Gyvenimas

2019.12.22 21:50
N-14

Su neigiamu požiūriu į savo profesiją susidurianti seksologė ir pati kartais save pavadina tiesiog mokytoja

Lina Daugirdaitė, Socialinis projektas „Būti“, LRT.lt2019.12.22 21:50

Negėdija, bet ir nežiūri rimtai – su tokiu aplinkinių požiūriu į seksologės profesiją neretai tenka susidurti socialinio projekto „Būti“ herojei Juliai Lepiochinai. Iki šiol moters mama savo dukrą įvardija santykių terapeute, tačiau Julia tai supranta – ir ji pati kartais, kad būtų paprasčiau, pavadina save tiesiog mokytoja.

LRT.lt socialinis projektas „Būti“ – apie klausimus, kuriuos daug kas norėtų užduoti, tačiau nedrįsta, ir tiesius atsakymus iš drąsių pašnekovų lūpų. Kiekvieną trečiadienį kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurių istorijos ir atvirumas suartina.

„Seksas man visada buvo meditacija. Atradusi seksą supratau, kad būtent tai man leidžia jaustis savimi, jaustis laisvai. Tada aš jaučiuosi gerai ir apie nieką negalvojau“, – sako seksologė Julia Lepiochina.

Ji teigia labai anksti pradėjusi užsiimti saviugda, ieškoti dvasinio kelio, jau 12-os metų kėlė klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Kodėl mes gyvename?

Paklausta, kaip žmonės reaguoja į tai, jog ji – seksologė, moteris neneigia, kad vyrauja daug stereotipų. Nors gėdyti niekas ir nepuola, dažnas nemano, kad tokia profesija rimta.

„Būna tokių: kokiomis čia nesąmonėmis užsiimi? Kada susirasi rimtą darbą? Ką mano mama kitiems sakys? Ji iki šiol žmonėms sako, kad aš esu santykių terapeutė. Visa tai normalu, aš suprantu – jai reikia tokio sutapatinimo, kaip ji tai priimtų“, – pažymi pašnekovė.

Tiesa, ir ji pati kartais nepasako, kokia jos profesija, ypač tada, kai žino, jog galimybės atsitraukti nuo žmogaus nebus: „Kartais pasakau, kad esu mokytoja, man taip lengviau. Jei sėdžiu lėktuve, juk niekur negaliu pabėgti, reikės 6 valandas sėdėti prie žmogaus. Verčiau jau pasakyti, kad esu mokytoja.“

Labai dažnai žmonės galvoja, kad su jais kažkas ne taip. Tas „kažkas ne taip“ yra dėl informacijos trūkumo, juk mes nežinome, mūsų niekas nemokė. Vienas iš pagrindinių seksologo darbų – pasakyti, kad su tavimi viskas yra normalu.

Dažniausiai į seksologę kreipiasi mažų vaikų turinčios poros nuo 28 iki 40 metų arba moterys nuo 33 iki 40 metų, kurios pradeda kitaip jausti savo kūną.

„Jos supranta, kad nori gyventi dėl savęs, save mylėti. Joms būna nusibodę nekęsti savęs ir savo kūno, jausti gėdą. Jos ateina ir klausia: kaip aš galiu būti savimi ir save mylėti? Kaip aš galiu save priimti, gyvenime turėti kokią nors aistrą? Labai dažnai būna, kad sako: aš dirbu darbą, bet nebenoriu jo dirbti. Kartais atrodo, kad tai nevisiškai seksologija, nes tai su seksu neturi nieko bendro, bet esmė ta, kad seksualinė energija yra mūsų gyvenimo energija“, – aiškina J. Lepiochina.

Būti. Santykių terapeute vadinama seksologė Julia: kartais pati pasakau, kad esu mokytoja, jog būtų lengviau

Meilė sau – tai priimti save, teigia seksologė. Jei nepriimame kokių nors savo savybių, kurios mums nepatinka: pavydumo, tinginystės, pykčio, net jei paprasčiausiai nesiilsime ar rūpinamės visais, tik ne savimi, blokuojame savo seksualinę energiją, t. y. statome blokus ir taip energija mūsų kūne užstringa, negali laisvai judėti.

Dažniausiai žmonės į seksologę kreipiasi dėl manymo, kad kažkas su jais negerai: „Aš noriu žaidimų, o mano partnerė nenori, tai kažkas ne taip. Skaičiau žurnale, kad taip neturi būti. Tarp mūsų nebūna sekso kelis kartus per savaitę – su mūsų pora kažkas ne taip. Arba: nenorime vaikų, kažkas ne taip; noriu mylėtis per mėnesines, su manimi kažkas ne taip.

Labai dažnai žmonės galvoja, kad su jais kažkas ne taip. Tas „kažkas ne taip“ yra dėl informacijos trūkumo, juk mes nežinome, mūsų niekas nemokė. Vienas iš pagrindinių seksologo darbų – pasakyti, kad su tavimi viskas yra normalu, tu esi normalus, nieko blogo nėra.“

Yra žmonių, kurie mylisi du kartus per metus, ir jiems tai nuostabu. Labai svarbu, kad abu žmonės būtų laimingi, kad niekas nemeluotų. Būti atviram – ne tik partneriui, bet ir sau. Mes sau irgi labai gerai mokame meluoti.

J. Lepiochina tikina, kad nesvarbu, kiek kartų pora mylisi per savaitę, mėnesį ar net metus – kol tai nuoširdžiai tenkina abi puses, tokios poros nėra pasmerktos išsiskirti.

„Yra žmonių, kurie mylisi du kartus per metus, ir jiems tai nuostabu. Seksas du kartus per metus yra fantastiškas, keturis ar vieną kartą per mėnesį, keletą kartų per savaitę – nesvarbu. Labai svarbu, kad abu žmonės būtų laimingi, kad niekas nemeluotų, kad, na, aš sutiksiu, apsimesiu, kad man gera, kad tik nuo manęs atstotų. Labai svarbu būti atviram – ne tik partneriui, bet ir sau. Mes sau irgi labai gerai mokame meluoti“, – pabrėžia seksologė.

Kas svarbiau: psichologija ar fiziologija? Pašnekovė sako, kad kalbant apie dvasinį gyvenimą ego reikėtų slopinti.

„Tada jis, žinoma, grįžta, grįžta ir grįžta... Sekso metu pagalvoti: ką aš galiu duoti savo partneriui? Kuo šiandien galiu būti? Ką aš naujo galiu padaryti? Tam, kad dvasiškai augtume. Labai dažnai į mane kreipiasi žmonės: parodyk mums naujų pozų, kokių naujų žaislų nusipirkti.

Žaislai, pozos – fantastika, bet kokiu nauju žmogumi aš galiu būti santykiuose? Ką naujo aš galiu atnešti, ko per 10 metų dar neatnešiau? Gal yra naujų tiesų, kurias galiu pasakyti, galbūt galiu atverti naują savo pusę, kokios nebuvau atvėręs? Ką naujo galiu apie save išmokti? Po stalu, ant stalo, greituku mašinoje – tai nuostabu, bet pagrindas – intymumo ir ryšio buvimas. Psichologinis, dvasinis ir emocinis stabilumas daug svarbiau“, – kalba ji.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Būti. Santykių terapeute vadinama seksologė Julia: kartais pati pasakau, kad esu mokytoja, jog būtų lengviau