Artėjant Kūčioms ne vienas suka galvą, kaip puoselėti iš kartos į kartą perduodamų patiekalų receptus, tačiau stalą nuklojančių gardėsių gausa nepakenkti savo skrandžiui. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tradicinių Kūčių patiekalų sveikesniais keisti nebūtina, svarbu kontroliuoti maisto porcijų kiekį ir pačiam nuspręsti, ką ir kiek valgyti.
Nors šventinis stalas neturėtų tapti galvos skausmu nei šeimininkams, nei valgytojams, medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė E. Gavelienė įsitikinusi, jog ant jo turėtų atsidurti visiems prie Kūčių vakarienės stalo susirinkusiems asmenims tinkamų patiekalų.
„Šventės neturi būti tas metas, kai galvojame ne apie buvimą su šeima ir tradicijų puoselėjimą, o apie sveiką mitybą. Visgi jei artimųjų rate yra alergiškų ar tam tikrų specifinių sveikatos sutrikimų turinčių asmenų, tie žmonės ant Kūčių stalo turėtų rasti jiems pritaikyto ir tinkamo maisto“, – portalui LRT.lt sako E. Gavelienė.
Anot jos, skirstyti Kūčių stalo patiekalus į sveikus ir sveikatai nepalankius nevertėtų, mat atsisakyti metų metus puoselėjamų tradicijų per šventes tikrai nereikia. „Nevertėtų galvoti, kad ant Kūčių stalo turėtų atsidurti kažkoks sveikatinantis maistas, o ir tradicijų atsisakyti nereikia – jos ir yra tai, dėl ko esame žmonės. Nuostabu, kad yra patiekalų, kurių receptai perduodami iš kartos į kartą, net jei šiuolaikinė medicina juos, galbūt, įvardytų ne pačiais palankiausiais sveikatai. Būtų negerai, jei jų atsisakytume“, – įsitikinusi dietologė.
Žinoma, net ir gerai pažįstamus tradicinius patiekalus visada galima pasistengti pagaminti kuo sveikiau, tačiau prisėdus prie Kūčių stalo, anot E. Gavelienės, svarbiausia nepamiršti saiko. „Pavyzdžiui, daugelis Kūčių stalo patiekalų verdami aliejuje. Tokiu atveju reikėtų pasirūpinti, kad aliejus būtų tinkamas, – vieną sykį jį užkaitinus, antrą sykį patartina to nebedaryti. Dar labai svarbu pasirūpinti, kad aliejuje virtų patiekalų ant stalo būtų tiek, kad visiems pakaktų tik paragauti, o ne persivalgyti“, – tvirtina E. Gavelienė.
Vis dažniau pasigirsta raginimų tradicinius Kūčių patiekalus keisti sveikesniais: vietoje silkės ant stalo tiekti sušius, atsisakyti daugelio mėgstamo majonezo ir pan. Dietologė tokius pasiūlymus vertina teigiamai, tačiau abejoja, ar pakoreguoti ir sumoderninti tradicinių patiekalų receptai prisidės prie senų vertybių ir tradicijų išsaugojimo.
„Esu gydytoja dietologė, todėl į ragavimą, skanavimą, naujų skonių, tekstūrų ir maisto paieškas žiūriu teigiamai. Galbūt tai, kas šiandien mums dar atrodo gana neįprasta, ateityje taps būsimų kartų tradiciniais Kūčių stalo patiekalais“, – svarsto E. Gavelienė.
Vis dėlto, anot jos, prisėdus prie šventinio stalo, svarbiausia ne kažko atsisakyti ar vengti, o stebėti suvalgomų porcijų kiekį ir tūrį. „Vakarienės metu patartina iš anksto suplanuoti, ką norima paragauti. Tada tuos patiekalus įsidėti į lėkštę ir iš lėto skanauti. Juk nebūtina suvalgyti visų patiekalų po porciją. Reikiamu maisto kiekiu turėtų pasirūpinti ir šeimininkės – patiekalai turėtų būti dalijami bendrai visiems šeimos nariams, o ne kiekvienam ruošiama atskira porcija“, – sako dietologė.
