Gyvenimas

2019.12.21 13:12

Už apsisprendimo neturėti vaikų – ir neperprastos patirtys, ir nusėdusios baimės

LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt2019.12.21 13:12

Kartais sau pasakyti, kad nenori vaikų, labai baisu – tada šia baime norima pasidalyti su visu pasauliu ir imama sakyti, kad sprendimą nulėmė, pavyzdžiui, klimato kaita. Anot LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ pašnekovės, psichologės Aušros Kurienės, nemažai vaikų dar vaikystėje pasako nenorintys užaugę turėti vaikų – tai gali nulemti matymas ar girdėjimas, kaip tėvams sunku auginti atžalas.

„Paramos vaikams centro“ įkūrėją, psichologę, psichoterapeutę A. Kurienę kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėja Agnė Kairiūnaitė.

– Kaip jums atrodo, kas lemia apsisprendimą turėti ar neturėti vaikų?

– Kaip atsiranda noras turėti vaikų? Dažnai net labai nesigilinant. Yra daug porų, kurios susilaukia vaikų, kadangi taip surėdytas gyvenimas: iš kartos į kartą perduodame idėją, kad tam tikra prasme žmogaus misija – daugintis. Labai senais laikais tai buvo neišvengiama, būtina, norint turėti bendrapiliečių, kurie tau padėtų išgyventi.

Dabar ši misija daugintis įgyja ir kitų prasmių: galime po savęs palikti žmogų, bet galime palikti kūrinių, idėjų, pastatytų namų ar kažkaip įdomiai ir prasmingai nugyventą gyvenimą. Kai kalbuosi su žmonėmis, kurie priima sąmoningą, ne medicininių priežasčių nulemtą sprendimą neturėti vaikų, vienas iš motyvų būna – „man labai patinka mano gyvenimas“. Baimės, kad gyvenimas gali žymiai pasikeisti, apsvarstymas labai pagarbus.

Kita girdima baimė – atsiradęs trečias žmogus gali esmingai, dažniausiai neigiamai, pakeisti poros santykius. Kai eina kalba apie tokią baimę, sprendimas nesusilaukti vaikų yra priemonė, kuri gali pasirodyti nelabai veiksminga. Jeigu santykius išlaikome tik su sąlyga, kad neištinka sunkumai – labai nerimaučiau, ar tokie santykiai turi ilgalaikę perspektyvą.

Dabar jauni žmonės, kurie nori susilaukti vaikų arba apsisprendžia jų nesusilaukti, yra išgąsdinti ir tokio didelio skyrybų skaičiaus. Atrodo, kad yra žmonių, kurie štai taip apsaugo dar negimusius savo vaikus – jų neturėdami, bijodami, kad nesugebės jų auginti. Priežasčių yra daug ir jos visos turi būti pagarbiai suprastos. Sprendimai nėra tokie paprasti.

Ar yra idealus metas susilaukti vaikų? Kai esi įsimylėjęs, kai su žmogumi norisi nugyventi visą gyvenimą, dalytis su juo viskuo ir įprasminti santykius bendra kūryba. Žmogus yra bendra kūryba visomis prasmėmis.

– Nėra sukaupta finansinių resursų – kaip jums toks argumentas?

– Tai laikinas argumentas. Antra vertus, vaikų auginimas šiuo metu pareikalauja žymiai daugiau finansinių investicijų. Tai susiję su žymiai didesnėmis galimybėmis: norisi keliauti, o keliauti trise tikrai žymiai brangiau nei dviese. Ir yra daugybė galimybių, ką gali įgyti vaikas: ir mokslų, ir būrelių prasme... Finansiškai vaikai tikrai šiuo metu kainuoja brangiau, nei kainavo prieš 30 metų.

– Tai ar yra idealus metas susilaukti vaikų?

– Meilė: kai esi įsimylėjęs, kai su žmogumi norisi nugyventi visą gyvenimą, dalytis su juo viskuo ir įprasminti santykius bendra kūryba. Žmogus yra bendra kūryba visomis prasmėmis. Tada tikrai nėra labai svarbu, kiek yra pinigų, kiek esi nusimatęs kelionių ar kad mokslai nebaigti.

– Klimato kaita – kitas šių laikų argumentas. Nenorima daugintis, nes žmonės daro didesnę žalą žemei nei skraidymas lėktuvais ar mėsos vartojimas.

– Jeigu motyvai neasmeniniai, tai dažnai rodo, kad asmeniniai motyvai nėra iki galo suprasti. Tikiu, kad mums visiems rūpi mūsų žemė, bet vaikų turėjimas ar neturėjimas yra asmeninis motyvas. Gal kartais labai baisu sau pasakyti, kad tau baisu turėti vaikų – tada baime pasidaliji su visu pasauliu.

– Išdrįsti pasakyti, kad nenori vaikų, socialiai gal nepriimtina?

– Vis dar yra, bet mes daromės supratingesni, kad žmonės gali būti labai skirtingi. Galime turėti skirtingas vertybes ir vis dar sugyventi pagarbiai, ne ieškodami pasaulyje juodos ir baltos.

Jeigu pora nori būti pora, vienam reikės priimti kompromisą. Kad pora išliks su sąlyga neturėti vaikų – nebūčiau labai optimistiška. Negimusio vaiko ilgesys jų gyvenime pasisės.

– Dar vienas argumentų – nešaukia motinystės instinktas.

– Gali būti, kad žmogus niekaip neatranda savyje noro būti mama ar tėvu. Gali būti įvairios to priežastys: patirtis, kuri nebuvo patraukli, pavyzdžiui, būti vaiku; neįkvepia mamos, tėvo pavyzdžiai. Gali būti ir atvirkščiai: matei stebuklinius pavyzdžius, bet pats nejauti, kad gali tapti tokiu nepaprastu tėčiu ar nepaprasta mama.

Daug vaikų net vaikystėje pasako: niekada taip nedarysiu, kaip daro mano mama. Kai kurie pasako: nenoriu turėti vaikų. Maža, ką jie girdi: gal jie girdi, kaip tėvams sunku auginti vaikus, kaip jie atsisako daug dalykų... Patirtys nusėda.

– Kai poroje vienas nori vaikų, o kitas ne – kas tada?

– Tada reikia labai daug kalbėtis ir suprasti. Jeigu pora nori būti pora, vienam reikės priimti kompromisą. Įvairiose porose – įvairūs kompromisai. Kad pora išliks su sąlyga neturėti vaikų – nebūčiau labai optimistiška.

Sakykime, tipiškai moteris nori vaiko, vyras – ne. Ji sutinka neturėti vaikų, nes myli žmogų. Manau, kad negimusio vaiko ilgesys jų gyvenime pasisės.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.