Gyvenimas

2019.12.19 18:59

Medicinos seserų darbo ypatumai Vokietijoje: uždirba tūkstančius, bet streikuoja, o kyšis nelaikomas blogiu

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2019.12.19 18:59

Apie tokią algą LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ herojė Greta Vaitkevičiūtė nesapnavo ir gražiausiuose sapnuose – Vokietijoje medicinos seserimi įsidarbinusi emigrantė nedrįso įvardyti savo atlygio pažįstamam lietuviui rezidentui. O kol Lietuvoje netyla diskusijos dėl kyšius imančių medikų, mergina tikina, kad Vokietijoje tai – įprasta praktika ir niekas skandalo dėl to nekelia.

Vokietijos mieste Bonoje prieš 7 metus apsigyvenusi G. Vaitkevičiūtė sako čia atsidūrusi per visišką atsitiktinumą. Taip jau būna, kai nežinai, ką gyvenime nori veikti ir neišsirenki svajonių darbo – atvažiuoji į svetimą šalį ir tampi medicinos seserimi, juokauja ji.

„Visą laiką sukau galvą, gal kokia orų mergaite būti... Paskui klasės draugė sako: stosiu į kolegiją, bandysiu [studijuoti] želdinių dizainą. Aš pagalvojau: esu truputėlį meniška, sakau, kodėl gi ne? Augalai patinka, gražu“, – prisimena emigrantė.

Želdinių dizaino mokslus G. Vaitkevičiūtė baigė, tačiau diplomu taip ir nepasinaudojo. Buvęs vaikinas įkalbėjo ją viską mesti ir kartu išvykti į Vokietiją. Tuo metu su rožiniais akiniais gyvenusi mergina sutiko, nes pagalvojo – juk visada gali grįžti.

„Emigracijai buvau visiškai nepasirengusi“, – sako lietuvė, savo gyvenimą Vokietijoje pradėjusi nuo auklės darbo. Tūkstančiai vokiečių šeimų savo vaikams ieško iš svetimų kraštų atvykusių merginų, kurios dirbtų pigiai. Nors darbas be galo atsakingas, reikalavimų beveik nėra, būtent todėl auklėmis dažniausiai tampa tos, kurios net nemoka vietinės kalbos.

„Pas tą šeimą buvau įmesta lyg į šaltą vandenį. Būdavo taip, kad vakarais apsikabinusi pagalvę išsiraudodavau. Bėgant laikui apsipratau, šeima man tapo labai artima, rūpinosi, sakė: tu mums kaip dukra“, – prisimena pašnekovė.

Įsivaizdavau, medikamentus padalyti ir panašiai, bet buvo ir kitų papildomų užduočių – bobutei užpakalis pats nenusiplauna.

Tačiau darbas su vaikais yra geriausia kalbų mokykla, dabar šypsodamasi sako G. Vaitkevičiūtė. Mažyliams, kuriuos 2 metus prižiūrėjo mergina, ji bus dėkinga amžinai, nes vokiečių kalba šiai emigrantei atvėrė kelią toliau. Vienam pažįstamam pasiūlius išbandyti medicinos sesers darbą ir patikinus, kad šios specialistės niekada nebūna be darbo, ji ilgai nedvejojo.

Nors medicina ar juolab slauga niekada nebuvo G. Vaitkevičiūtės svajonė, norus pakoregavo galimybės. Pasirodo, Vokietijoje verkiant trūksta kvalifikuotų medicinos seserų, o kad jaunimas eitų mokytis šios profesijos, sudarytos ypatingos sąlygos.

Daug kas apie mediciną svajoja nuo vaikystės, nori gelbėti kitų gyvybes, nešioti baltą mediko chalatą, tačiau emigrantė tokių norų niekada neturėjo – ši sritis jai buvo visiškai svetima, todėl pratintis teko ilgai: „Įsivaizdavau, medikamentus padalyti ir panašiai, bet buvo ir kitų papildomų užduočių – bobutei užpakalis pats nenusiplauna.“

Vokietijoje sesele dirbanti Greta: emigracijai buvau visiškai nepasirengusi

Kai draugas G. Vaitkevičiūtei pasakė, jog medicinos seserų darbas Vokietijoje gerai apmokamas, jis pamiršo paminėti, kad teks nuolat būti arti mirties. Iki tol niekada šalia mirštančių žmonių nebuvusi mergina kone kiekvieną savaitę laidojo po pacientą. „Iš pradžių tas visas mirtis parsinešdavau namo, bet užsigrūdini ir dabar kaip robotas“, – neslepia pašnekovė.

Į rankines medikamentų sau niekas nekrauna

Slaugos mokslai buvo tokie sudėtingi ir įtempti, kad galiausiai ėmė šlubuoti jos ir į Vokietiją atviliojusio vaikino santykiai. Kaip sako pati emigrantė, ilgainiui iš karšto meilės romano liko du atskiri pasauliai.

„Tas vaikinas buvo pagrindinė priežastis, kodėl esu Vokietijoje. Kai išsiskyrėme, daug kas galvojo, kad apsisuksiu ir grįšiu atgal į Lietuvą“, – pažymi ji. Bet mesti to, ką pradėjo, lietuvė nenorėjo.

