Gyvenimas

2019.12.28 07:58

Skubančios visuomenės grimasos: mąstyti ar svajoti savo malonumui – sunki užduotis

LRT.lt2019.12.28 07:58

Mieliau skaitote knygą ar žiūrite televizorių, ar patogiai įsitaisę leidžiatės į malonius apmąstymus? Toks iš pažiūros paprastas klausimas užduodamas leidinyje „Psychology Today“. Tyrimai rodo, kad patogiai įsitaisius pasvajoti gali būti kur kas sudėtingiau, nei galėjote pamanyti.

Amerikoje atsakymas į šį klausimą nekelia jokių abejonių – čia žmonės imtųsi bet kokios veiklos, kad tik neliktų vieni su savo mintimis. Ankstesniais tyrimais buvo įrodyta, kad žmonės (neracionaliai) bijo nieko neveikimo ir kad juos labiausiai motyvuoja užimtumas.

Naujas žurnale „The Journal of Personality and Social Psychology“ publikuotas tyrimas analizuoja, ar visose kultūrose veikimas nurungia mąstymą.

Tiksliau, Nicholo Buttricko iš Virdžinijos universiteto vadovaujama tyrėjų komanda patikrino, ar gyventojai vienuolikoje jų pasirinktų šalių: Belgijoje, Brazilijoje, Kosta Rikoje, Japonijoje, Korėjoje, Malaizijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikia pirmenybę individualiems, nuo aplinkos atribojantiems užsiėmimas.

Tyrimai parodė, kad būtent tokia veikla dominuoja, didele persvara nurungdama malonius pasvajojimus.

„Akivaizdu, kad visame pasaulyje pirmenybė teikiama tam tikrai išorinei veiklai, kaip antai, skaitymas, televizijos žiūrėjimas ar naršymas internete, o ne apmąstymams, – konstatuoja N. Buttrickas ir jo suburta tyrėjų komanda. – Rezultatai buvo nuoseklūs visose šalyse.“

Šią išvadą mokslininkai priėjo, atlikę eksperimentą, padėjusį patikrinti, ar žmonės mieliau užsiima individualia veikla, ar leidžiasi į malonius pamąstymus. Eksperimento metu 2 557 dalyvių visose vienuolikoje šalių buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes.

Pusės dalyvių buvo paprašyta 10-15 minučių laisvai svajoti, „galvoti apie kaip įmanoma smagesnius dalykus.“ Likusių dalyvių mokslininkai paprašė „smagiai praleisti laiką, žiūrint televizorių, skaitant knygą ar žurnalą, dėliojant dėlionę, naršant internete, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar klausantis muzikos ar radijo.“

Svarbiausia, kol truks eksperimentas, dalyvių turėjo nebendrauti tarpusavyje.

Prabėgus 10-15 minučių, dalyvių buvo paprašyta įvertinti eksperimento metu patirto pasitenkinimo ir nuobodulio lygį.

Kaip jau buvo minėta, eksperimento dalyviai visose šalyse mieliau rinkosi kokią nors veiklą nei svajojimą.

Akivaizdžiausiai šis skirtumas matomas JAV ir Belgijoje, mažiausiai pastebimas – Serbijoje. Be to, pasitenkinimas maloniais pamąstymais aukščiausiai įvertintas Kosta Rikoje ir Serbijoje (nors ir šiose šalyse gerokai atsiliko nuo bet kokios malonios veiklos).

Mokslininkai spėja, kad mąstyti savo malonumui yra sunkiau nei užsiimti kokia nors prablaškančia mėgstama veikla. Tai galėtų paaiškinti tarpkultūrinį nuoseklumą, pirmenybę teikiant „veikimui“, o ne „mąstymui“.

Mokslininkų išvadose teigiama: „Dalyviai, kuriems atsitiktine tvarka buvo skirta užsiimti kokia nors veikla, nurodė, kad patyrė kur kas didesnį pasitenkinimą nei dalyviai, kuriems atsitiktine tvarka buvo nurodyta mąstyti savo malonumui. [...] Šių išvadų tolygumas, lyginant tyrime dalyvavusius asmenis ir šalis, rodo, kad įvairiose kultūrose atsigręžti į save ir susikoncentruoti į kokią nors malonią temą, kai nėra išorinių stimulų, yra laikoma kur kas mažiau malonia pramoga, nei užsiėmimas kasdiene veikla, pavyzdžiui, skaitymu ar vaizdo įrašų peržiūra.“