Gyvenimas

2019.11.29 05:30

Dieną dirba laboratorijoje, vakare kilnoja svarsčius – pasaulio čempionė į šį sportą įtraukė ir seseris

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt 2019.11.29 05:30

Kas sieja svarsčių kilnojimą ir biochemiją? Atsakymas – Rūta Šalkauskaitė. Sulaukusi 24-erių ji tapo pasaulio svarsčių kilnojimo čempione ir nors pripažįsta, kad yra išprotėjusi dėl sporto, jį derina su biochemijos magistrantūros studijomis. „Dieną galiu dirbti mokslininke, o vakare eiti sportuoti“, – portalui LRT.lt sako pašnekovė. Be to, šiuo sportu Rūta užkrėtė ir seses.

Į svarsčių kilnojimą atvedė atsitiktinumas

Kaip pasakoja R. Šalkauskaitė, sportu ji domėjosi nuo mokyklos – dar būdama moksleivė lankė aerobiką, pilatesą, bėgiojo. Tačiau svarsčių (dar vadinamų giromis) kilnojimą atrado gana vėlai ir visiškai atsitiktinai. Tuo metu jau buvo pradėjusi studijuoti biochemiją Vilniaus universitete (VU).

„Pradėjau antrame kurse. Arčiausiai bendrabučio buvo VU Sveikatos ir sporto centro salė Čiurlionio gatvėje. Atėjau ir mane pamatęs VU sunkiosios atletikos rinktinės treneris Rimantas Cijūnėlis iškart pasiūlė užsiimti svarsčių kilnojimu“, – sako pasaulio čempionė.

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje šis sportas nelabai populiarus, nes nėra olimpinis, tačiau ją patraukė nuo pirmųjų užsiėmimų. Tiesa, lengva nebuvo.

„Toje salėje lengviausias svoris, kurį turėjome, buvo 16 kg. Tai iš pradžių treneris stovėdavo šalia manęs ir gaudydavo, kad neužsimesčiau to svorio ant galvos“, – su šypsena prisimena R. Šalkauskaitė.

Anot pašnekovės, iš pradžių apie varžybas ji negalvojo, o svarsčių kilnojimas buvo tarsi iššūkis sau: „Tiesiog užsibrėždavau tikslą ir norėdavau jį pasiekti. Neįsivaizdavau, kad man taip gerai seksis, kad tiek daug dirbsiu.

Toks beprotiškas pasišventimas atėjo gal tik prieš metus. Daug kartų galvojau viską mesti, gal trečdalį treniruočių atrodo, kad nesiseka, kaip aš nieko nemoku, kokia aš silpna, nieko čia nebus, bet ateinu kitą dieną ir jau viskas gerai.“

R. Šalkauskaitė džiaugiasi, kad šis sportas neturi amžiaus ribų, o vėlyvas įsitraukimas neatima galimybės siekti rezultatų. „Jeigu būtų gimnastika ar kažkas, kur reiktų nuo vaikystės kaulus išlaužyti, tai jau nieko nepasiekčiau.

Svarsčių kilnojimu užsiima ir veteranai, pasaulio čempionatuose yra veteranų rungtys. Labai žaviuosi tais senjorais“, – dėsto pašnekovė.

Mergina pripažįsta, kad pasirinkusi šią sporto šaką sulaukė įvairių komentarų, tačiau nekreipė į juos dėmesio: „Seneliai ir tetos sakė: „nesitampyk, susižeisi“ arba „senatvėj atsilieps“. Buvo ir tokių mitais paremtų kalbų, kad mergaitės nieko negali kilnoti, nes bus blogai, bus problemų norint susilaukti vaikų.“

Skeptiškai į dukters naują aistrą iš pradžių žiūrėjo ir mama, bet pamačiusi, kad Rūta sportuoja atsargiai ir jai gerai sekasi, nuomonę pakeitė. Tėtis, patikina pašnekovė, šio sporto entuziastas. „Jis labai domisi, į kiekvienas varžybas mane veža, net į pasaulio čempionatą Serbijoje“, – sako ji.

Ilgainiui svarsčių kilnojimas tapo R. Šalkauskaitės prioritetu, likdavo mažai laiko draugams ar kitai veiklai.

„Girdėdavau iš draugų: „Tu visą laiką tik sportuoji, tu išprotėjusi dėl sporto.“ Taip iš tikrųjų ir buvo. Reikėjo rinktis, ar eisiu į salę arba ilsėtis, kad kitą dieną treniruotėje geriau pasisektų, ar eisiu su draugais. Dažniausiai rinkdavausi sportą ir nesigailiu. Man sportas kaip gyvenimas“, – pasakoja pašnekovė.

Dieną – laboratorijoje, vakare – sporto salėje

Siekdama sportinių aukštumų, Rūta nepamiršta ir mokslų – šiuo metu siekia biochemijos magistro laipsnio.

„Sudėtingas mokslas, bet labai įdomus. Man dar mokykloje patiko chemija, biologija, mano mama taip pat yra chemijos ir biologijos mokytoja. Gal ji pastūmėjo, bet aš to nejaučiau, nieko griežtai neliepė mokytis“, – apie pasirinktą specialybę kalba pašnekovė.

