Viena iš tik ką praūžusio nacionalinio žmogaus teisių forume (NŽTF) paminėtų temų buvo jaunų žmonių nuomonių laisvė. Kur ji regima, girdima ir priimama? Forumo idėjos autorė, VDU profesorė Milda Ališauskienė sako, jog rengiant forumą įvairiais būdais buvo siekiama įtraukti jaunimą, kad jie plačiau pažintų žmogaus teisių temą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Viena iš sričių, kur ši idėja išsipildė vizualiai – VDA Kauno grafinio dizaino katedros 3 kurso studentai sukūrė plakatus ir pateikė vizualią forumo temų interpretaciją pažvelgdami į jiems labiausiai rūpimus klausimus per vaizduotę. „Plakatai kviečia susimąstyti apie įvairių sričių žmogaus teisių situaciją Lietuvoje”, – teigia profesorė M. Ališauskienė.
„Suvokiau, kaip man trūksta šios srities žinių“
Plakatai buvo iškabinti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos laiptų aikštelėje, kur buriavosi NŽTF dalyviai ir vyko diskusijos. Trys iš plakatus kūrusių studenčių reflektavo laiką, kurį skyrė temos analizei ir savo, kaip jauno žmogaus, nuomonės laisvei: „Šiais laikais, naudojantis interneto prieiga, mes, jauni žmonės, savo nuomonę galime išsakyti gan lengvai. Tačiau mes nelinkę to daryti. Privačioje erdvėje savo pozicijos išsakyti nebijome, tačiau retas kuris viešai dalijasi savo nuomone žmogaus teisių, politikos, įvairių socialinių problemų temomis. Įdomu, dėl ko taip yra? Nusistovėjusios nuostatos? Drovumas? Nuomonės neturėjimas?
Gavusi užduotį sukurti plakatą žmogaus teisių tema, suvokiau, kaip man trūksta šios srities žinių. Reikėjo pasigilinti į įstatymus. Supratau, kad nesiskaitymo su žmogaus teisėmis atvejus įtakoja nusistovėjęs, pasenęs visuomenės požiūris, kuris gajus net ir jaunimo tarpe, tačiau yra vilties, kad jį pakeis laikas ir ateinančios kartos. Išties, labai liūdna, bet Lietuvoje egzistuoja gan didelė problema diskriminacijos ir rasizmo klausimais“, – dalinasi Emilija Janonytė.
„O gal iš tiesų yra ko bijoti?“
Kita grafinio dizaino studentė Greta Gilvanovaitė galvoja, kad jaunimo nuomonės laisvė dabartiniame Lietuvos kontekste varijuoja nuo jos išreiškimo visuomenėje kovojant už savo įsitikinimus iki patyčių formoje išreikštos „savo nuomonės". „Jaunimas šiuo metu ypač aktyviai ir laisvai gali išsakyti savo mintis. Kiekvienas gali dalyvauti viešai rengiamuose debatuose, diskutuoti apie politines ar kasdienines problemas. Pavyzdžiui, merų rinkimų metu pastebėjau, kaip aktyviai jaunimas rinkosi į debatus ir kaip noriai įsitraukė į diskusijas. Jausdami, kad galime laisvai reikšti savo nuomonę, siekiame aktyviau domėtis viskuo, kas vyksta aplink. Pavyzdžiui, „Žaliosios bangos judėjimai“ visame pasaulyje taip pat paveikė ir Lietuvos jaunimo grupes. Aš seku savo bendraamžių dėstomas mintis šia tema virtualioje terpėje.
Kuriant plakatus, labiausiai mane palietusi tema buvo apie saugų internetą. Mes apsimetame, kad esame šiuolaikiški, išmanome, kaip naudotis interneto privalumais ir mokome vyresniuosius, kurie vis dar bijo prie jo prisiliesti. O gal iš tiesų yra ko bijoti? Pasigilinau į šią temą ir aptikau, kad jaunimas dabar imasi atsargumo priemonių: užklijuoja savo kameras ant kompiuterio ar telefono ekranų, kas valandą trina „slapukus“, bijo registruotis puslapiuose, kur reikalaujama asmens informacijos ar kitų duomenų, bijo naudoti bet kokią medžiagą iš interneto dėl naujos autorių teisių politikos. Manau, kad šioje plotmėje žmogaus teisių ribos yra ypač neaiškios ir konkrečios informacijos apie tai sklaida yra minimali.“
Turime padėti šalia esantiems žmonėms
Pasak studentės Eglės Baltrušytės Baltrušaitytės, pastaraisiais metais jaunimas pradėjo įsisąmoninti, kad jų nuomonė yra svarbi. „Nors norėčiau teigti, kad Lietuvos jaunimo pasaulėžiūra tapati vakarų šalių jaunimui, tačiau matosi, kad mums dar yra kur tobulėti. Tikrai turėtume tapti atviresni, tolerantiškesni ir supratingesni mažumų atžvilgiu.
Pradėdami naują projektą, stengiamės kiek įmanoma išsianalizuoti, perprasti ir sužinoti, kokie panašaus tipo darbai jau buvo kurti. Atsižvelgiant į visą tai, norėjosi sukurti plakatus, kurie ne kritikuotų ar šmeižtų pačią situaciją ar problemą, bet padėtų žiūrovui susimąstyti bei parodyti, kad nors situacija nėra gera, ji gali ir turi keistis visų mūsų dėka. Norisi, kad žiūrovai, kurių tam tikros problemos neliečia, pabandytų suprasti situaciją iš kitos pusės ir pamatytų, jog tos problemos turėtų būti svarbios ir aktualios visiems. Juk esame viena tauta ir turime padėti šalia esantiems žmonėms“, – sako Eglė.
Nacionalinis žmogaus teisių forumas kasmet kviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms. Šių metų forumas neatsitiktinai buvo skirtas vaiko teisių klausimų aptarimui – Lietuva yra išrinkta JT Vaikų fondo (UNICEF) valdybos nare 2019–2021 metų laikotarpiui. Taip pat vyko diskusijos apie globos įstaigas, žiniasklaidos politiką, technologijų teisę, saugios darbo aplinkos užtikrinimą, jaunimo pilietinį aktyvizmą, sąlygas Lietuvos kalėjimuose ir daug kitų klausimų.
