Gyvenimas

2019.11.14 22:00

Didžiausi mitai apie alkoholį: kepenims nuo to nė kiek ne geriau, jei geriate prabangų konjaką

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.11.14 22:00

Daug kas yra šventai įsitikinęs, kad prasigerti gali tik silpnavaliai, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas neigia šį mitą. „Kaip tavo valia gali apsaugoti, kad nevyktų cheminės reakcijos? Tai neįmanoma“, – pažymi jis. Anot daktaro, nesvarbu ir tai, ką geriate, pigų vyną ar prabangų konjaką – kur kas svarbiau, kiek.

Vartojate alkoholį, bet esate šventai įsitikinęs, kad niekada neprasigersite? Grįžę namo išlenkiate taurelę ar bokalą alaus, jei darbe buvo streso, nes juk to nusipelnėte? Jei atpažįstate save, privalote perskaityti šią informaciją apie populiariausius mitus apie alkoholio vartojimą. Jeigu vadovaujatės bent vienu iš jų – metas susimąstyti.

Tikrai ne mitas, o faktas, kad nemažai žmonių vartoja alkoholį, net gali paaiškinti, kodėl taip daro. Tačiau tokie paaiškinimai dažniausiai tėra saviapgaulė – tai labai gerai žino ir laidos „Klauskite daktaro“ svečias Konstantinas.

Trisdešimt trejų metų vyras atvirai prisipažįsta, kad alkoholis sugriovė jo gyvenimą. „Aš ne tik gėriau, bet ir tapau priklausomas nuo lošimų. Pralošiau visą turtą, įklimpau į skolas. Maža to, didėjant alkoholio tolerancijai man nebeužteko vien prisigerti, todėl pradėjau vartoti narkotikus“, – atvirai pasakoja jis.

Konstantino istorija sukrėtė daktarą A. Unikauską, tačiau jis negalėjo nuslėpti susižavėjimo, kad šis jaunas vyras sugebėjo vėl atsistoti ant kojų.

Vienas svarbiausių dalykų bandant išlipti iš alkoholio liūno – noras tai padaryti. Ar įmanoma padėti alkoholikui, jei jis pats nepripažįsta, kad serga alkoholizmu ir atsisako pagalbos?

Laidos viešnia, gydytoja toksikologė Gabija Laubner neslepia, kad tokiu atveju padėti alkoholikui tikrai sudėtinga.

„Dažniausiai reikia jam sukurti motyvaciją, kodėl jis turėtų norėti. Jeigu žmogus to nepadaro, artimieji skatinami jį įspęsti į kuo siauresnį kampą, kad jis galėtų susikurti motyvaciją. Yra toks posakis, kad priklausomas žmogus negali daryti nepriklausomų sprendimų“, – teigia ji.

Nors artimiesiems tai padaryti gali būti labai sunku, toksikologė tikina, jog būtent tai gali padėti, todėl tokiu atveju patartina įsprausti artimąjį į kampą ir neteikti jam jokios pagalbos.

Daktaras A. Unikauskas ir toksikologė G. Laubner papasakojo apie visuomenėje itin gajus mitus, susijusius su alkoholiu ir jo vartojimu.

„Galiu kontroliuoti išgerto alkoholio kiekį“

„Reguliariai vartojant alkoholį pirmiausia vystosi tolerancija. Kaip tai formuojasi? Kepenys nuolat dideliais kiekiais gamina fermentą, skaidantį alkoholį. Tu gali išgerti vis daugiau. Tarp jaunų vaikinų didžiuojamasi – „aš galiu daug išgerti“. Jeigu tu gali daug išgerti, paprasčiausiai jau seniai esi perlenkęs lazdą“, – pažymi A. Unikauskas. Tada nutinka taip, kad norint pasiekti apsvaigimo būseną reikia didinti dozę.

„Fermentas dehidrogenazė kepenyse skaldo į organizmą per burną patekusį etilo alkoholį. Vėlesnėse stadijose, kai alkoholio reikia vis daugiau, o organizmas tai priima kaip nuodą, įsijungia kitos dvi sistemos. Kai įsijungia mikrosominė etanolio oksidacinė sistema ir katalazės peroksidacija, prasideda sunkiosios komplikacijos. Kepenys pereina į stadiją, kai pokyčiai labai retai grįžtami“, – pasakoja G. Laubner.

Ji taip pat pažymi, kad kepenys etikečių neskaito, tad iš tiesų nėra svarbu, ką geriate – alų ar viskį. Viskas priklauso nuo etilo alkoholio, kurį skaido kepenys, kiekio.

