Gyvenimas

2019.11.20 12:21

Pirmosios orlaivių palydovės buvo medicinos seselės, o kaip dabar ruošiami šie specialistai?

žiūrėkite reportažą
LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.20 12:21

Išsiruošę į tolimą kelionę pirmiausia susiduriame su besišypsančiais stiuardais. Už jų šypsenų slypi mokymuose įgytos žinios, kurios turėtų gelbėti įvairiose netikėtose situacijose. Ko turi išmokti būsimi skrydžio palydovai?

Darbo vieta aukščiau debesų. Vieniems tai svajonė, o skrydžių palydovams – kasdienybė.

Skrydžio palydovais galėtų būti drąsus ir atsakingas žmogus. Tai pagrindinės savybės, kurias turėtų turėti kiekvienas skrydžių palydovas, o visa kita išmokstama. Sumaniusieji tapti skrydžio palydovais turėtų būti ne jaunesni nei 18-os metų, baigę mokyklą, gerai bendrauti anglų kalba, mokėti plaukti bei atitikti sveikatos reikalavimus.

„Mokymai, kaip ir mokykloje, prasideda nuo pirmos klasės. Tik čia pirmoji klasė yra pirminiai orlaivio rengimo mokymai, kurie yra pagrindiniai. Į mokymų programą įeina pagrindiniai dalykai, reikalingi šiame darbe. Tai – avarinės procedūros, pratybos baseine, kaip išgyventi vandenyje, pratybos gaisro gesinimo treniruoklyje, kaip užgesinti gaisrą, medicinos paskaitos, kaip išgelbėti žmogui gyvybę, toliau žmogiškųjų išteklių valdymo paskaitos“, – sako mokymų vadovė Loreta Krupenkienė.

Žvelgiant iš šalies, skrydžio palydovo darbas lėktuve dažnai prilyginamas padavėjo darbui, tačiau jis kur kas svarbesnis.

Pirmosios orlaivių palydovės buvo medicinos seselės, ir nors šių dienų skrydžiuose atsakomybių yra gerokai daugiau, vis dėlto pagrindinė orlaivio palydovo užduotis – užtikrinti keleivių saugą skrydžio metu. Kaip ją užtikrinti, mokomasi intensyviuose trijų savaičių kursuose.

Mokydamiesi studentai susiduria ir su realia ugnimi bei dūmais. Mokosi evakuoti keleivius iš uždūmintų patalpų, užgesinti ugnį, valdyti kitokias ekstremalias situacijas. Į mokymų programą įtrauktas ir išgyvenimo vandenyje kursas. Studentai patys užsideda gelbėjimosi liemenes, neria į vandenį ir mokosi veiksmų, kuriuos reikėtų atlikti lėktuvui atsidūrus vandenyje.

„Tas mokymų spektras ir mūsų darbo pobūdis yra toks, kad mes esame labai plataus profilio specialistai. Pamenu viena studentė berods po savaitės uždavė man klausimą: „Loreta, ar aš teisingai suprantu, jūs norėtumėte, kad į mano pareigas įeitų gelbėtojo, psichologo, padavėjo, mediko ir t.t. profesijos?“ Ir aš jai sakiau „taip“. Iš dalies taip, nes mes turime gebėti gelbėti, turime gebėti padėti psichologiškai, jeigu yra sunku, mes turime gebėti sutvarstyti žaizdą“, – pasakoja L. Krupenkienė.

Baigus pradinius orlaivio palydovų mokymus ir įgijus licenciją, kiekvieno kandidato laukia antras etapas – mokymai pagal konkretų orlaivio tipą.

Išsamiau – Arnetos Matuzevičiūtės reportaže (nuo 23.24 min.):

Labas rytas, Lietuva I d. „Gelbėkit vaikus“ vadovė: nors pozityvus auginimas tėvams – vis įdomesnis, skurdas šeimose kartais pritrenkia