Gyvenimas

2019.12.31 08:13

Nemokamas būdas sustiprinti imunitetą ir pailginti gyvenimo trukmę – gerumas

LRT.lt2019.12.31 08:13

Kuo malonus elgesys su kitais gali būti naudingas jums? Suteikti malonų šilumos pojūtį širdyje ar šiaip pakelti nuotaiką? Galbūt ir taip, tačiau naujo tyrimų centro mokslininkai įsitikinę, kad gerumas gali duoti kur kas daugiau, pavyzdžiui, pailginti jūsų gyvenimo trukmę, rašo BBC.

Kalifornijos universiteto „Bedari“ gerumo instituto darbuotojai nelinkę juokauti. „Mes į viską žiūrime moksliškai. Nesėdime pusračiu, susikibę už rankų. Kalbame apie malonaus bendravimo psichologiją ir biologiją,“ – sako neseniai instituto direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Danielis Fessleris.

Gerumo sąvoka dar visai neseniai mirgėjo įvairių straipsnių antraštėse. Ji tapo pagrindiniu buvusio prezidento Baracko Obamos panegirikos praėjusį mėnesi mirusiam JAV veteranui demokratui Elijah Cummingsui motyvu.

„Būti stipriu žmogumi reiškia būti geru. Gerumas ir atjauta nėra silpnumo požymiai, – kalbėjo buvęs prezidentas. – Rūpinimasis kitais nėra silpnumas. Nesate kvailelis, jei elgiatės sąžiningai ir gerbiate kitus žmones.“

O kiek vėliau ir Ellen DeGeneres kvietė dalintis gerumu, kalbėdama apie daugelį nustebinusią savo draugystę su George‘u W. Bushu: „Kai sakau: „Būkite malonūs vieni kitiems“, turiu omenyje ne tik tuos žmones, kurių pažiūros sutampa su jūsiškėmis. Noriu pasakyti, būkite geri visiems.“

Užbėgdami už akių šią savaitę minimai Pasaulinei gerumo dienai, pakalbėkime apie tai, ką iš tiesų reiškia būti geru ir kodėl tai svarbu.

Būtent tai ir nori išsiaiškinti ekspertai. Ir jie į šį reikalą žiūri labai rimtai. Jie sako, kad tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

D. Fessleris savo darbe tyrė, ar galima motyvuoti žmones geriems darbams, tiesiog stebint gerumo apraiškas aplinkoje, ir bandė išsiaiškinti, kokius žmones šis „užkrečiamas gerumas“ labiausiai veikia.

„Manau, nesuklysiu sakydamas, kad šiuo metu išgyvename gerumo trūkumą, – sako instituto direktorius. – Tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir kitose pasaulio šalyse stebime vis labiau aštrėjančius konfliktus tarp skirtingas nuomones turinčių ar skirtingas religijas išpažįstančių individų.“

Jo teigimu, gerumas – tai „mintys, jausmai ir įsitikinimai, siejami su veiksmais, kuriais siekiama pamaloninti kitą, kuomet tas pamaloninimas yra tikslas savaime, o ne priemonė tikslui pasiekti.“

Kita vertus, nemalonus elgesys yra „tolerancijos stokojantys įsitikinimai, nepagarba kito žmogaus gerovei.“

Visa tai gerai pažįstama bet kuriam, „trolinimą“ socialiniuose tinkluose patyrusiam žmogui.
„Nieko naujo, – sako D. Fessleris. – Žmonės paprastai būna tuo agresyvesni ir tuo mažiau dėmesio kreipia į kito žmogaus problemas ir gerovę, kuo daugiau anonimiškumo jiems suteikiama.“

Institutas buvo įkurtas, gavus 20 mln. JAV dolerių dydžio dotaciją iš filantropų Jennifer ir Matthew Harrisų įsteigto „Bedari“ fondo.

Kalifornijos universiteto socialinių mokslų fakultete besiglaudžiančio instituto tikslas – padėti visuomenės nariams ir įkvėpti lyderius.

M. Harrisas įsitikinęs, kad „tyrimai buvo reikalingi, siekiant nustatyti, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje tiek mažai gerumo“ ir „stengiantis nubrėžti ribą tarp mokslo ir dvasingumo.“

Štai keletas instituto vykdomų projektų:

– antropologai tiria, kaip tarp žmonių plinta gerumas;

– sociologai analizuoja, kaip nemaloniai besielgiančius žmones būtų galima įtikinti tapti malonesniais;

– psichologai aiškinasi, kaip gerumas pakelia nuotaiką ir slopina depresijos simptomus.

Institutas organizuoja studentams ir nepakankamai valdžios dėmesio sulaukiančioms Los Andželo bendruomenėms sąmoningumo meditacijos užsiėmimus.

D. Fesslerio teigimu, visiems gerai žinoma, kad neigiamas stresas – toks, kai nieko negalite pakeisti sudėtingoje situacijoje – yra kenksmingas, lyginant su „teigiamu“ stresu, patiriamu įsitraukus į sudėtingą, bet pasitenkinimą teikiančią veiklą, pavyzdžiui, laipiojimą uolomis.

