Leiskite sau norėti ir valgyti, ką norite, LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“ teigia jau daug metų Aliaskoje gyvenanti mitybos specialistė Daiva Gaulytė. Anksčiau pasidavusi madai laikytis neriebaus maisto dietos dabar ji valgo tai, kas jai skaniausia – o skaniausia jai riebus maistas. Tačiau pašnekovė neragina valgyti riebiai – anot jos, reikia valgyti tai, ką norite, o ne tai, ką valgyti madinga.
D. Gaulytę kalbina LRT RADIJO laidos „Geriausi dalykai namie“ vedėja Beata Nicholson.
– Gyveni labai įdomioje vietoje – Aliaskoje. Kaip gyvenimas ten?
– Gerai, ypač vasarą. Todėl, kad šilta, turime daug žuvies. Žiemą tinginiaujame.
– Junginėse Valstijose pastarąjį dešimtmetį užsiimate mityba, konsultuojate, domitės maistu. Kaip tai prasidėjo?
– Visą laiką labai mėgau maistą, mano močiutės labai skaniai gamino. Prieš kokius 15 metų labai daug dirbau, buvau labai pavargusi, sugalvojau nueiti pasitikrinti pas daktarą ir jis man pasakė, kad man po 6 mėnesių nebereikės ir daktarų, jei taip gyvensiu toliau. Jaučiausi pavargusi, o jis pamatė didelę skydliaukę. Po to pradėjau ieškoti kaltų – kaltas buvo maistas.
– Jūs verdate sultinius. Žinome, kad tai gerai, bet kodėl jie tokie svarbūs, kodėl jūs juos verdate?
– Aš pradėjau virti sultinius todėl, kad galvojau, jog tai labai gerai. Bet tai ir labai skanu. Tačiau gal man tai gerai, bet koks veganas stos piestu.
– Jūs verdate ir žuvies sultinį?
– Nuostabus sultinys. Nežinau, kaip gyvenčiau be sultinio. Labai daug ką gaminu sultinyje: verdu makaronus, košes, sriubas, labai daug kur naudoju. Jeigu turite sultinio šaldiklyje, galite paruošti nuostabų patiekalą bet kada per pusvalandį.
– Kaip jūs jį verdate? Kokios yra pagrindinės maistingo sultinio taisyklės?
– Kai užverda žuvies sultinys, jį dar verdu 1,5 val., kad ištirptų kolagenas. Briedienos sultinį verdu ilgai, priklausomai nuo briedžio amžiaus: galiu virti 8 val. ar tris dienas. Jeigu kolagenas neištirpęs, sultinys bus neskanus, tiksliau, bus be skonio.
Vienintelė informacija, kuri jums reikalinga – jūsų paties vidinis balsas.
Iš žuvies filė darau ką nors kita, o sultiniui reikia kaulų, galvos, pelekų. Niekada neskutu žuvies. Žvynai sudaryti iš kalcio ir kolageno, jie visada ištirpsta aukštoje temperatūroje. Dedu svogūnų, salierų, morkų, pipirų, lauro lapų, kaip į bet kokį sultinį.
– Kokia jūsų pačios mityba? Skaičiau, kad kažkada valgėte mažai riebalų turinčius produktus, dabar valgote ir sviestą, ir taukus.
– Dabar valgau viską, kas man skanu. Tada bijojau valgyti riebalus, buvo mada – valgyti neriebų maistą, nors visada norėjau kiaušinių trynių, sviesto. Kai daktaras diagnozavo sutrikusią skydliaukę, maniau, kad tai dėl to, jog valgiau neriebų maistą, trūko riebalų. Dabar galvoju, kad tai neturėjo jokios įtakos.
Tačiau neleidau sau valgyti riebaus maisto, maniau, kad turiu klausyti kitų, kas pasakė, kad nereikia valgyti, pavyzdžiui, sviesto. Klausiau ne savęs, o propagandos.
– Tai kodėl reikia valgyti riebalus?
– Nereikia. Jeigu nori – valgyk, nenori – nevalgyk. Aš norėjau. Labai svarbu valgyti, ką norite. Jūsų organizmas tikrai žino, ką reikia daryti ir be jūsų baimių. Jeigu įsipjovėte pirštą, jis tikrai sugis, o jeigu bijote, kad užsikrėsite, pirštas negis ilgiau. Leiskite sau norėti ir valgyti, ką norite.
– Dabar labai daug mitybos teorijų. Kodėl taip yra?
– Todėl, kad žmonės pametę savo guidance system – išsijungę vidinius vadovus. Visi visko klauso, o informacijos tiek, kad nežinai, ko klausyti. Vienintelė informacija, kuri jums reikalinga – jūsų paties vidinis balsas.
– Bet žmonės labai mėgsta, kad jiems būtų pasakoma. Kokios mitybos taisyklės jums artimos?
– Aš valgau riebų maistą. Sultiniai tikrai turi gerų savybių, tai labai geras maistas.
– Jūsų verslas – virti sultinius?
– Taip darėme trejus metus, dabar gamybą ir prekybą sustabdėme. Šiuo metu verčiamės pardavinėdami gyvą žuvį – ją su vyru žvejojame tinklais vandenyne.
Labai mėgstu raugintas citrinas. Rauginu daug ką, bet citrinų rauginu ypač daug. Jos tinka ne tik prie žuvies, bet ir prie vištienos, su salotomis.
– Kiek kainuoja kilogramas lašišos Aliaskoje?
– Žiūrint, kokia lašiša. Aliaskoje yra 5 rūšių lašišos, jų kainos labai skiriasi. Pavyzdžiui, karališkosios lašišos kilogramas kainuoja apie 120 dolerių.
– Kodėl ji tiek kainuoja?
– Todėl, kad ji karališkoji, labai labai skani, didžiulė ir riebi.
– Ką gaminate, ką galėtume išbandyti ir Lietuvoje?
– Labai mėgstu raugintas citrinas. Rauginu daug ką, bet citrinų rauginu ypač daug. Jos tinka ne tik prie žuvies, bet ir prie vištienos, su salotomis.
– Kai važiavote į Aliaską, ko tikėjotės? Kaip apibūdintumėte Aliaską tiems, kurie niekada ten nebuvę?
– Ten, kur gyvename, nebūna labai šalta žiemą, kaip ir vasarą nebūna karšta. Arčiau poliarinio rato vasarą labai karšta, o žiemą – šalta.
Rekomenduočiau kiekvienam nors kartą aplankyti Aliaską, kad žmogus susidarytų įspūdį. Sunku ką nors pasakyti. Aliaska – didinga.
– Minėjote, kad ši vasara buvo gana karšta. Ar jaučiasi, kad pasaulis keičiasi?
– Keičiasi, bet neįmanoma, kad nesikeistų, kad stovėtume vietoje.
D. Gaulytė gamina kugelį su lašiša ir ikrais ir sako, kad jis skanesnis net už kugelį su vištiena. Kugelio receptas ir kaip užsiraugti citrinų – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