Pasak jos, pajusti sotumo jausmą ir laiku nustoti valgyti padeda iš lėto gurkšnojamas vidutinės temperatūros vanduo. Labai svarbu ir skrandžio paruošimas sočiai vakarienei bei pats valgymo procesas. „Reikia suplanuoti, ką veiksite visą Kūčių vakarą, ir suprasti, jog visi gausaus stalo patiekalai neturi būti suvalgomi vienu prisėdimu. Beje, laukiant Kūčių vakarienės visą dieną nevalgyti ir taip neva ruoštis vakarui taip pat nėra tinkamas pasirinkimas. Tądien reikia nepamiršti valgyti, tačiau valgymų tūris turėtų būti užkandžio lygio. Vadinasi, užkandžių turėtų būti tiek, kad pavyktų nuslopinti alkį, tačiau visą dieną kramsnoti nederėtų.
Kūčių vakarienės valgymo metu reikėtų padaryti valandos ar dviejų valandų pertrauką, kuriam laikui pakilti nuo stalo ir užsiimti kita veikla. Puiku, jei per tą laiką namuose susirinkę artimieji išeitų pasivaikščioti, galbūt pavedžioti augintinį. Svarbu, jog Kūčių vakarienė nevirstų ištisiniu sėdėjimu prie stalo. Na, o raginimui paragauti visų 12 Kūčių patiekalų tikrai galima paklusti, svarbu tik nepamiršti, jog patiekalą paragauti pakanka pusės arbatinio šaukštelio maisto“, – pažymi E. Gavelienė.
Vis dėlto atvejų, kai per šventes maisto porcijos tinkamai neapskaičiuojamos, pasitaiko. Tai įrodo ir ligoninėse per šventes padaugėjusių maistu apsinuodijusių ar jo padauginusių ir taip virškinimo sistemos susirgimus išprovokavusių pacientų skaičius. Anot dietologės E. Gavelienės, pirmoji pagalba persivalgius – pasivaikščiojimas gryname ore.
„Persivalgius reikia tiesiog kantriai laukti, kol maistas bus suvirškintas. Kai kurie maisto produktai virškinami parą ar net ilgiau. Pirmas būdas, kaip galite sau padėti, – sukaupti valią, atsistoti nuo stalo ir išeiti pasivaikščioti tyrame ore. Tai turėtų būti ne intensyvus sportas, o tiesiog lengvas pajudėjimas“, – pataria E. Gavelienė.
Anot jos, persivalgymas pavojingesnis jautresniems, virškinimo sistemos ligomis sirgti polinkį turintiems asmenims. Per didelis maisto kiekis gali paskatinti žarnyno ligų, kasos sutrikimų, tulžies apykaitos, kepenų, skrandžio ligų paūmėjimus.
Be nesaikingo persivalgymo, dar vienas per šventes tykantis pavojus – apsinuodijimas nebetinkamu valgyti maistu, jis gresia ne vieną dieną besitęsiančiu šventiniu laikotarpiu lankantis svečiuose. Pasak gydytojos dietologės, nuėjus į svečius nebūtina valgyti viską, kas atsiduria ant stalo, – ką ir kiek valgyti, sprendžiate patys.
„Žmonėms svarbiausia atminti, jog į svečius einame pabendrauti, todėl reikėtų atsisakyti tradicijos primygtinai siūlyti svečiams maistą, – juk pats žmogus nusprendžia, kada ir kiek jis nori skanauti ir ragauti patiekalų. Atėjus į svečius nėra būtina ragauti įprasto skonio kasdieninių patiekalų, galbūt geriau tiesiog pasmalsauti ir įvertinti kitų šeimininkių sugebėjimus bei paskanauti to, ko pats nepasigamintum. Per šventes svarbiausia nepamiršti, jog valgymas turėtų būti saikingas ragavimas, o ne lėkštės tuštinimas“, – pabrėžia gydytoja dietologė E. Gavelienė.
