Gyvenimas

2019.12.25 12:42

Mokslininkai ragina patinginiauti – kovoti su įtampa gali padėti nieko neveikimas, vadinamas „niksen“

LRT.lt2019.12.25 12:42

Daugeliui mūsų ne taip paprasta yra nieko neveikti, tačiau nieko neveikimas gali tapti būdu kovoti su įtampa. Apie tai yra ir vis populiaresnė Šiaurės Europos tendencija, vadinama niksen, rašoma leidinyje „Time“. Kodėl mokslininkai ragina išdrįsti patinginiauti?

Iš pradžių buvo hygge – danų koncepcija, leidusi jaukiai įsitaisyti ir niekur neiti iš namų. Tada atsirado lagom švediškas požiūris į gyvenimą, teigiantis, kad visko reikia su saiku. Dabar, leidinio „Time“ teigimu, vis populiaresnė tampa dar viena Šiaurės Europos tendencija, vadinama niksen ir pristatoma kaip būdas kovoti su nuolatiniu užimtumu ir patiriamu stresu. Ši olandų koncepcija tokia paprasta kaip, tarkim, nieko neveikimas.

Niksen išvertus pažodžiui, reiškia nieko neveikti, tinginiauti arba užsiimti kokia nors nenaudinga veikla,“ – teigia Carolien Hamming, Nyderlanduose įsikūrusio konsultacinio centro „CSR Centrum“, padedančio klientams valdyti stresą ir atsigauti po perdegimo, vykdomoji direktorė.

„Praktikuoti niksen visai paprasta – tereikia ramiai būti, dairytis esamoje aplinkoje ar klausytis muzikos – „svarbiausia, kad visa tai vyktų be jokio tikslo, – sako C. Hamming. – Nebūtų daroma kažko siekiant ar stengiantis būti produktyviu“.

„Tik pagalvokite, tiesiog sėdėti fotelyje ar žiūrėti pro langą,“ – aiškina profesorius Ruut Veenhovenas, laimę tyrinėjantis Roterdamo (Nyderlanduose) Erasmus universiteto sociologas. Dėmesingumas situacijai reikalauja būti čia ir dabar, o niksen labiau reiškia rasti laiko tiesiog būti, netgi leisti mintims nuklysti vietoje to, kad sutelktume dėmesį į tam tikrus veiksmus.

„Privalome skirti laiko atsipalaidavimui, o atsipalaidavimas gali būti derinamas su nesudėtingais, pusiau automatiniais veiksmais, pavyzdžiui, mezgimu, – sako R. Veenhovenas. – Vienas „meno gyventi“ aspektų ir būtų atrasti, koks atsipalaidavimo būdas jums labiausiai tinka.“

Šiuo atveju nėra vieno visiems tinkamo patarimo; tiesiog, taikant bandymų ir klaidų metodą, kiekvienam tenka pačiam atrasti veiksmingiausią elgesio modelį.

Kokia galima niksen nauda?

C. Hamming teigimu, istoriškai Nyderlanduose niksen buvo laikomas tinginyste arba visišku neproduktyvumu. Tačiau JAV ir visame pasaulyje augant streso lygiui, o medikų bendruomenei vis tvirčiau pripažįstant jo neigiamą poveikį sveikatai ir gąsdinant tokiomis pasekmėmis kaip perdegimas, nieko neveikimas vis dažniau įvardijamas kaip veiksminga taktika kovoje su stresu.

„Visi ieško būdų atsipūsti ir atsipalaiduoti,“ – teigia Berklyje įsikūrusio Kalifornijos universiteto mokslo centro „Greater Good Science Centre“ mokymų direktorė Eve Ekman, suaugusiųjų ir paauglių patiriamo streso lygį šalyje vadinanti „gąsdinančiu“.

Tačiau anot stresą ir perdegimą tiriančios E. Ekman, mokslinių tyrimų rezultatai akivaizdžiai rodo lėtesnio gyvenimo tempo naudą, pradedant stabilesne emocine būkle, sumažėjusiu nerimu ir baigiant teigiamu fiziniu poveikiu, lėtėjančiu senėjimo procesu bei stiprėjančiu organizmo gebėjimu kovoti kad ir su paprastu peršalimu.

Šio teigiamo poveikio sveikatai turėtų užtekti, kad net ir patys atkakliausi darboholikai apsvarstytų galimybę skirti šiek tiek laiko niksen praktikoms.

Dar viena teigiama niksen savybė, pasak R. Veenhoveno, kuris taip pat yra ir Pasaulinės laimės duomenų bazės – su gyvenimo džiaugsmu susijusių tyrimų archyvo – vadovas, yra galimybė kurti naujas idėjas.

