Gyvenimas

2019.12.02 06:51

Taliną papuošė Estijoje gyvenančios lietuvės tris dešimtmečius auginta eglė

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2019.12.02 06:51

Šiemet Talino gyventojus ir svečius džiugins Estijoje gyvenančios lietuvės Irenos Laimutės Link kiemą daug metų puošusi eglė. Moteris atskleidė, kad šiam medžiui metų tiek, kiek ir jos anūkei. „Kai sužinojau, kad eglutė pasirinkta Rotušės aikštėn, labai išgyvenau, nes esu vienintelė belikusi iš tų vyresniųjų, kurie tik atsikraustę sodinome medžius“, – portalui LRT.lt pasakoja pašnekovė.

Šiais metais Estijos sostinę puošiančiai eglei, kaip pasakoja lietuvė, daugiau nei 40 metų.

„Sodinome bendrai su kaimynais. 1987 metais buvo pastatytas mūsų namas ir keturios šeimos gavome butus. Visi užsiėmėme apželdinimu – vienas kaimynas pirko obelis, kiti kitus medžius.“ Moteris prisimena, kad eglutę kaimynai atsivežė iš medelyno jau šiek tiek paaugintą. Tada jos aukštis siekė maždaug metrą.

Bėgant metams, kad eglutei pakaktų erdvės, teko nupjauti ir kelis medžius. Per tiek metų kiemo viduryje auganti eglė išsistiebė iki 15 metrų ir, anot I. L. Link, buvo tarsi papuošalas.

„Jau užgožė vaikų smėlio dėžę, priartėjo šakomis, o vienas suolelis jau po eglute buvo likęs. Ji plėtėsi, bet darė tarsi užuovėją – ar pasislėpti nuo kaimynų, ar nuo vėjo, ar nuo saulutės. O mano proanūkiai ir kaimynų vaikai paskutinius porą metų labai mėgo po ja slėptis, laipioti“, – sako pašnekovė.

Lietuvės teigimu, jei eglutė būtų likusi, ji niekam nebūtų trukdžiusi, tačiau kaimynai jau prieš keletą metų pradėjo kalbėti apie jos kirtimą: „Kaimynai jaudinosi, kad eglutė tokia didelė, vienintelė stovi kieme, jie nerimavo, kad jei kokia vėtra kils, gali užgriūti ant namo, nes jis palyginus netoli.“

Moteris prisipažįsta, kad ji pati nebūtų sumaniusi padovanoti eglės miestui. „Galvojau, kad pasirinkimas gana didelis, eglučių pilni miškai. Juokaudavome su kaimynais, kad mūsų eglutė tiktų (Rotušės aikštėje – aut. past.), bet rimtai negalvojome.

Pati miesto valdyba ją surado. Sako, kad buvo apžiūrėję apie 20 eglučių 100 km zonoje apie Taliną ir nerado tinkamos“, – pasakoja I. L. Link.

Anot pašnekovės, niekas iš kaimynų šiai idėjai nesipriešino. „Tokio bendro sprendimo nebuvo, bet vienas kaimynas jau seniai buvo linkęs pjauti, viena kaimynė atostogavo, tai jai paskambino, o su mano sūnumi irgi pasikalbėjo. Aš jau sužinojau, kai viskas buvo sutarta.“

Iš pradžių dėl tokio sumanymo ji prisipažįsta išgyvenusi, tačiau dabar apsiprato. „Buvo dvejopas jausmas – ir gaila, ir lyg ir garbė, kad mūsų išauginta eglutė patenka į Rotušės aikštę. Galvoju, gal tikrai reikia nebūti tokiai individualistei ir duoti pasidžiaugti kitiems, istorinis įvykis, kaip sakoma“, – mintimis dalijasi lietuvė.

Moteris jau ne kartą aplankė eglutę Rotušės aikštėje, mat ši vos už 15 minučių kelio nuo jos namų. Savo kiemo žaliaskarę ji nufilmavusi, įamžinusi, kaip atrodė dar be papuošimų ir jau išgražinta: „Ir pažįstami aplanko, vis girdžiu padėkos žodžius.“

I. L. Link atmintyje išliko ir akimirkos, kai eglutė iškeliavo iš jų kiemo. Iš pradžių, ją nukirtus, buvo suskaičiuotos rievės ir nustatyta, kad žaliaskarei jau 42 metai. Vėliau eglė paruošta kelionei į Rotušės aikštę.

„Tokia galinga technika tą eglutę kaip plunksną pakėlė ir paguldė į didelę priekabą. Kad galėtų išsukti į gatvę, vartus reikėjo platinti – nupjovė vieną stulpelį. O prie vartų stovi pora medžių, tai, kad netrukdytų, nupjovė ir virš vartų buvusias dideles jų šakas,“ – pasakoja lietuvė.

Po to per keletą dienų viskas buvo taip sutvarkyta, kad dabar, kaip sako pašnekovė, kas nežino – net ir nepagalvotų, jog čia dar visai neseniai augo eglė.

Iš Lietuvos išvyko vos aštuoniolikos

I. L. Link Estijoje gyvena didžiąją savo gyvenimo dalį – 86-erių lietuvė gimtąją šalį paliko vos 18-os. „Kaip sakoma, meilės emigrantė“, – juokiasi pašnekovė. Tačiau ryšys su Lietuva niekada nenutrūko, čia gyvena ir jos sesuo, ir broliai.

„Nebuvo metų, kad nebūtume apsilankę Lietuvoje. Dar kai tėveliai gyvi buvo, tai mažiausiai du kartus atvykdavome. Mano ir sūnus su dukra kalba lietuviškai, o aš pati dar noriu aplankyti tas vietas Lietuvoje, kurių neaplankiau jaunystėje“, – pasakoja I. L. Link.