Gyvenimas

2019.12.14 20:29

Kalėdų Senelis demaskuotas: kaip kalbėtis, kad šventės neapkarstų

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.12.14 20:29

„Jei vienintelė vaiko drausminimo priemonė – viską stebintis Kalėdų Senelis, kuris už prastą elgesį gali neatnešti dovanos, reikėtų susirūpinti“, – portalui LRT.lt sako psichologė Asta Blandė. Anot jos, tai didesnis rūpestis nei Senelio demaskavimas, juolab, kad yra būdų atskleisti tiesą taip, kad šventės vaikams netaptų karčiu nusivylimu.

Kūčių naktį mažieji negali užmigti – smalsauja, kada Kalėdų Senelis įsliūkins į namus ir po egle sudės ilgai lauktas dovanas. Vaikams kiek paaugus Kūčių nakties nemigą keičia šniukštinėjimas po namus – vaikai bando surasti, ar tėvai savo spintose ir slaptose lentynose nieko nepaslėpė.

Kai kurie tėvai nė nenumano, kad vaikai jau seniai demaskavo Kalėdų Senį ir apie jo apsilankymus jau kalba viską kuo puikiausiai suprasdami. Nepaisant to, artėjančios šventės kai kuriems tėvams tampa šiokiu tokiu išbandymu – jei kils nepatogių klausimų, kaip juos reikės atsakyti?

Tėvelių nerimą puikiai parodo kai kurie pavyzdžiai. Pavyzdžiui, pusę amžiaus LRT dirbanti laidos „Tetos Betos viktorina“ vedėja Bernadeta Lukošiūtė anksčiau duodama interviu portalui LRT.lt prisiminė, kai dėl ilgabarzdžio senelio buvo patekusi į nepatogią situaciją.

„Negali numatyti to, ką tiesioginiame eteryje gali pasakyti paskambinęs žmogus, juo labiau vaikas. Kartą į laidą paskambino antrokas berniukas ir atvirai pasidalijo savo įžvalgomis apie Kalėdų Senelį“, – pasakojo B. Lukošiūtė.

Iškart po pokalbio, dar laidai nesibaigus, į radiją skambino pasipiktinę tėveliai, susirūpinę, ką dabar turės pasakyti savo vaikams. „Pasibaigus muzikinei pertraukėlei visus nuraminau ir toliau vedžiau viktoriną. Tiesioginis eteris toks – turi mokėti suvaldyti situaciją, kad ir kokia nepatogi ji būtų“, – prisiminė teta Beta.

O LRT TELEVIZIJOS laidos „Visi kalba“ vedėja Lavija Šurnaitė pasakojo, kad netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsiantis sūnus sąmoningai nusprendė iš naujo patikėti Kalėdų Seneliu. „Sako, man taip patinka, taip smagu. Ir aš tada pagalvojau, o kodėl gi ne? Kodėl negalime pasirinkti kuo tikėti patys, savo valia“, – portalui LRT.lt pasakojo ji.

Vis dėlto, kai kurie bijo, kad paaiškėjusi tiesa gali sukelti nusivylimą, liūdesį ar netgi tapti savotiška trauma. Tačiau galbūt vaikai yra gudresni, nei atrodo ir daugelis jų giliai širdyje supranta, kad tai graži kalėdinė istorija, tradicija?

„Nežinau teisingo atsakymo, bet pati tikiu, kad tam tikras jausmas (jį vadinu Kalėdų jausmu, dvasia, pojūčiu) aplanko mus visus. Gal ir nėra vieno Kalėdų senelio visame pasaulyje, tačiau abejoju, kad tai vaikams svarbu.

Labai rūpindamasi, kuo nustebinti ir praturtinti savo artimųjų pasaulį, neretai tikrai jaučiuosi Nykštukė, Kalėdų Senelio padėjėja ar dar kažkokiu ypatingu personažu. Tad tikiu tuo ypatingu jausmu ir savo vaikams sakau, kad šiuo jausmu tikiu ir kad stebuklai Kalėdų naktį tikrai vyksta. Dažniausiai mūsų širdyse“, – portalui LRT.lt sako vaikų bei paauglių psichologė A. Blandė.

Tačiau jei jau atžala sugrįžo iš darželio ar mokyklos ir tėvams pasakoja, kad draugai sužinojo daugiau detalių apie Kalėdų Senį, įtikinėti, kad jie klysta nebėra prasmės.

