Gyvenimas

2019.11.20 21:56

Egzemos priežasčių ieškokite ir savo viduje – išprovokuoti ligą gali sutrikęs žarnynas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.11.20 21:56

Jausmas, tarsi oda degtų, tikrai labai nemalonus – daug kas egzemą malšina hormoniniais vaistais, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ragina problemos ieškoti giliau. Anot jo, hormoniniai tepalai tik slopina egzemos simptomus, bet ne gydo ligą.

Daug žmonių kenčia nuo įvairių egzemos formų, atopinis dermatitas nustatomas kas penktam vaikui. Ką reiškia gyventi su tokia liga? Ir ar egzema ir dermatitas – tas pats?

Ilgą laiką pagrindinis žodis odos uždegimui įvardyti buvo egzema, dabar egzema laikomi liekamieji reiškiniai po dermatito, kitaip tariant, egzema – liekamoji dermatito forma. Visgi iš esmės tiek egzema, tiek dermatitas – tas pats reiškinys, aiškina A. Unikauskas.

Apie šią ligą daug žino ir gali papasakoti garsus modelis Simona Starkutė, kuri su tokia odos būklė kovoja jau metus.

„Prieš metus man buvo atlikta tam tikra procedūra su kosmetikos priemone, kuri mano odai buvo per stipri. Prasidėjo perštėjimas, ant veido atsirado raudonų dėmių. Mane aplankė ponas dermatitas. Dabar su juo gyvenu metus, jis paaštrėja ir palengvėja, vėl paaštrėja – taip atsitinka kiekvieną mėnesį tam tikru metu, kai prasideda PMS.

Gal pusmetį kiekvieną dieną naudojau hormoninius tepalus – tada oda atrodo graži, bet, tarkime, nutrauki keturioms dienoms – ir vėl tas pats vaizdas“, – savo istorija dalijasi S. Starkutė.

Gydytojas pripažįsta, kad egzema – baisi būklė: niežti odą, nuolat jaučiamas nemalonus jausmas, be to, negražu, dažnai dėl to jaučiama ir gėda. Tačiau, kai užklumpa ši liga, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. A. Unikauskas perspėja nepulti naudoti kokių nors losjonų, kremų ar steroidinių vaistų – tai tik trumpalaikis sprendimas, nesprendžiantis problemos iš esmės.

„Didelė dauguma hormoninių tepalų imituoja antinksčių veiklą. Antinksčiai mus saugo nuo įvairių negandų, taip pat ir uždegimų, streso. Moterys turi dvigubą apsaugą – kiaušides, kurios gamina estrogenus. Jie irgi apsaugo“, – pasakoja profesorius.

Hormonų paskirtis – slopinti uždegimus, tad ir hormoniniai tepalai tik slopina, bet ne gydo ligą.

Būtent dėl to, pavyzdžiui, ciklas, kurį pasakodama savo istoriją paminėjo S. Starkutė, gali tapti labai svarbiu ar net esminiu veiksniu kalbant apie odos uždegimą. Tam tikru metu moters organizme įvyksta hormoniniai pokyčiai – apsauga arba prarandama, arba tampa per intensyvi, kas irgi nėra gerai.

Hormonų paskirtis – slopinti uždegimus, tad ir hormoniniai tepalai tik slopina, bet ne gydo ligą, pažymi A. Unikauskas. Taip pat, pasak jo, ir pačią ligą galėjo sukelti visai ne „agresyvi“ ar netinkama kosmetika – tai galėjo tik išprovokuoti ligos pasireiškimą, bet ne jos atsiradimą, be to, tai galėjo paskatinti ir kas nors kitas, nebūtinai kosmetika.

Dermatito rūšys:

– kontaktinis, t. y. išorinis, atsiradęs dėl išorinių priežasčių,

– atopinis, nulemtas vidaus problemų.

Kas įvyksta susirgus dermatitu? Tai – odos uždegimas, tad ir jausmas būna toks, tarsi oda užsidegė, ji kaista. Negydomas dermatitas pereina į egzemą, kai oda sustorėja, yra sausa, pleiskanoja, niežti, yra negraži.

Kai baltymai iš maisto, pavyzdžiui, gliutenas, pažeidžia žarnų gleivinę, visos šios medžiagos patenka į jūsų imuninę sistemą. Prasideda uždegimas, imuninė sistema suklysta ir vietoje to, kad pultų žarnyną, puola odą.

