„Komiksai skirti ne tik vaikams“, – jų kūrėjams ima pabosti kartoti šiuos žodžius. Viena jų – menininkė Miglė Anušauskaitė, kartu su kitais autoriais sukūrusi ne vieną biografinę knygą, pavyzdžiui, apie semiotiką Algirdą Julių Greimą ar lakūnus Darių ir Girėną. Naujausias jos kūrinys – 10-ies įspūdžiografijų knyga „Lietuvos vizionierės“.
Nors komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė sako piešti niekada nesimokiusi, dabar jos darbus matyti galima ant knygų viršelių, spaudoje, pačios kurtuose zinuose. Žurnalistiką baigusi menininkė sako, kad komiksai – tai puiki medija, leidžianti tekstu ir vaizdu išreikšti mintis.
„Esu labai tekstinis žmogus, mano išsilavinimas labiau tekstinis, – daugiau nei komiksus skaitau knygas, literatūrą. Tačiau vaizdas priduoda labai gerą dalyką, kurio neturėtum tą pačią situaciją aprašydamas vien tik tekstu“, – sako Miglė.
Piešti komiksus ji pradėjo atsitiktinai, juos kurdavo net per paskaitas. Sulaukusi aplinkinių įvertinimų, ėmė piešti ir daugiau. „Kažkuriuo metu nustojau atsiprašinėti, kad nemoku piešti, kad nesu dailininkė ar dar kas nors. Juk žmonės mane kviečiasi“, – apie savo, kaip komiksų kūrėjos, kelią pasakoja Miglė.
Iš menininkės Miglės komiksų dažnai sveikinasi jos pačios vadinamas autobiografiškas personažas. „Gali piešti, ką nori, ir niekas neįsižeis“, – sako komiksų autorė. Kuriant komiksus, anot jos, svarbiausia – planuoti.
„Kadangi jau truputį galiu nuspėti, kiek telpa puslapyje, galiu pagalvoti, kas susidėlios. Tada dažniausiai braižausi kažkokį eskizinį variantą, darau linijas ir tiesiog paišau, rašau tekstą, paišau personažus. Tada nufotografuoju, nuskenuoju, kompiuteriu sutvarkau spalvas ir uždedu šešėlius“, – kūrybinio proceso subtilybes vardija menininkė.

Miglė yra sukūrusi grafinę novelę apie Algirdą Julių Greimą, komiksų knygą apie Darių ir Girėną. Vienas naujausių jos kūrinių – kartu su gide ir filologe Elena Gasiulyte sukurta pasakojimų knyga „Lietuvos vizionierės“. Pati menininkė sako, kad jai įdomiausia kurti teorinius komiksus. Tai vienas geriausių pavyzdžių, kad komiksai nebėra skirti tik vaikams.
„Į komiksą jau galima žiūrėti kaip į savarankišką kūrinį, o ne kito kūrinio supaprastinimą ar kvailą pramogą“, – sako menininkė. Todėl ir komiksų grožis, anot Miglės, yra iššūkis, kaip vaizdo raktu atrakinti teorines duris.