prieštaraujančio ne itin ekologiško gyvenimo būdo, Greta Thunberg būtent taip ir elgiasi, rašo CNN. Atostogos keliaujant tvaresniais būdais yra viena greičiausiai augančių kelionių tendencijų.

Šių metų pradžioje buvo pripažinta, kad švedų kalbos žodis flygskam, reiškiantis „gėdinimą dėl skrydžių“, nulėmė 8 proc. šalyje išaugusį geležinkelio populiarumą, nes dalis keliautojų, giliau susimąsčiusių apie tai, kokį poveikį aplinkai daro jų pasirinktas keliavimo būdas, susisiekimui šalies viduje naudojamą oro transportą iškeitė į geležinkelį.

Ne tik jūsų nuskristi kilometrai palieka anglies dioksido pėdsaką. 2018 m. žurnalo „Nature Climate Change“ atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad turizmo sektorius yra atsakingas už 8 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o vartodami maistą ar bėgiodami po parduotuves šį procentą dar padidiname.

Bet vieniems reikalaujant iš viso atsisakyti skrydžių, kiti stengiasi, kad jų kelionės būtų kaip įmanoma tvaresnės ir ne tik atsižvelgia į tai, kaip jie nusigauna iki pasirinkto tikslo, bet, pirmiausia, kaip tą tikslą renkasi ir planuoja veiklą ten nuvykus.

2018 m. „Hilton“ viešbučių tinklo atlikta apklausa parodė, kad prieš rezervuodami viešbutį, trečdalis turistų aktyviai ieško informacijos apie aplinkosaugines iniciatyvas. O didėjant informuotumui apie klimato krizę, manoma, kad šis skaičiaus tik augs.

Žinoma, skrydžių atsisakymas akivaizdžiai mažina išmetamo anglies dioksido kiekius, tačiau tam tikros bendruomenės kai kuriose pasaulio šalyse gyvena tik iš turizmo.

„Turizmas neabejotinai prisideda prie tvarios vietos ekonomikos, – sako Atsakingo keliavimo centro (CREST) vykdomasis direktorius Gregory Milleris. – Juk nenorime pasmerkti turistų pamėgtų vietų mirčiai.“

Tad kaip padaryti, kad mūsų kelionės mažiau kenktų aplinkai?

Prieš išvykdami pakoreguokite kelionės modelį

Tik tvarias atostogas siūlančio kelionių operatoriaus „Responsible Travel“ generalinis direktorius Justinas Francisas sako, kad pasirinkimas labai paprastas.

„Vienintelis būdas sumažinti anglies dioksido emisijas – mažiau skraidyti,“ – aiškina jis. J. Francisas atmeta bet kokias išmetamo anglies junginių kiekio kompensavimo schemas – 2017 m. Europos komisijos tyrimas nustatė, kad 85 proc. tokių schemų yra visiškai neveiksmingos.

Vietoje to, jo nuomone, turėtume keisti keliavimo įpročius.

„Kai buvau dar vaikas, žmonės paprastai keliaudavo kartą per metus ilgesnių atostogų, jos trukdavo apie porą savaičių, dar gal kokį kartą ar du lesdavosi pakeliauti po savo šalį, – pasakoja J. Francisas. – Išpopuliarėjus pigiems skrydžiams, daugelis mūsų skrendame keletą kartų per metus, mūsų atostogos smarkiai sutrumpėjo. Jei grįžtume prie to keliavimo modelio, koks buvo įprastas anksčiau, sumažintume skrydžių skaičių, ko iš esmės ir siekiame.“

Atlikite tyrimą ir kruopščiai suplanuokite

Žinios yra viskas. Išsiaiškinkite lėktuvo, kuriuo planuojate skristi, kuro sąnaudas, sužinokite viešbučio, kuriame planuojate apsistoti, požiūrį į tvarumą ir bendruomeniškumą, taip pat kelionių operatoriaus įsitraukimą į bendruomenės reikalus. Jei nematote šios informacijos internete, parašykite elektroninį laišką, pataria G. Milleris.

Kur ir kada vykti?

Atsisakykite dalies papildomų kelionių. Būdami vienoje vietoje, sumažinsite paliekamą anglies dioksido pėdsaką ir reikšmingai paremsite vietos ekonomiką. Vienos dienos kelionės atneša labai nedaug pajamų, bet labai apkrauna vietos infrastruktūrą.

Daugelis žmonių mano kad turėtų laikytis atokiau nuo turistų pamėgtų krypčių, tačiau tvarų turizmą Venecijoje skatinančios internetinės socialinės bendrovės „Venezia Autentica“ įkūrėjai Valeria Duflot ir Sebastianas Fagarazzi įsitikinę, kad tokioms vietoms kaip tik labai reikia sąmoningų keliautojų.