„Man labai patinka pati Vokietija, vokiška tvarka, kaip visi sako. Man patinka, kad darbas yra darbas, medikamentai ligoninėse – pacientams, iš stalčių imti ir krautis į rankinę kažkaip... Man labai patinka jų atsakingumas, punktualumas, sąžiningumas“, – pasakoja ji.

G. Vaitkevičiūtė juokauja, kad jai net nereikėjo ieškoti laisvos darbo vietos: pačios ligoninės, sanatorijos, įvairios gydyklos medžioja mokslus baigusias medicinos seseris ir vilioja jas dirbti pas save.

Paklausta, kiek medicinos seserys uždirba Vokietijoje, emigrantė šypsosi ir prisipažįsta: net gražiausiuose sapnuose anksčiau nesapnavusi tokių pinigų. Jos pirma alga siekė net 1 800 eurų, tad grįžusi į Lietuvą pažįstamam rezidentui nedrįso pasakyti, kiek uždirba Vokietijoje.

Tačiau prie didelio atlyginimo greitai priprantama ir norisi dar. G. Vaitkevičiūtė sako išnaudojanti kiekvieną galimybę užsidirbti papildomai. Daug jos kolegių gyvena neskaičiuodamos: perka madingas sukneles, brangius kvepalus, nuolat valgo restoranuose, tačiau ši lietuvaitė sunkiai uždirbtus pinigus stengiasi leisti prasmingai ir kiek įmanoma daugiau taupyti.

Nors Lietuvoje vokiškas medicinos seserų atlyginimas daug kam skamba pavydėtinai, pačios vokietės nėra juo patenkintos, todėl nuolat rengia didesnius ir mažesnius protestus, reikalauja, kad valdžia jas nustotų skriausti. Vokietijos valdžia puikiai supranta – medicina yra itin svarbi sritis, todėl į nepatenkintas medicinos seseris būtina atkreipti dėmesį ir įsiklausyti į jų reikalavimus.

Paimti pinigų galima, bet, pavyzdžiui, iš sergančių Alzheimeriu niekada neimama: dabar duoda pinigų, po 5 minučių nebežinos, kur jo pinigai.

„Būna, porą kartų per metus protestuoja. Man atrodo, prieš metus pradėjo po truputėlį kelti algą po 50 eurų ir t. t.“, – pažymi ji.

Už būstą – daugiau nei 1 000 Eur per mėnesį

G. Vaitkevičiūtė sako, kad Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, ligoninėse gulintys pacientai jaučiasi labai dideli ponai, dažnai jie kaip įmanydami šokdina personalą pagal savo dūdelę.

„Esu pati girdėjusi, jie sako: nereikia rodyti, ką pats gali daryti, nes paskui už mane ir turėsi viską daryti. Tarkime: sesele, pakelkite man galvūgalį. Kartais kantrybė trūksta: žinai, čia yra mygtukai, galite pats“, – pasakoja pašnekovė.

Kartais piktybiškai nusiteikę pacientai, anot emigrantės, net patys specialiai bando sukelti konfliktą, kad galėtų pasipelnyti iš ligoninės. Be to, kol Lietuvoje netyla kalbos, gerai ar negerai medikams už gydymą atsidėkoti duodant grynųjų pinigų, Vokietijoje blogiu to niekas nelaiko. Visi žino, kad tai vyksta ir skandalo niekas nekelia.

„Taip, paimti pinigų galima, bet jeigu būna, kad kiša, sakau: ne, kai eisite namo, tada duokite, mes dar jumis nepasirūpinome, gal jums nepatiks. Stengiuosi tų pinigų taip iš visų neimti. Būna, pavyzdžiui, diedukų, kurie ir Alzheimeriu serga, nelabai žino, nei kur yra, nei koks jo vardas, nei kiek vaikų turi, bando duoti pinigų – iš tokių niekada neima: dabar duoda pinigų, po 5 minučių nebežinos, kur jo pinigai“, – aiškina lietuvė.

Savo darbui G. Vaitkevičiūtė dėkinga ir už naujus santykius. Dirbdama ilgas pamainas ji įsimylėjo kolegą, slaugytoją Feliksą, o dabar kartu su šiuo keleriais metais jaunesniu vokiečiu ji ir gyvena.

Paslaugumu ir dėmesingumu vokiečių ir lietuvių net negali lyginti, juokauja G. Vaitkevičiūtė. Felikso dėka ji kiekvieną dieną jaučiasi tarsi princesė. Su mylimuoju jiedu neseniai persikėlė į svajonių namus netoli Bonos centro. Gyventi čia per mėnesį kainuoja daugiau nei tūkstantį eurų, tačiau lietuvė sako, kad apsimoka.

Tai, ką dabar turi, mergina vadina visų svajonių išsipildymu. „Kartais net pačiai sunku patikėti, kokioje pasakoje gyvenu“, – šypsosi emigrantė.

Vaikystėje merginai yra tekę ir atsisakyti ekskursijų, nes gyveno tik su mama, tad daug pinigų neturėjo. Dabar G. Vaitkevičiūtė džiaugiasi jos aplankyti atvykusiai mamai galėdama suteikti daugiau, nei galėjo suteikti ji, kaip ir galvodama apie savo būsimus vaikus džiūgauja, jog ir jiems galės leisti daugiau, nei pati turėjo.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vokietijoje sesele dirbanti Greta: emigracijai buvau visiškai nepasirengusi