Nors kol kas pirmenybę teikia sportui, ji mato save ir biochemijos srityje. Sako nuolatos svarstanti, kas jai būtų geriau, kur turėtų daugiau galimybių: „Manau, galima ir tuo, ir tuo užsiimti. Dieną galiu dirbti mokslininke, o vakare eiti sportuoti ar vesti treniruočių.

Pats mokslininkų darbas Lietuvoje dar nėra labai gerai apmokamas, mums dar reikia pasitempti. Turbūt tai vienintelė priežastis, kodėl nėra didžiulės traukos pasilikti vien biochemijoje.“

Įtraukė ir seseris

Įsitraukusi į svarsčių kilnojimą, R. Šalkauskaitė sugebėjo sudominti ir seses – 20-metę kariuomenėje tarnaujančią ir agronomiją studijuojančią Valentiną ir 17-os Danutę. Kai Rūta sugrįžta į gimtąjį Smilgių miestelį Panevėžio rajone, visos trys turi progą treniruotis kartu.

„Ten netoliese labai rimtas svarsčių kilnojimo sportininkas Artūras Balnionis atidarė sporto salę kaip tyčia! Tai sesės turi labai geras sąlygas, labai gerą trenerį. Ir man jis labai padeda.

Kol kas aš rimčiau užsiimu nei sesės, bet manau, kad jos dar gali užsidegti, jei gerai seksis. Jos netgi greičiau tobulėja negu aš. Abi užsiima dar tik pusę metų, o rezultatai tokie, kaip mano buvo po dvejų metų“, – sako pašnekovė.

Sekti Rūtos pėdomis rimtai nusiteikusios abi sesės. Anot Valentinos, siekti užsibrėžtų tikslų kartu daug smagiau nei po vieną. „Esame labai skirtingos, turime skirtingus pomėgius, tačiau svarsčių kilnojimas mus vienija.

Kai kitai geriau sekasi, tai motyvuoja judėti į priekį ir nepasiduoti. Pavyzdžiui, dabar Rūta iškėlė man ir Danutei aukštą kartelę, kurią svajojame kada nors peršokti“, – aiškina V. Šalkauskaitė.

Jaunėlė Danutė svarsčių sportu susidomėjo ne tik dėl sesių, bet ir dėl sveikatos. Mergina serga skolioze – t. y. turi stuburo iškrypimą. Specialistai pasiūlė dvi išeitis: laukti, kol iškryps visiškai, ir operuoti arba rinktis specialų įtvarą. Pasirinkusi pastarąjį variantą, dabar kūną stiprina ir sportuodama.

„Domėjausi ir radau internete profesionalių sportininkų, kurie turi skoliozę. Supratau, kad treneriui padedant užsiimdama svarsčių sportu sau tikrai nepakenksiu, o tik pagerinsiu sveikatą. Mano gydytojas taip pat džiaugėsi tokiu sprendimu“, – pasakoja D. Šalkauskaitė.

Sesės tikisi išlikti skirtingose svorio kategorijose. „Kad daugiau aukso medalių namo parvežtume!“ – tokio siekio priežastį paaiškina V. Šalkauskaitė.

Ambicijų nestinga

Visos trys sesės jau atstovavo Lietuvai Baltijos šalių čempionate. Rūta iškovojo auksą, o Valentina ir Danutė – sidabrą. „Manau, kad tai tik pradžia ir mūsų trijulės laukia dar daug tarptautinių varžybų, kurių metu ginsime Lietuvos garbę“, – sako V. Šalkauskaitė.

Vyriausioji sesuo Rūta neseniai iškovojo čempionės titulą ir pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate. Svorio kategorijoje iki 58 kg lietuvė 16 kg svarstį kaire ir dešine rankomis per 10 minučių išrovė 208 kartus. Pašnekovės teigimu, su varžybų jauduliu susitvarkyti vis dar nelengva.

Pasiryžusi dalyvauti pasaulio čempionate, jo laukė su nerimu: „Kiek laiko ir pinigų investuoji, atvažiuoji... Atrodė, kad negaliu suklysti. Tyliai svajojau nugalėti, bet kuo labiau artėjo varžybos, tuo labiau mintis blėso, tuo daugiau baimių atsirado. Prieš startą taip bijojau, kad net juoda akyse buvo. Ir dar reikėjo visą dieną laukti, nes mano startas buvo 18 val. vakaro.“

R. Šalkauskaitė prisimena, kad jaudulys dingo tik po varžybų, – jį pakeitė džiaugsmas dėl laimėto titulo.

Tiesa, ant laurų užmigti pasaulio čempionė neketina ir sako turinti naujų tikslų: „Dabar laikas kelti svorį ir pereiti į kitą lygį.“ Ji planuoja 16 kg svarstį išmainyti į 24 kg: „Paprastai moterys daugiau nei 24 kg nekelia, nes tas svoris jau ir taip yra nepaprastai didelis kelti viena ranka.“