Jie rekomenduoja keliauti ne turistinio sezono metu – tokiu būdu remsite regiono ekonomiką visus metus. Jei to negalite padaryti, rinkitės mažiau apkrautus maršrutus.

Tai nereiškia, kad negalėsite pamatyti svarbiausių įžymybių. „Tiesiog lankykite jas tuomet, kai mažiau žmonių,“ – sako jie.

Kelionių operatorius ar savarankiška kelionė?

Jei vykstate savarankiškai, tiesiogiai remiate vietos bendruomenę, bet jei nenorite patys aiškintis visų kelionės ekologinių aspektų, pasikliaukite atsakingu kelionių operatoriumi.

„Kelionių agentūros darbuotojai parinks jums viešbučius, padės išvengti perteklinio vartojimo ir pasistengs, kad atsidurtumėte tinkamose vietose tinkamu laiku“, – pataria Gregory Milleris.

Visgi, stenkitės nekeliauti didelėmis grupėmis. „Iš tiesų, vienintelė galimybė yra privačios išvykos ir nedidelės grupės, – sako Valeria Duflot. – Rinkitės vietos operatorius arba tokius, kurie stengiasi išvengti neigiamo poveikio aplinkai.“

Ką pasiimti su savimi?

Pasiimkite daugkartinio naudojimo vandens buteliuką, šiaudelį ir rinkinį iškyloms gamtoje, pašalinkite bet kokią plastiko pakuotę – juk nenorite prisidėti prie atliekų problemos toje šalyje, į kurią vykstate.

Tačiau taip pat turėtumėte pasidomėti, ką galėtumėte nuvežti ten, kur važiuojate. Tinklalapyje packforapurpose.org rasite informacijos, ko galbūt tam tikroms bendruomenėms trūksta: kanceliarinių prekių, medicininių priemonių ar pan.

Kaip skristi?

„Jei privalote skristi, pasistenkite kuo mažiau pakenkti aplinkai“, – sako J. Francisas. Kildamas ir leisdamasis orlaivis išmeta daugiausiai anglies dioksido, todėl rinkitės tiesioginį skrydį. Taip pat pasidomėkite, ar skrisite ekonomiškai kurą naudojančiu orlaiviu.

2018 m. rugsėjį Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) atlikti tyrimai parodė, kad „Norwegian“ oro linijos yra efektyviausiomis kuro sąnaudomis pasižymintis transatlantinis vežėjas, 33 proc. lenkiantis šios veiklos srities vidurkį.

22 proc. nuo vidurkio atsiliekantis „British Airways“ yra sąrašo gale. Kalbant apie JAV skrydžių bendroves, 2016 m. ICCT tyrimai parodė, kad efektyviausiai kuro sąnaudas valdo „Alaska“ oro linijos, už jų rikiuojasi „Frontier“, „Spirit“ ir „Southwest“. Sąrašą užbaigia „JetBlue“, „Delta“ ir „Allegiant“.

Jai įmanoma, rinkitės tvarius oro uostus. San Fransiskas plastikinius butelius uždraudė 2019 m. rugpjūtį, o iki 2021 m. planuoja pasiekti neutralų anglies dioksido emisijų lygį.

Keleiviams, San Diego oro uoste naudojantiems belaidį interneto ryšį, rekomenduojama kompensuoti savo skrydžio anglies dioksido emisijas (nors J. Francisas anglies dioksido emisijų kompensavimą prilygina kaltės jausmo kompensavimui, G. Millerio manymu San Diego oro uoste įdiegta „Gerojo keliautojo“ programa yra sveikintinas projektas).

G. Milleris taip pat išskiria Denverio oro uostą, šalia kurio sumontuota 42 tūkst. saulės elementų ir kuris perdirba 70 proc. sunaudojamo orlaivius nuo apledėjimo saugančio skysčio.

Dar vienas patarimas – skriskite ekonomine klase. „Pasirinkę verslo klasę, užimate labai daug vietos, o tai reiškia, kad tam pačiam keleivių skaičiui pervežti prireiks daugiau skrydžių,“ – sako J. Francisas.

Kur apsistoti?

Viešbutis ar privatus sektorius? Viskas priklauso nuo jūsų pasirinktos atostogų krypties.

Turistų itin pamėgtose vietose, pavyzdžiui, Venecijoje ar Barselonoje, rinkitės viešbutį, pataria J. Francisas. Bet pasistenkite, kad jis būtų palankus aplinkai, pasidomėkite jo elektros energijos tiekimo, atliekų perdirbimo ir nuotekų sistemomis; taip pat patikrinkite jo sąsajas su vietos bendruomene.