„Tuo metu kai „užsiimame niksen arba nieko neveikiame, mūsų smegenys toliau apdoroja informaciją ir gali panaudoti turimą duomenų sisteminimo galią įvairioms problemoms spręsti,“ – sako mokslininkas. O tai savo ruožtu gali paskatinti kūrybiškumą. Tokiu būdu pasivaikščiojimo metu gali gimti sudėtingos problemos sprendimas arba svajodami galime sugalvoti puikią verslo idėją.

Tyrimai taip pat patvirtina mintį, kad atliekant paprastas užduotis, kurių metu mintys nuklysta į šalį, paskatinamas kūrybinis problemos sprendimas, pagerėja sugebėjimas išanalizuoti problemas, kurioms nepavyksta rasti sprendimo.

2013 m. atliktas ir žurnale „Frontiers in Psychology“ paskelbtas tyrimas, analizuojantis nuklystančių minčių privalumus ir trūkumus, atskleidė, kad šis procesas gali padėti žmogui pasisemti įkvėpimo, siekiant užsibrėžtų tikslų, ir aiškiai susidėlioti veiksmus, kurių jis turi imtis, kad tų tikslų pasiektų.

Kaip praktikuoti niksen?

Daugeliui mūsų ne taip paprasta yra nieko neveikti. Tiesą sakant, gali būti nemažas iššūkis tam tikrą laiką ramiai pasėdėti ir, pavyzdžiui, žiūrėti pro langą.

C. Hamming teigimu, iš pradžių gali būti net šiek tiek „nejauku“, ypač žmogui, pripratusiam visą laiką kažką veikti. Mokslininkė ragina savo klientus pasistengti įveikti diskomfortą ir kasdien po keletą minučių praktikuoti niksen, kaskart laiką vis po truputį ilginant – idealu būtų paskirti vieną vakarą savaitėje, kuomet be jokių susitarimų ar įsipareigojimų galėtumėte skirti laiko niksen.

„Išdrįskite patinginiauti, – sako C. Hamming. – Leiskite gyvenimui tekėti sava vaga, bent vienai akimirkai išsivaduokite iš įsipareigojimų rato.“

Kokie yra neigiami niksen aspektai?

E. Ekman teigimu, mokslinėje literatūroje rašoma, jog ilgesniam laikui paleidę savo mintis klajoti, galime ne pailsėti, o „ilgam užstrigti, mąstydami apie vieną ir tą patį dalyką“, kas gali turėti tam tikrų psichologinių pasekmių.

2013 m. vykdydami tyrimą „Klajojančių minčių privalumai ir trūkumai“, mokslininkai pastebėjo, kad po minčių nuklydimo pratimų dalyvių širdies ritmas išlikdavo padidėjęs net 24 valandas, jiems būdavo sunku užmigti naktį (tačiau jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šios pasekmės, juntamos iš karto po atliktų pratimų, neapibūdina ilgalaikės žmogaus emocinės būsenos ir kad svajojimas, pirmiausia, apie šeimos narius ir draugus, yra siejamas su didesniu pasitenkinimu gyvenimu).

„Privalome treniruoti savo protą, kad klajojančios mintys skatintų vaizduotę ir kūrybiškumą,“ – sako E. Ekman. Mokslininkė pataria, kad niksen galima pradėti praktikuoti nuo pasivaikščiojimų gamtoje arba parašant kam nors dėkingumo kupiną laišką – tai padės palengva pereiti į nieko neveikimo būseną.

Ir, žinoma, nėra praktiška nuolat užsiimti niksen – juk negalime visą laiką nieko neveikti. R. Veenhoveno teigimu, derindami niksen praktikai skiriamą laiką su aktyviu gyvenimo būdu galime maksimaliai išnaudoti šios koncepcijos teikiamą naudą.

„Nors poilsis yra funkcionalus ir po intensyvios veiklos gali padėti pasijusti geriau, tai nėra pagrindinis kelias į laimę, jei kalbėtume apie pasitenkinimą gyvenimu,“ – sako mokslininkas.

Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo vyresni suaugę žmonės, duomenimis, pasirinkusieji aktyvesnį gyvenimo būdą paprastai jaučiasi laimingesni dėl tvirtesnių socialinių ryšių ir stipresnio savirealizacijos jausmo.

Tyrimai taip pat parodė, kad laimė nulemia produktyvumą ir kad atsipalaidavimas, laimė ir produktyvumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Todėl, pasak R. Veenhoveno, svarbiausia atrasti sau tinkamą atsipalaidavimo būdą, nepriklausomai nuo to, ar tai bus aktyviai pasyvi veikla, ar jūsų prigimtį atitinkantis pomėgis, pavyzdžiui, mezgimas ar pasivaikščiojimai gamtoje. Svarbiausia – reguliariai ir be papildomų paskatinimų leisti sau praktikuoti niksen.

Taip pat skaitykite