Gyvenimas

2019.11.19 12:21

Dailininkės Gražinos rankose per akimirką Raudonkepuraitė virsta močiute, o ši – vilku

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.11.19 12:21

Vos per kelias sekundes Raudonkepuraitė virsta močiute, o močiutė – vilku. Našlaitė virsta princese, o daili mergaitė – pikta ragana. Tokie stebuklai vyksta dailininkės, skiautininkės Gražinos Kariaunevičienės rankose.

Raudonkepuraitė – viena iš Gražinos sukurtų lėlių-herojų, kuriomis galima pasakoti istorijas. Pelenės jos dirbtuvėse virsta princesėmis ir raganomis, o paprastos skiautės – pažįstamomis skudurinėmis onutėmis. Baigusi dailės studijas, Gražina ilgą laiką užsiėmė skiautiniais, tačiau jai norėjosi išbandyti naujus dalykus.

„Su lėlėmis žaidžiau nuo vaikystės, man jos buvo labai brangios. Tačiau kai susižavėjau skiautiniais, atradau kažką, kuo buvo užimtos mano mintys. Visgi po kurio laiko skiautiniuose nebeatradau nieko naujo, o dvasia troško naujovių. Kai tapau močiute, pradėjau galvoti apie lėlytes“, – apie kilusią idėją pasakoja lėlininkė Gražina.

Jos dirbtuvėse gimsta ne tik pasakų herojės, bet ir tautiniais kostiumais puoštos ar interjerinės, renesanso stilistikos rūbais rengtos lėlės. Gražina atsimena pirmuosius rūbelius žaislams siuvusi jau penkerių, nors kartais dėl to nukentėdavo mamos rūbai.

„Turėjau savo lėlių kampelį ir vienai mano lėlytei prireikė naktinukų. Kol mamytė buvo darbe, aš pakėliau tėvų lovos užklotus ir atsikirpau skiautę paklodės, – su šypsena prisimena Gražina. – Paskui lėlytei prireikė puošnios suknelės. Įlindau į spintą ir radau gražų audinį. O ten – išardyta mamos suknelė, kurią tėvelis jai iš Leningrado buvo parvežęs. Nukirpau jos šoną ir pasiuvau lėlei vakarinę suknelę.“

Lietuvoje senovinių lėlių išlikę nedaug, rišimo tradicijos taip pat nėra išsamiai aprašytos, todėl daug žinių ir įkvepiančių istorijų Gražina sako surenkanti mugėse ar kituose renginiuose.

„Viena moteris pasakojo, kad Kaune po karo po kiemus vaikščiojo lėlių daktaras. Visi žinojo, kad jis ateina surinkti lėles su nutrauktomis rankytėmis ir kojytėmis, o kitą savaitę atnešdavo jau sveikas, sutaisytas“, – pasakoja Gražina.

Lėles kūrėja dažniausiai siuva iš jau panaudotų medžiagų, taip stengdamasi ne tik vaikams suteikti džiaugsmo, bet ir saugoti gamtą. Visi Gražinos personažai – besišypsantys ir laimingi.

Šiuo metu mintimis Gražina – jau Kalėdinėse bei kitų metų mugėse ir parodose, kur naujų lėlių tikisi jos kūrybą pamėgę žmonės. O kokie personažai gims – ir jai pačiai staigmena. Kūrėja sako, jog svarbu, kad jie būtų jaukūs ir atneštų šypseną bent vienam žmogui.

Išsamiau – įraše (nuo 17.00)

Dailininkės rankose gimsta pasakų herojai – viena lėlė gali transformuotis iš Raudonkepuraitės į močiutę arba vilką

Taip pat skaitykite