„Gyvenimas su žmonėmis, kurie, geriausiu atveju, jūsų negerbia ar neatsižvelgia į jūsų poreikius, o blogiausiu – yra jums atvirai priešiški, neigiamai veikia jūsų sveikatą. Tai trumpina gyvenimą tikrąja to žodžio prasme, – aiškina instituto direktorius. – Ir atvirkščiai, malonus kitų žmonių dėmesys ir mūsų pačių malonus elgesys yra tarsi priešybė toksiškam stresui. Be to, tai turi teigiamą poveikį sveikatai.“

Net iš pažiūros nereikšmingi epizodai, kaip antai besišypsantis ir kaip sekasi pasiteiraujantis baristas kavinukėje, gali pagerinti žmogaus savijautą.

Anot D. Fesslerio, „Malonus elgesys ir net apmąstymai, kaip būtų galima pamaloninti kitus, mažina kraujospūdį. Tai turi gydomąjį poveikį. Ypač kovojant su nerimu ir depresija.“
„Skubus pranešimas“

Kolumbijos universiteto mokslininkė Dr. Kelli Harding naujausioje savo knygoje „The Rabbit Effect“ („Triušio efektas“) taip pat analizuoja šį reiškinį.

Ji sako: „Tai teigiamai veikia imuninę sistemą, kraujo spaudimą, ilgina gyvenimą ir gerina jo kokybę. Nuostabus dalykas, nes tai įrodyta išsamiais tyrimais ir, svarbiausia, – neįmanoma perdozuoti. Be to, galima gauti visiškai nemokamai. Tiesiog bet kur.“

Aiškindama savo knygos pavadinimą, mokslininkė teigė: „Išgirdau apie aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atliktus tyrimus su triušiais. Viena tiriamųjų grupė parodė kur kas geresnius rezultatus už kitą, tad mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kodėl. Paaiškėjo, kad geresnių rezultatų pasiekusiais triušiais rūpinosi labai geras ir malonus mokslininkas.“

„Kaip gydytoją mane šie rezultatai apstulbino, – pasakoja K. Harding. – Jaučiau, kad turiu skubiai visiems apie tai pranešti.“

Gerumas, pasak mokslininkės, gali „daug ką pakeisti, padėti žmonėms susigaudyti gyvenime.“

Ji sako, kad dažnai paprasčiau būti geru kitam nei sau pačiam. „Yra tiek daug būdų puoselėti gerumą savyje ir dalintis juo su kitais. Pastangos suprasti kitą žmogų darbe, mokykloje ar namuose iš tiesų padės pasiekti puikių rezultatų, – teigia K. Harding. – Technologijos medicinoje sparčiai žengia pirmyn, tačiau jos negali pakeisti malonaus ligonį slaugančio personalo elgesio. Nes ryšys tarp psichinės sveikatos ir fizinės sveikatos yra ypatingai glaudus.“

Gerumo ekspertė Gabriella Van Rij dalijasi keliais patarimais, kaip tapti geresniais:

1. Pradėkite nuoširdžiai klausytis, ką sako kiti (vietoje to, kad jiems dar nebaigus kalbėti, galvoje jau formuluotumėte atsakymą).

2. Į grubumą atsakykite švelnumu (jei kažkas su jumis piktai kalba, draugišku tonu paklauskite, ar jam buvo sunki diena. Pamatysite, kaip įtampa akimirksniu išsisklaidys).

3. Pakalbinkite nuošalyje paliktą žmogų. Taip parodysite, kad jį vertinate, – būti nepastebėtam, nepageidaujamam ir nemylimam – iš tiesų nužmoginanti patirtis.

4. Veiksmas / atoveiksmis. Supraskite, kad jei žmogus elgiasi nemaloniai, jūs nesate dėl to kaltas. Jei jus užkabino, giliai įkvėpkite ir pasitraukite į šalį.

Kalifornijos universiteto socialinių mokslų fakulteto dekanas Darnellas Huntas sakė norėjęs, kad institutas taptų priešnuodžiu „šiandienos pasaulio politikai, smurtui ir nesantaikai, įsišaknijusiai rimtuose akademiniuose tyrimuose.“

„Manau, kad mes gyvename tokiu laiku, kai labai reikia šiek tiek sulėtinti tempą ir patyrinėti dalykus, dėl kurių galime vadintis žmonėmis ir kurie gali mums suteikti galimybę gyventi humaniškiau, – sako jis. – Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse šiuo metu išgyvename politinės poliarizacijos laikotarpį, kuomet didėjant urbanizacijai, tiesioginis bendravimas tarp žmonių silpsta.“

Matydami gėrio apraiškas, žmonės yra linkę jas kartoti, tačiau kol kas vis dar bandoma išsiaiškinti gėrio veikimo mechanizmus.

„Nėra taip, kad gyventume dramblio kaulo bokšte. Norime, kad šiais tyrimais pasinaudotų paprasti žmonės, kad jais remiantis, būtų sukurtos atitinkamos politikos ir vyktų pokyčiai, – aiškina mokslininkas. – „Šis istorinis momentas yra pats tinkamiausias laikas pradėti tai daryti.“