Gyvenimas

2019.11.19 06:57

Izraelyje dirbanti lietuvė genetikė – apie skirtingą tautų požiūrį į nėštumo nutraukimą ir rabinų vaidmenį

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.11.19 06:57

Izraelyje žydės ortodoksės gali nutraukti nėštumą iki 40 dienų, o musulmonėms galioja trigubai ilgesnis terminas. Užtat visos palaiko genetinius tyrimus ir pagalbinį apvaisinimą. Tiesa, dažnai į šeimos planavimą įsitraukia net rabinai. Tautų katilu vadinamame Izraelyje gyvenanti lietuvė genetikė Lina Basel Salmon portalui LRT.lt papasakojo, su kuo tenka susidurti darbe.

Šiuo metu L. Basel Salmon vadovauja Rabino medicinos centro Genetikos institutui. Tai didžiausias genetikos institutas Izraelyje, jame dirba daugiau nei 80 žmonių. Praėjusį penktadienį Kaune mokslininkei buvo įteikta mokslo premija. Premija buvo skirta penkiems užsienio lietuviams už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva.

– Izraelyje visuomenė labai įvairi – kartu gyvena skirtingų tautų, religijų atstovai. Esate sakiusi, kad kai pacientas praveria duris, jau būna aišku, kokių paslaugų jam reikės. Gal galėtumėte pakomentuoti tai plačiau?

– Reikia žinoti, kaip su žmogumi kalbėti, ką jam galima pasiūlyti, kokios jo galimybės, ir tada galima padėti praktiškai kiekvienam.

Nereligingi žmonės gali pasinaudoti visais genetikų siūlomais variantais. Jiems gali būti taikomas dirbtinis apvaisinimas ir įsodinimas embriono, kuris yra genetiškai sveikas. Jie gali patikrinti vaisių nėštumo metu ir, jeigu yra sunki liga, nutraukti ankstyvą nėštumą.

Kaltės tema, iš kurio iš tėvų atėjo genai, dėl kurių vaikutis yra sergantis, yra labai jautri.

Arabų populiacija, musulmonai gali tikrinti vaisių ir nutraukti nėštumą iki 120 dienų, žydai ortodoksai – tik iki 40 dienų, todėl jie paprastai naudojasi dirbtiniu apvaisinimu ir sveiko embriono įsodinimu.

Ortodoksams yra padaromas genetinis tyrimas prieš vestuves. Vedybas suplanuoja religiniai asmenys, yra duomenų bazė, kas kokią ligą nešioja. Poros planuojamos taip, kad neturėtų to paties geno mutacijų, kad išvengtų genetinių ligų ir nereikėtų nutraukti nėštumo ir netgi nereikėtų daryti dirbtinio apvaisinimo.

Tiesa, tik dalis ligų tiriama, tai, kas dažniausiai pasitaiko mūsų populiacijoje, nes neįmanoma ištirti visų ligų.

– Žydams ortodoksams rizika susilaukti sergančio vaikelio išlieka net ir parinkus porą. Kaip tada elgiasi bendruomenė?

– Bendruomenė priima tuos vaikučius kaip ir visame pasaulyje, bet kito nėštumo metu aiškinamasi, ką galima padaryti, kad gimtų sveikas vaikelis. Šiandieninė genetika ir šiandieninės technologijos gali padėti tokioms poroms.

– Skirtingų religijų, tautybių požiūris į nėštumo nutraukimą skiriasi. O kaip dėl pagalbinio apvaisinimo?

– Pagalbinis apvaisinimas tinka visiems. Tačiau krikščionys, pavyzdžiui, Italijoje, sunkiau žiūri į dirbtinį apvaisinimą. Laikoma, kad embrionas, kurį sukuria apvaisinimo metu, jau yra gyva būtybė.

Izraelyje nėra tokios problemos. Religijos atžvilgiu nėra barjerų, kaip, tarkim, Airijoje, Italijoje. Skaičiau spaudoje, kad ir Lietuvoje tai buvo nevienareikšmiškai priimta.

Prieš savaitę atsirado Amerikoje kompanija, kuri reklamuoja, kad išrinks embrionus be diabeto, ateityje nori ir ūgio problemą spręsti. Mes, kaip genetikai, turime rėkti, priešintis ir reikalauti tokių kompanijų reguliacijos.

Bet matau, kad tai yra taikoma. Prieš savaitę buvo paskelbta, kad gimė pirmas vaikas po Lietuvoje, Santaros klinikose, atlikto dirbtinio apvaisinimo, kai įsodinamas genetiškai sveikas embrionas. Tai yra tikrai gera technologija. Visuomenė sugebėjo išsikovoti teisę į pasirinkimą ir tokias technologijas. Svarbu, kad kiekvienas galėtų rinktis pagal savo tikėjimą, pažiūras.

