Gyvenimas

2019.12.20 11:03

Sunerimus dėl sparčiai mažėjančios ruonių populiacijos – nauja iniciatyva

LRT.lt2019.12.20 11:03

Nuo šiol Klaipėdoje keleiviai interaktyviuose informaciniuose terminaluose galės daugiau sužinoti apie pilkuosius Baltijos jūros ruonius. Taip bus siekiama edukuoti keleivius apie jūros žinduolius, kurių populiacija sparčiai mažėja dėl žalingos žmogaus veiklos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Baltijos jūroje gyvena tik dvi žinduolių grupės – Baltijos jūros kiaulės ir pilkieji ruoniai. Jūrų kiaulės negyvena prie mūsų krantų. Šiame amžiuje užfiksuoti tik du atvejai, kai jos atplaukė prie Lietuvos. Deja, abiem atvejais jos rastos negyvos žvejų tinkluose. O štai ruonius matome čia žymiai dažniau, todėl privalome juos pažinti ir saugoti. Neramina jų randamos gaišenos, todėl turime skatinti žmones elgtis sąmoningiau“, – sako Nina Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja.

Siekiant edukuoti žmones, Jūrų muziejus ir DFDS sujungia jėgas bendram projektui. Kompanijos keltuose įrengti 2 interaktyvūs informaciniai terminalai, pasakojantys apie Baltijos pilkuosius ruonius. Čia gausu edukacinių žaidimų ir klausimynų, padedančių informaciją įsisąmoninti lengviau.

Be to, tokiu būdu informaciją pateikti paprasčiau. Atsiranda galimybių įdomesniems kūrybiniams sprendimams, patogesniam informacijos rodymui. Teigiama, kad keltų keleiviams tokie sprendimai patinka ir šie priemone naudojasi noriai.

Anot N. Puteikienės, interaktyvumą stengiamasi kurti ir ieškant paralelių tarp žmogaus ir gyvūno, nes tokiu atveju žmonės būna labiau linkę keisti savo elgesį į tvaresnį ir sąmoningesnį – tai ir yra svarbiausia.

Domėtis skatina ir pasaulinės tendencijos

Prie didesnio domėjimosi šia tema prisideda ir ekologijos temų populiarėjimas pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės linkę labiau saugoti aplinką, stebėti žmonijos poveikį jai. Be to, verslas vis labiau gręžiasi į aplinkosaugą ir aktyviai siekia edukuoti žmones šios temos rėmuose. Tai suteikia resursus, leidžiančius aplinkosaugos temomis kalbėti platesnėms auditorijoms.

„Anksčiau žmonės buvo linkę matyti tik tai, kas yra toli nuo mūsų. Vandenyno banginių skrandžiuose esantys maišeliai buvo didžiulė problema, o Baltijoje gaištantys ruoniai nedomino. Tačiau dabar situacija visiškai kitokia – žmonės domisi ir šalia kylančiomis problemomis. Dėl įvairių organizacijų partnerysčių, jie turi galimybę tai daryti patogiau“, – sako N. Puteikienė.

Jai antrina ir DFDS projektų vadovas Linas Lesauskas. Pašnekovas teigia, kad susidomėjimą rodo itin aktyvus naudojimasis laivuose esančiais terminalais: „Prie stendų sustoja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji – visi noriai domisi pateikta informacija. Galbūt įdomumo suteikia ir tai, kad plaukiant keltu plika akimi galima pamatyti jūroje plaukiojančius pilkuosius ruonius, kuriuos prieš akimirką galėjai stebėti tik ekrane.“

Siekia atkreipti dėmesį į problemą

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad į ruoniukų situaciją būtina kreipti dėmesį ne tik dėl moralinio aspekto. Jei kasmet Baltijos jūrai daroma žala nemažės, ruoniai gali išnykti, o dingus tokiai svarbiai gyvūnijos daliai, sugrius visa jos grandinė.

L. Lesauskas teigia, kad norint iš esmės keisti situaciją, vienos bendro projekto nepakanka: „Mūsų bendradarbiavimo sutartis numato ir tolimesnius bendrus veiksmus. Ieškodami būdų suteikti pramogą savo klientams, džiaugiamės galėdami tuo pačiu papasakoti kažką svarbaus. Norint pasiekti realių rezultatų, edukacija turi būti vykdoma nuolat – vienas bendrai nuveiktas darbas yra gerai, tačiau tai tik pirmas žingsnis“.

Jūrų muziejus su DFDS bendradarbiavo ir anksčiau – kompanija rėmė Jūros šventės metu vykstančią ir muziejaus organizuojamą senovinių laivų parodą „Dangės flotilė“. Įmonė tapo delfinės Glorijos, kurios vardu pavadintas ir vienas iš jos keltų, rėmėjais.

Muziejus stiprina Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją, siekia, kad lankytojai taptų jos ambasadoriais ir apie tai noriai kalbėtų. Kartu, priimtų su tuo ateinančią atsakomybę, gamtoje elgtis sąmoningai. Šios temos plėtojimas bus ir muziejaus ateinančių dviejų metų pagrindinis veiklos krypties vektorius.