Kitose vietose, pavyzdžiui, Balyje, išsinuomoję šeimai priklausančią vilą, labiau ekonomiškai paremsite vietos bendruomenę nei apsistoję viešbutyje.

„Jei abejojate, dažnai geriausias pasirinkimas – nedidelis šeimos viešbutis,“ – sako Valeria Duflot.

Ne pelno siekiančios didžiausią dėmesį jūrų taršai skiriančios aplinkosaugos organizacijos „Haereticus Environmental Laboratory“ vykdomasis direktorius Dr. Craigas Downsas mano, kad svarbiausia yra išsiklausinėti apie viešbučio nuotekų sistemą.

„Nuotekos bene pagrindinė koralų žūties priežastis pastaruosius 40 metų,“ – teigia jis. Salose retai kada būna šiuolaikiškos nuotekų sistemos, o tai reiškia, kad tai, ką nuleidžiate tualete, jau po 24 valandų atsiduria ties koraliniu rifu.

Kai 2018 m. šešiems mėnesiams uždarydamas Borakajaus salą Filipinų prezidentas ją pavadino „srutų duobe“, jis būtent tai ir turėjo omenyje – neapdorotos nuotekos buvo leidžiamos tiesiai į jūrą. Vėliau saloje buvo sumontuotos šiuolaikiškos valymo sistemos, todėl šiuo metu visų viešbučių sistemos atitinka vyriausybės reikalavimus.

„Štai čia gali laimėti laisvos rinkos konkurencija,“ – sako C. Downsas, pridurdamas, kad liūdnai pagarsėjusiame aplinkai itin nepalankiame kruizų sektoriuje bendrovė „Virgin Voyages“, kurios pirmasis laivas turėtų išplaukti 2020 m., didelį dėmesį skiria pažangioms nuotekų valymo sistemoms.

Kaip elgtis tik atvykus?

Jei neturite galimybės užsisakyti pervežimą nuo oro uosto iki viešbučio hibridiniu automobiliu, naudokitės viešuoju transportu, pataria J. Francisas, arba keliese dalinkitės vieną automobilį. Remiantis 2019 m. Jungtinės Karalystės vyriausybės pateiktais duomenimis, automobilio, kuriuo važiuoja keturi keleiviai, anglies dioksido emisijos vienam keleiviui yra mažesnės nei miesto autobuso, nors ir šiek tiek didesnės nei tarpmiestinio autobuso ar traukinio.

Ką valgyti?

2018 m. žurnalo „Nature Climate Change“ atliktas turizmo sektoriaus anglies dioksido emisijų tyrimas padėjo nustatyti, kad su turizmu susijusio žemės ūkio, maisto ir gėrimų pramonės CO2 emisijos nedaug tenusileidžia turistinių skrydžių paliekamam anglies dioksido pėdsakui.

Mažiau vartokite mėsos ir pieno produktų, stenkitės apsiriboti tame regione, į kurį atvykote, auginama produkcija. Anot J. Franciso, gaminant vietos restorane patiekiamą tradicinį to regiono maistą, į aplinką išmetama kur kas mažiau anglies dioksido nei atgabenant maisto produktus iš kitų šalių. Be to, gi smagu išbandyti naujų patiekalų.

Ką veikti?

Jei esate turstų pamėgtoje vietovėje, Valeria Duflot ir Sebastiano Fagarazzi manymu, labai svarbu rinktis mažiau turistinius maršrutus. Tai ne tik sumažins lankytojų srautą tam tikrose vietose, bet ir atvers jūsų piniginę įvairių sričių vietos verslininkams.

Pasisamdykite vietinį gidą, kad aprodytų vietovę, siūlo Justinas Francisas. Būtinai gerbkite vietos kultūrą – tai reiškia: jokių šventų vietų nuotraukų jūsų „Instagramo“ paskyroje, jokių susigrūdimų turguje vardan geresnio kadro ir apskritai jokių veiksmų, kurie sutrikdytų įprastą vietos žmonių gyvenimą. Vietoje to užsiimkite tokia veikla, kuri nukreips jūsų išleidžiamus pinigus vietos bendruomenei ir kuri netiesiogiai parems to regiono gamtinį ir kultūrinį paveldą. Kitaip tariant, užsukite į muziejų, net jei jam skirti galite vos 15 minučių.

„Kultūriniai“ apsilankymai vietos bendruomenėje gali atrodyti visai patrauklus laiko leidimo būdas, tačiau, anot J. Franciso, verta rinktis tik tokius, kurių metu iš anksto susimokate tiesiogiai tai bendruomenei.

Jo manymu, kartais kiek mažiau „autentiškas“ susitikimas su vietiniais specialiai tam sukurtoje tradicinėje aplinkoje yra kur kas geriau, nei įsiveržimas į jų gyvenamą vietovę.