– Sveikų embrionų atrinkimas gali skambėti ir kaip noras sukurti tobulą, dirbtinę visuomenę. Kaip išlaviruojate?

– Kol tiriame sunkias ligas ir netiriame to, ar vaikas bus blondinas, aukštas, vidutinio ūgio, ar turės mėlynas akis, yra labai teisinga pritaikyti šią technologiją.

Bet turime būti sargai, žiūrėti ir sekti, kokios pasaulyje atsiranda kompanijos, nes atsiranda tokių, kurios pradeda žadėti idealų vaiką, gražuolį, protingą.

Prieš savaitę atsirado Amerikoje kompanija, kuri reklamuoja, kad išrinks embrionus be diabeto, ateityje nori ir ūgio problemą spręsti. Mes, genetikai, turime rėkti, priešintis ir reikalauti tokių kompanijų reguliacijos.

Esu tikra, kad tokių kompanijų daugės, nes tokios kompanijos turi finansinį užnugarį. Bet daugelyje net nėra medikų. O žmonės ne visada supranta, kad tame, ką jie siūlo, nėra mokslinės bazės, ir jie siūlo iliuzijas.

Norėtųsi, kad būtume sveikesni, bet dar nėra tvirto mokslinio pagrindo tam, kad tikrai galėtume naudodami genetinius tyrimus sumažinti dažnų ligų – diabeto, širdies ligų.

– Kokių dar moralinių dilemų kyla, kai kalbame apie genetinius tyrimus, šeimos planavimą?

– Kaltės tema, iš kurio iš tėvų atėjo genai, dėl kurių vaikutis yra sergantis, yra labai jautri. Bet labai dažnai tie genai ateina iš abiejų tėvų, kiekvienas duoda po vieną kopiją su pakitimu. Tokiais atvejais yra paprasčiau konsultuoti.

Rabinai stengiasi įeiti į genetikos pasaulį.

O kartais liga ateina iš vienos pusės, tada konsultuodami labai išsamiai norime paaiškinti, kad tai niekieno kaltė, kad tiesiog įvyko klaida. Neakcentuojame, iš kurios pusės ji atėjo, nes mes žinome, kokios yra psichologinės pasekmės.

Rabinų psichologinė situacija irgi nėra paprasta. Iš vienos pusės, jie nori, kad žmonės laikytųsi tų normų, kurios jiems yra svarbios, iš kitos pusės, gimus sergančiam vaikeliui jie kaip kiekviena žmogiška būtybė jaučia kaltės jausmą. Taip yra, nes jie duoda patarimą, kaip elgtis kažkurioje situacijoje.

Poros pas juos ateina tartis, ką daryti, kai nėštumo metu iškyla tam tikra problema. Rabinai pataria – daryti tyrimus ar ne ir taip toliau. Jeigu gimė sergantis vaikelis, tai psichologinė našta yra ir jiems patiems.

Todėl rabinai stengiasi įeiti į genetikos pasaulį ir suprasti, kaip nepažeidžiant jiems svarbių normų galima sumažinti tą kančią ir sunkiai sergančių vaikų gimimą.

– Kaip manote, kodėl kai kurios poros į genetikus kreipiasi ne prieš planuodamos kūdikį, o tik tada, jei jis gimsta su kokiais nors sutrikimais ir nori išsiaiškinti jų kilmę?

– Mes esame kalti dėl to, kad mes nepakankamai skleidžiame informaciją apie tai, ką genetika gali duoti prieš planuojant nėštumą.

Prieš nėštumą galima ištirti visas ligas, kurias abu tėvai nešioja. Tada galima iš anksto planuoti, ką daryti nėštumo metu. Izraelyje labai daug tokių tyrimų yra kompensuojama valstybės.

Tiesa, ne viską galima padaryti prieš nėštumą, nes kai kurios problemos atsiranda pačiame vaisiuje ir jos nepriklauso nuo tėvų genetikos. Tačiau labai ankstyvo nėštumo metu galima padaryti viso vaisiaus genomo sekvenavimą, palyginti jį su tėvų genomu ir matyti, kokios ligos teko vaisiui, kurių nebuvo tėvų genome.

Retais atvejais galima atlikti vaisiaus chirurgiją nėštumo metu.

– Izraelyje gyvenate jau kelis dešimtmečius, turite suaugusių vaikų. Kokia jūsų asmeninė patirtis?

– Tyriausi, dariau viską, ką tuo metu buvo galima padaryti. Vaikai dar nesityrė, nes neapsimoka iš anksto tirtis. Geriausia tai daryti prieš pat planuojant savo šeimą, savo vaikus, nes visada atsiranda naujų ligų, pakitimų, o ir naujų technologijų, kurios su laiku tik gerėja.