Gyvenimas

2019.11.28 21:30

Psichologas pataria, kaip nepasiduoti kasmet vis anksčiau aplankančiai Kalėdų karštinei

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2019.11.28 21:30

Nieko nebestebina dar lapkritį parduotuvėse sužimbantys kalėdiniai papuošalai ir prekybos centruose pasigirstanti šventinė muzika. Vis dėlto kyla įspūdis, jog ruoštis Kalėdoms kasmet pradedame vis anksčiau. Anot psichologo Antano Kairio, ankstyvą Kalėdų maratoną pradedančių prekybininkų interesai – aiškūs, bet svarbu suvokti, jog nebūtina jiems pasiduoti.

Kasmet vis ankstyvesnį ruošimąsi žiemos šventėms psichologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Antanas Kairys sieja su prekybos centruose vis anksčiau prasidedančiu kalėdinės atributikos pardavimų ciklu. Vis dėlto, jo nuomone, iš tiesų ruoštis šventėms dar rudenį pradeda tik labai nedaugelis žmonių, todėl galima daryti prielaidą, jog pasiruošimo šventėms tradicijos kinta nežymiai ir jas laužo ne patys žmonės, o verslo interesų turinčios šalys.

Kalendorinės šventės suteikia tam tikrą metų slinkimo jausmą ir laiko pojūtį.

„Nepastebėjau, kad ankstyvas ruošimasis žiemos šventėms būtų atėjęs iš visuomenės noro kuo anksčiau pradėti šventimą. Galbūt šv. Kalėdų su nekantrumu laukia tam tikros žmonių grupės, pavyzdžiui, vaikai, tačiau greičiausiai pagrindinis pasiruošimo šventėms pikas – tiek dovanų pirkimas, tiek namų dekoravimas ir šventinės nuotaikos kūrimas – prasideda gruodžio gale, artėjant tikroms šv. Kalėdoms“, – pastebi A. Kairys.

Kada tiksliai įvyko tradicijų pasiruošimo žiemos šventėms lūžis ir šv. Kalėdoms buvo pradėta ruoštis iškart po lapkričio 1-osios, specialistas nelinkęs vertinti, tačiau, anot jo, kasmet vis ankstyvesnis ruošimasis žiemos šventėms gali būti siejamas su masiniu prekybos centrų prisitaikymu prie metų švenčių ciklo.

Pati paprasčiausia išeitis – nueiti į parduotuvę ir paskutinę sekundę nupirkti brangią, bet nereikalingą dovaną.

A. Kairys ragina nepamiršti, kodėl visos metų šventės yra išsidėsčiusios per tam tikrą kalendorinį atstumą. Anot jo, tai padeda žmonėms neprarasti laiko pojūčio. Visgi šv. Kalėdas pradėjus švęsti tada, kai pagal tradicijas turėtume pasninkauti, nesunku pastebėti, kad metų ciklas tapo išsibalansavęs.

„Žvelgiant iš filosofinės perspektyvos, kalendorinės šventės suteikia tam tikrą metų slinkimo jausmą ir laiko pojūtį. Šventės ne veltui atskirtos tam tikrais pasninko ar kitokiais ramaus buvimo etapais. Juk nuolat švenčiant nebelieka laiko sustoti ir pagalvoti, kas vyksta pasaulyje ir su pačiu savimi“, – dėsto A. Kairys.

Jo nuomone, pagreitėjusio gyvenimo tempo pojūtį lemia ne greičiau bėgantis laikas, o tai, kad šiuolaikiniai žmonės savo laiką užpildo įvairiomis veiklomis.

„Dabartiniame pasaulyje per tam tikrą laiko intervalą įvyksta labai daug įvykių – mus pasiekia šimtai naujienų per valandą feisbuke, krūva elektroninių laiškų, vejasi nebaigti darbai. Kadangi tas pats laiko tarpas yra užpildomas daugiau įvykių, kyla įspūdis, jog laiko tempas greitėja. Įvykių nuolat daugėja, o mes jaučiame įsipareigojimą būtinai juose dalyvauti“, – kalba A. Kairys.

Mums kartais reikia sustoti ir paklausti savęs, ar man kažko reikia todėl, kad to noriu pats, ar dėl to, kad jaučiu spaudimą tai daryti.

Ankstyvas ruošimasis šventėms, anot A. Kairio, savaime nėra blogas dalykas, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į patį šventimo momentą – kada imama rūpintis dekoracijomis, valgiu, šventiška muzika.

„Nieko blogo, jei iš anksto pradedame galvoti apie artimuosius, rūpintis dovanomis. Juk tikra dovana reikalauja laiko, galvojimo apie žmogų. Pati paprasčiausia išeitis – nueiti į parduotuvę ir paskutinę sekundę nupirkti brangią, bet nereikalingą dovaną. Apmąstyta, iki paskutinio momento išlaikyta dovana yra švenčių laukimo dalis, o laukiama šventė ateina su didesniu džiaugsmu“, – pastebi A. Kairys.

Kita vertus, per ankstyvo kalėdinės atmosferos kūrimo, kurį skatina prekybininkai, kontekste svarbu nepamiršti asmeninių interesų. „Prekybininkai turi savų poreikių, ir jie yra kuo aktyviau skatinti prekybą. Pardavimų skatinimas pasinaudojant artėjančia švente – natūralus dalykas, tačiau kyla klausimas, ar mes, vartotojai, būtinai turime jam pasiduoti“, – svarsto A. Kairys.

Jo nuomone, į šį klausimą kiekvienas turėtų atsakyti individualiai. „Kadangi viskas lekia, mums kartais reikia sustoti ir paklausti savęs, ar man kažko reikia todėl, kad to noriu pats, ar dėl to, kad jaučiu spaudimą tai daryti. Tuo sąmoningas buvimas nuo pasidavimo įtakai ir skiriasi: sąmoningas buvimas reikalauja pastangų“, – mintimis dalijasi A. Kairys.