Pramogos su gyvūnais

2015 m. Oksfordo universiteto Laukinės gamtos apsaugos tyrimų skyriaus atlikti tyrimai parodė, kad pramogos su laukiniais gyvūnais sudaro apie 20-40 proc. viso pasaulinio turizmo.

„Nepaisant to, kad šiomis pramogomis paprastai naudojamės iš meilės gyvūnams, mūsų norų tenkinimas praktiškai visuomet yra žiauraus elgesio su gyvūnais rezultatas, – sako Pasaulinės gyvūnų apsaugos organizacijos gyvosios gamtos kampanijų vadovas Nickas Stewartas. – Šis žiaurumas dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jojimas ant dramblio, pasiplaukiojimas su delfinais ar pasivaikščiojimas su liūtais yra vienos žiauriausių pramogų pasaulyje.“

Pasak N. Stewarto, jei gali gyvūną apkabinti, ant jo pajoti ar jį paliesti, greičiausia tas gyvūnas patiria kokio nors pobūdžio žiaurų elgesį. Gyvūnai traumuojami, smarkiai sutrumpėja jų gyvenimo trukmė.

Ir laukinėje gamtoje nepersekiokite gyvūnų vardan geresnio kadro. „Geriausios asmenukės su gyvūnais yra tos, kuriose tarp jūsų ir gyvūno yra tam tikras atstumas, kuomet gyvūnas gali nueiti į šalį, kada panorėjęs,“ – aiškina gamtosaugininkas.

Tai ką tuomet galima daryti?

N. Stewartas palaiko draustinius, kuriuose gyvūnai nėra išstatomi apžiūrai, ir kur žmonėms nėra leidžiama su jais kontaktuoti. Visgi reikėtų neapsigauti ir vengti pseudodraustinių, leidžiančių žmonėms liesti gyvūnus. Puiki pramoga gali būti laukinių gyvūnų stebėjimo ekspedicijos, pavyzdžiui pasiplaukiojimas laivu, stebint delfinus, jei tik liekate saugiu atstumu ir neužspeičiate gyvūno į kampą.

Kelyje

Šalies vidaus skrydžius pakeiskite kelionėmis viešuoju transportu – patogiausi, aišku, traukiniai, bet tinka ir autobusai bei ne mažiau kaip keturis keleivius vežantys automobiliai. Jei yra galimybė pasinaudoti keltu – keldamiesi juo kaip keleiviai be transporto priemonės, paliksite dar mažesnį anglies dioksido pėdsaką nei keliaudami traukiniais (žinoma, tai netaikoma kruizams).

O kai jau nuvykote į vietą, kuo daugiau vaikščiokite arba važinėkitės dviračiais.

Kremas nuo saulės

Paskaičiuota, kad kasmet ant koralinių rifų nusėda ir jų nykimą skatina 6 tūkst.-14 tūkst. tonų kremo nuo saulės. Manoma, kad jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos oksibenzonas ir oktinoksatas yra kenksmingi jūros augalams ir gyvūnams, skatina koralų blukimą.

Rinkitės koralams nekenkiantį mineralinį kremą nuo saulės, pagamintą, naudojant cinko arba titano oksidą, pataria Craigas Downsas. O dar geriau – apsirenkite.

„Dėvint palaidinę ilgomis rankovėmis, apsaugančią nuo UVA ir UVB spindulių, kremo nuo saulės poreikis sumažėja 50 proc., o tai jau didelis laimėjimas gamtos apsaugai,“ – sako jis. Dar daugiau apsaugos gali suteikti skėtis nuo saulės.

Neuždengtos odos apsaugai nenaudokite stipresnio nei SPF 50 poveikio kremo, nes tinkamai užteptas šis sulaiko net 98 proc. UBV spindulių, o kuo aukštesnis SPF faktorius, tuo didesnė cheminių medžiagų koncentracija patenka į jūrą.

„Tinkamai naudojant ir kas 45-60 min. pakartotinai užtepant, visiškai užtenka kremo su SPF30,“ – teigia C. Downsas.

Grįžus namo

Ir grįžę namo stenkitės mažinti anglies dioksido emisijas – atsisakykite automobilio kelionėms į darbą ir atgal, mažinkite maisto atliekų kiekį. Ir nepamirškite parašyti savo kelionių organizatoriui ar viešbučiui laiško, nurodydami, kas buvo veiksminga, o kas ne.

„Dažnai sulaukiame panašių atsiliepimų: „Viskas buvo puiku, bet plastikinių butelių tos ekskursijos metu galėjo būti mažiau, – sako J. Francisas. – Net ir grįžę namo galite dalyvauti aplinkos tausojimo procesų tobulinime.“