Gyvenimas

2019.12.26 22:01

Daktaras Unikauskas pataria, ką daryti apsinuodijus maistu

Apsinuodiję šunys instinktyviai atsisako valgyti – to iš jų turėtų pasimokyti žmonės, kurie vos pajutę, kad gali valgyti, taip ir padaro. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kokios priemonės apsinuodijus maistu veiksmingiausios, ir patarė, ką daryti, kad tikimybė apsinuodyti būtų kuo mažesnė.

Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – simptomai, kuriuos yra jautęs kiekvienas, bent kartą apsinuodijęs maistu. Kaip ištverti šiuos nemalonius pojūčius? Kiek laiko teks kentėti? Kada sunerimti ir kreiptis į medikus? Klausimų kyla daug.

Kaip teigia medikas, apsinuodijus maistu kenčia ir žarnynas, ir skrandis. Mumyse apsigyvenusi bakterija ar virusas ne tik maitinasi ir dauginasi, bet ir išskiria toksines medžiagas, kurios mus ir užnuodija. „Tai vyksta pamažu. Palaipsniui intoksikuojamas visas mūsų organizmas“, – pažymi profesorius.

Anot jo, apsinuodijimą maistu dažniausiai sukelia bakterijos, tačiau gali sukelti ir virusai, parazitai, taip pat cheminės medžiagos.

Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai:

– pykinimas,

– vėmimas,

– viduriavimas,

– karščiavimas,

– pilvo skausmas.

Kiek laiko gali tęstis apsinuodijimas maistu?

Į šį klausimą atsako Kauno miesto greitosios pagalbos stoties medicinos gydytojas Vytautas Jašinskas: „Kadangi sukėlėjai yra skirtingi, tai ir apsinuodijimo laikas būna skirtingas, bet dažniausiai apsinuodijimas trunka 1–2 dienas.“ Lengvais atvejais, A. Unikausko teigimu, simptomai gali praeiti per 2–3 valandas.

Vemdami prarandame natrį, išvemiame daug chloro, o druska atstato šiuos elektrolitus, taip pat koreguoja osmosinį slėgį mūsų organizme.

Gerai žinomi apsinuodijimo maistu požymiai – kada galima kentėti, o kada sunerimti?

Organizmas visą laiką bando atsikratyti visais įmanomais toksinais. Daktaras pažymi, kad pradėjus viduriuoti iškart tai stabdyti vaistais yra klaida: „Jūs pagalvokite, o gal organizmui dabar to reikia? Gal jis bando kažką išvesti [iš organizmo], kas mums yra nuodinga?“

Ką daryti, jei apsinuodijote maistu?

1. Gerkite šiltą vandenį

„Jeigu viduriavimas gausus, jūs viduriuojate ir viduriuojate, prarandate elektrolitus. Būtina atstatyti pusiausvyrą – gerkite vandenį“, – pasakoja A. Unikauskas.

Neretai apsinuodiję žmonės geria kolą, tačiau V. Jašinskas to daryti nerekomenduoja. Anot jo, nėra atlikta pakankamai mokslininkų tyrimų, kurie įrodytų, jog kola gali padėti maisto toksiko infekcijos atveju.

„Yra prieštaringų minčių, kurios teigia, kad ir gazas, ir labai daug cukraus dirgina mūsų virškinimo sistemą ir skrandį. Tai nepadeda apsinuodijus maistu“, – teigia jis.

Gydytojas pataria gerti vandenį su druska, tačiau nepersistenkite – druskos nepridėkite per daug. „Vemdami prarandame natrį, išvemiame daug chloro, o druska atstato šiuos elektrolitus, taip pat koreguoja osmosinį slėgį mūsų organizme“, – pasakoja V. Jašinskas.

Šunys leidžia organizmui pačiam susitvarkyti, išsikuopti. O žmogus viduriuoja, vemia ir tik pajunta, kad galėtų valgyti, nusprendžia taip ir padaryti.

Dažnai žmonės bando gydytis ir arbatomis. Pašnekovas sako, kad apsinuodijus labiausiai gali padėti ramunėlių, šalavijų, medetkų arbatos.

„Jos turi antioksidacinį poveikį, nuramina mūsų skrandžio, virškinimo trakto gleivines. Tad galima rinktis ir vandenį, ir arbatą, bet apsinuodijus maistu skysčių reikia kuo daugiau“, – aiškina jis.

2. Vartokite aktyvuotą anglį

A. Unikausko teigimu, aktyvuota anglis iš tikrųjų padeda atsikratyti toksinų juos sutraukdama. Jam pritaria ir V. Jašinskas, kuris pažymi, kad aktyvuota anglis tinka visais apsinuodijimo maistu atvejais.

„Ji tikrai nieko blogo organizmui nepadarys, Kuo anksčiau jos išgersime apsinuodiję, tuo greičiau ji mums padės pašalinti toksinus. Taip greičiau išvalysime organizmą. Aktyvuotos anglies galima išgerti daug, geriausia pradėti nuo dviejų tablečių, po keturių valandų galima pavartoti dar. Dažniausiai aktyvuota anglimi neapsinuodysite“, – pasakoja specialistas.

3. Nevalgykite

Profesorius A. Unikauskas apsinuodijus maistu ragina imti pavyzdį iš šunų, kurie instinktyviai blogai jausdamiesi atsisako maisto.

„Jie leidžia organizmui pačiam susitvarkyti, išsikuopti. O žmogus viduriuoja, vemia ir tik pajunta, kad galėtų valgyti, nusprendžia taip ir padaryti“, – svarsto jis.

Turime suprasti, kad pirmas barjeras, kuris žudo, stabdo bakterijas, virusus, parazitus, yra mūsų skrandžio rūgštis.

Ir V. Jašinskas apsinuodijus nerekomenduoja valgyti, geriau, anot jo, yra badas: „Reikia leisti organizmui pailsėti, išsivalyti, atkurti natūralią mikroflorą. Tada mūsų virškinimas vėl galės vykti pagal visas normas.“

A. Unikauskas pažymi, kad per dvi paras žmogus tikrai nenumirs iš bado, o jeigu apsinuodiję vartosite maistą, tiesiog trukdysite savo organizmui sveikti.

4. Pabadavę pradėkite valgyti tik lengvai virškinamą maistą

Po apsinuodijimo reikėtų pradėti maitintis lengvai skaidomu maistu, tokiu kaip džiuvėsėliai, ryžiai, liesa mėsa. Organizmas, pasak V. Jašinsko, vis dar būna sudirgęs, jautrus, žarnyno mikroflora dar nebūna visiškai atsistačiusi.

„Turime suprasti, kad pirmas barjeras, kuris žudo, stabdo bakterijas, virusus, parazitus, yra mūsų skrandžio rūgštis, todėl kuo geresnis skrandžio rūgštingumas, tuo mažesnė tikimybė apsinuodyti maistu, net jeigu jame pasitaikys užkratas“, – pabrėžia A. Unikauskas. Puiki skrandžio rūgštingumą reguliuojanti priemonė – obuolių actas.

Tad apsinuodiję maistu nepulkite į paniką, iš karto neskambinkite ir medikams. Visgi, jeigu jūsų savijauta tik blogėja, atsiranda silpnumas, ima pilti prakaitas, trūkti oro, reikėtų sunerimti ir nieko nelaukiant kviesti greitąją pagalbą.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Gerai žinomi apsinuodijimo maistu požymiai – kada galima kentėti, o kada sunerimti?