„Nematau reikalo vaikams meluoti. Leiskite rinktis. Jei vaikui patinka žinoti, kad vienintelio Kalėdų Senelio nėra, o dovanas ar pramogas išrenka mylintys jį žmonės, – tai kas čia blogo? Kitam svarbu stebuklai, pasakos, istorijos ir fantazijų pasaulis. Jis rinksis kurį laiką, o gal ir ilgai tikėti, kad Kalėdų Senelis vis dar ieško progos jam užmigus, kažką padėti po eglute.

Svarbu tai, kad kažkas įsikūnija į šį personažą tam, kad tęstų ir neštų žinią, kad rūpime vieni kitiems, kad rinkdami dovaną, galvojame, kas tam žmogui šiais metais buvo svarbu, smalsu, norima“, – svarsto psichologė.

Anot jos, daugelis pasakų ir mistinių herojų (Kalėdų Senelis, Velykų bobutė, Dantukų fėja ir kt) yra tam, kad su realybe vaikus supažindintume palaipsniui ir užuolaidas į pasaulį pravertume po truputį. Vaikų pasaulis yra ir istorijų, fantazijų pasaulis. Į jį įsitraukiame ir mes, suaugusieji.

„Man asmeniškai tai labai patinka. Juokaudama ir dabar kai kada sukuriu istoriją, kurią išklausius šeima jaučiasi linksmesnė, patiria intrigų ir atsiranda galimybė praskaidrinti realybę. Vaikų gyvenime tam tikri įvykiai lengviau išgyvenami, kai kažkas sukuria legendą apie tai, kas vyksta ar vyks po to.

Kai ateina laikas praskleisti šydą apie tai ir galime pasakyti vaikams: „Tau sukūriau šią istoriją, kad dantukų iškritimas būtų kuo mažiau skausmingas etapas. Taip, tai istorija, kuri tau tuomet patiko. Dabar tau jau nereikia istorijos, kai susiduri su kokia nors sudėtingesne situacija. Užaugai“, – pastebi pašnekovė.

Beje, kai tėvams sunkiai sekasi susitarti su mažaisiais ar jie būna nepaklusnūs, Kalėdų Senelis tampa ne tik dovanas nešančiu raudonskruosčiu, bet ir tuo, kuris viską mato ir viską girdi, už gerą elgesį atlygina dovanomis, o už nepaklusnumą baudžia.

„Jei vienintelė vaiko drausminimo priemonė yra apie „gausi“ ar „negausi“ dovanų, „stebi“ ir „mato“, – išties jau reikėtų susirūpinti. Baime auginamas vaikas paprastai nesupranta, kokios yra elgesio pasekmės. Jis elgiasi tinkamai tik bijodamas ko nors netekti ar būti nubaustas“, – sako A. Blandė.

Beje, nereikėtų pamiršti, kad šventės yra ne tik apie Kalėdų Senelį. Šventinis šurmulys neretai tampa stresu suaugusiems, kurie zuja po parduotuves ieškodami dovanų ir stengdamiesi pasiruošti šventėms. „Kadangi šeima yra labai tarpusavyje susijusių mažų ir didelių žmonių grupė, tai, kuo ir kaip gyvena šeimos nariai, yra svarbu bendrai emocinei sveikatai ir atmosferai namuose.

Jei tėveliai intensyviai ruošiasi šventei, tačiau jaučia pakylėjimą, dalinasi jauduliu ir maloniomis emocijomis – tai vaikai taip pat bus pakylėti ir lauks tų jaudinančių momentų. Kita vertus, jei šventės yra tik apie materialius dalykus ir jų ieškant šeima išgyvena stresą, tuomet pravartu būtų stabtelti ir pagalvoti: „Tai visgi apie ką yra tos svarbios metų šventės?“ – kalba psichologė.

Tiesa, Kalėdos daugeliui vaikų – laikas su šeima, tačiau yra vaikų, kurių tėvai išsiskyrę. Anot psichologės, jei tėvai geba tarpusavyje susitarti, kaip, kur ir kada norės laiką leisti kartu su vaikais ir vaikai apie tai yra klausiami, gali kartu dalyvauti sprendžiant ir planuojant – šventinė nuotaika niekur neprapuls.

„Tačiau, jei artėjant Kalėdoms, abi pusės ar viena jų bando konkuruoti, kuri nupirks geresnių dovanų ar surengs geresnį vakarėlį, tada vaikai nejučia yra įtraukiami į suaugusiųjų karą. Kare laimėtojų nėra. Tad apie jaukią šventinę atmosferą nebegalime kalbėti“, – primena A. Blandė.

Taip pat skaitykite