Gyvenimas

2019.12.10 15:19

Europos didmiesčių jaunimas iš naujo atranda grybavimo malonumą

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Euromaxx“, LRT.lt2019.12.10 15:19

Vokiečių fotografas Moritzas Schmidas teigia, kad grybavimas žmonėms suteikia, jeigu ne laimės, tai bent labai daug džiaugsmo. Ne vien lietuviai – aistringi grybautojai. Šį malonumą iš naujo atranda ir Europos didmiesčių jaunimas. Kokie grybai auga jų miškuose?

M. Schmid mėgaujasi gamtos ramybe gyvybe knibždančiame miške. Ypač daug laiko čia būna rudenį – jis čia grybauja. Tai jam pats geriausias poilsis.

„Čia nuostabu. Kartais pamatai tik nedidelę kepurėlę, bet jei pasiseks, po samanomis ir spygliais gali rasti didelį baravyką. Grybai gana giliai slepiasi, todėl radinys gali nustebinti“, – sako M. Schmidas.

Buvimas miške gali suteikti daug džiaugsmo, todėl fotografas savo patirtimi nusprendė pasidalinti. Radęs grybą, pirmiausia nufotografuoja, siekdamas įamžinti jo grožį. Savo naujoje knygoje „Į mišką“ jis kviečia į vaizdingą kelionę po grybų karalystę: „Kaip fotografas domiuosi grybais ne tik dėl to, kad jie skanūs, bet ir dėl to, kaip jie atrodo. Jų yra begalė rūšių. Kaskart išėjęs į mišką atrandi kokią nors naują rūšį. Manęs nenustoja stebinti jų formos ir spalvos.“

Euromaxx. Ramybės ir pojūčių paieškos gamtoje – laimingo grybavimo formulė ir skonių harmonija austrių festivalyje

M. Schmidas nuo 2009-ųjų dirba vienoje Berlyne įsikūrusioje fotografų studijoje, bet retai ten užsuka. Didžioji dalis darbų būna užsienyje. Tarptautinėje rinkoje dirbančiam profesionaliam fotografui streso tikrai netrūksta: „Daug laiko praleidžiu kelyje. Daug skraidau ir palieku siaubingą anglies dvideginio pėdsaką. Keliauju po pasaulį ir susitinku su daugybe žmonių, dažnai su didelėmis jų grupėmis. Visur skamba muzika. Kartais turiu linksminti kitus kaip klounas. Man tai, aišku, patinka, bet norisi pusiausvyros. Man reikia miško tylos ir ramybės.“

Komercinių fotografijų estetika turėjo įtakos ir jo naujajai knygai. Visose fotografijose atsispindi jo meilė miškui ir grybams. Tai lyg jo asmeninis gidas laimės paieškose: „Knyga ne tik apie grybus. Ji – apie požiūrį į gyvenimą, apie tai, kad džiaugsmo galima rasti ir miške. Štai kodėl visas knygos pavadinimas: „Į mišką: grybavimas ir laimės paieškos“.

Mūsų dienomis daug jaunų miestiečių susidomėjo grybavimu ir neretai triukšmingus vakarėlius iškeičia į pasivaikščiojimą miške. Kad ir kokia būtų jų profesinė veikla – rinkodaros specialistas, didžėjus ar prekės ženklo strategijos kūrėjas, jie traukia į mišką ieškoti grybų.

Kad miesto džiungles iškeistum į grybavimą miške, reikia visai nedaug: lenktinio peiliuko, patogių batų ir krepšelio grybams. Be to, nepakenktų ir kuo anksčiau atsikelti.

„Anksti atėjęs į mišką būsi apdovanotas ypatinga atmosfera. Paprastai dar tebetvyro rūkas, čiulba paukščiai, o ir grybų daugiau rasi. Niekas taip neliūdina, kaip kitų nupjaustyti grybų kotai. Arba kai iš viso nerandi grybų“, – sako M. Schmidas.

Kelios lietingos dienos ir nušvitusi saulutė reiškia, kad grybų tikrai bus. Dauguma jų – valgomi, bet yra ir nuodingų. Morisas turi keletą patarimų pradedantiesiems: „Pagrindinė taisyklė: geriau rinkite baravykinių šeimos grybus. Juos atpažinsite pagal kepurėlės apačią – turi būti nedidelės poros, tarsi kempinėlė, o ne lakšteliai. Lakšteliai panašesni į juosteles. Beveik visi baravykiniai grybai – valgomi. Jų nesupainiosite su nuodingaisiais. Šie grybai tikrai patikimi.“