Šįkart A. Unikauskas nori papasakoti, kokios gali būti atopinio dermatito priežastys – t. y. vidinės priežastys su išraiška išorėje. Tiesa, medikas taip pat pažymi, kad vidaus problemos nebūtinai atsispindės odoje – jos gali pažeisti smegenis, virškinimą ar kitus organus.

„Labai dažnai dermatitas yra sąlygotas genetinių veiksnių – tai polinkis susirgti dermatitu. Priežasčių susirgti dermatitu yra kelios: paprastai tokie žmonės turi sausą odą, joje trūksta tam tikrų medžiagų, kurios užtikrina odos atsparumą aplinkos veikimui, taip pat tokių žmonių imuninė sistema į aplinkos veiksnius reaguoja šiek tiek kitaip“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.

Taigi ant odos mes matome rezultatą to, kas vyksta organizmo viduje. Kokie organizmo pokyčiai gali susargdinti mus dermatitu? Viena dažniausių odos problemų atsiradimo priežasčių – įvairios žarnyno bėdos.

Taip pat, anot A. Unikausko, dėl odos problemų gali būti kaltas pralaidus žarnynas: „Kai baltymai iš maisto, pavyzdžiui, gliutenas, pažeidžia žarnų gleivinę, visos šios medžiagos patenka į jūsų imuninę sistemą. Prasideda uždegimas, imuninė sistema suklysta ir vietoje to, kad pultų žarnyną, puola odą.“

Tad, jei jus kamuoja odos problemos, reikėtų gerai pagalvoti, ar jūsų mityba yra tinkama. Galbūt valgote per daug grūdų, vaisių, kuriuose daug fruktozės, t. y. cukraus, „maitinančio“ uždegimą?

Pasak A. Unikausko, reikėtų pabandyti 2–3 savaites tokius produktus išimti iš mitybos, valgyti rečiausiai mus žalojančius produktus: mėsą, žuvį, daržoves, grikius, kurie taip pat mus alergizuoja labai retai, ir stebėti, ar situacija gerėja.

Užklupus šiai ligai taip pat didelį dėmesį reikėtų atkreipti į priemones, kurias naudojate. Jos turi būti natūralios, be to, A. Unikauskas rekomenduoja ant savęs tepti gyvulinės kilmės riebalus, t. y. kremus, o ne augalinės, nes ir mūsų pačių oda yra gyvulinės kilmės.

Dermatitas pažeidžia odą, specialios priemonės turi būti naudojamos net ir tada, kai simptomų nėra.

Perlenkus lazdą su gydymo priemonėmis galima sau dar labiau pakenkti. Ko dermatologai šiukštu neleidžia daryti su oda? Visus atsakymus pateikia I. Kisielienė.

„Žmonės, sergantys dermatitu, pirmiausia turi pradėti nuo tinkamos odos priežiūros. Dermatitas pažeidžia odą, specialios priemonės turi būti naudojamos net ir tada, kai simptomų nėra.

Svarbu tinkamos temperatūros vanduo, reikia vengti ilgų, karštų vandens procedūrų, rinktis muilus, kurie tinkami sausai odai, kurių pH – rūgštinis arba artimas jūsų odai. Odą reikia drėkinti, reguliariai turi būti naudojami emolientai, kurie padeda atstatyti odos vandens kiekį, padengia odą apsaugine hidrolipidine plėvele.

Atsiradus simptomams būtina juos slopinti vaistais, kuriuos paskyrė gydytojas. Svarbu neuždelsti. Dar vienas labai svarbus dalykas – dermatitas yra lėtinė liga, jai būdinga pasikartoti, todėl labai svarbu išmokti atpažinti simptomus, sužinoti apie ligą kuo daugiau. Pacientų mokymas ir švietimas labai svarbus“, – pasakoja dermatovenerologė.

Tad egzemos gydymas gali būti simptominis, kai gydoma pasekmė, arba veikiantis priežastį – tik ją nustačius ir panaikinus visam laikui galima pasveikti ir niekada nebesusidurti su odos problemomis. A. Unikauskas pažymi – priežastį veikia nebūtinai vaistai, bet ir mūsų elgesys, mityba – tai gydant egzemą labai svarbu.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Nuo dermatito kenčianti ir jo priežastis sužinojusi modelis Simona Starkutė: mano oda dabar absoliučiai niekada nėra graži