Kartais girdžiu sakant, kad alus – ne alkoholis. Pradedu juoktis – alaus stiprumas neturi jokios reikšmės. Iš tikrųjų ir alkoholio rūšis neturi jokios reikšmės: alus, sidras, šampanas ir t. t. Esmė ta pati – priklausomybė išsivysto ne nuo alkoholio rūšies arba laipsnių, o nuo suvartoto alkoholio kiekio.

„Reikėtų pabrėžti, kad yra dvi žmonių kategorijos. Yra žmonių, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, ir yra tų, kurie priklausomybės nuo alkoholio neturi. Pastariesiems tai – įprotis, genai sukuria sąlygas, kai žmogus gali sąmoningai sustoti. O jeigu yra priklausomybė nuo alkoholio, tam tikri smegenų pažeidimai neleidžia pačiam sustoti. Tai veda prie ilgalaikio alkoholio vartojimo“, – teigia toksikologė.

„Alkoholiku netapsiu, nes geriu tik savaitgaliais“

Jeigu ir negeriate kiekvieną dieną, jūs vis tiek rizikuojate. Būtent tam, kad galėtume įvertinti alkoholio žalą, buvo priimti standartiniai alkoholio vienetai – kad būtų įmanoma pamatuoti, kada suvartojamo alkoholio kiekis žalingas, o kada – mažiau žalingas.

Vienas alkoholio vienetas – 25 gramai degtinės arba taurė vyno. Mažai pavojingas alkoholio kiekis moterims – trys standartiniai alkoholio vienetai per dieną, o vyrams – penki. Per savaitę moterims – ne daugiau 30, vyrams – 50.

Tačiau G. Laubner pažymi – negalime sakyti, kad mažiau pavojinga visą galimą suvartoti kiekį išgerti, pavyzdžiui, per savaitgalį. Iš tiesų mažiau pavojinga vartoti alkoholį visą savaitę.

„Esu per senas, kad prasigerčiau“

Pasak daktaro, net jeigu jūs niekada nevartojote alkoholio, tai visai nereiškia, kad pradėję gerti kad ir senatvėje netapsite priklausomi.

„Sendamas jūsų organizmas dar sunkiau toleruoja alkoholį: mažėja fermentų, silpnėja organizmas, jis nebegali taip efektyviai atsispirti visiems neigiamiems veiksniams kaip jaunas.

O jeigu jūs vartojate, pavyzdžiui, vaistus, kas vyresniame amžiuje tikėtina, alkoholio poveikis dar pavojingesnis. Rizika tapti priklausomam nuo alkoholio didėja ir todėl, kad senatvėje jūs turite daugiau laisvo laiko. Galbūt nuobodžiaujate, jaučiatės vienišas“, – mitą neigia gydytojas.

Jam antrina ir toksikologė – vaistai su alkoholiu nesuderinami, tai kepenims ypač pavojinga. Be to, jeigu žmogaus gyvenimo būdas netinkamas, jis serga daugybe kitų ligų, alkoholis viską tik dar labiau pablogina, nes ligos lengviau komplikuojasi.

„Kartais iš tiesų sunku pasakyti, ką sukėlė alkoholis ir kaip tą ligą reikėtų iš tikrųjų gydyti“, – teigia G. Laubner.

Anot A. Unikausko, neegzistuoja žmogaus, kurio alkoholis neįveiktų – jis anksčiau ar vėliau įveiks visus.

„Neprasigersiu, nes vartoju tik silpną alkoholį“

Tai, pasak gydytojo, labai dažna klaida. „Kartais girdžiu sakant, kad alus – tai ne alkoholis. Pradedu juoktis – alaus stiprumas neturi jokios reikšmės. Iš tikrųjų ir alkoholio rūšis neturi jokios reikšmės: alus, sidras, šampanas ir t. t. Esmė ta pati: mes galime bet kurį alkoholį perskaičiuoti į sąlyginius alkoholio vienetus. Priklausomybė išsivysto ne nuo alkoholio rūšies arba laipsnių, o nuo suvartoto alkoholio kiekio“, – pabrėžia medikas.

„Alkoholį vartoju tik chroniškam skausmui numalšinti“

„Alkoholis su vaistais nuo skausmo visai nedera. Toks mišinys stipriai padidina riziką pažeisti kepenis arba skrandį. Be to, jums reikės vis daugiau alkoholio skausmui numalšinti. Alkoholis gali tapti ir skausmo priežastimi, ypač per pagirias jūs galite tapti dar labiau jautrus skausmui“, – pasakoja daktaras.

O, pasak toksikologės G. Laubner, pacientai, kurie ilgą laiką vartojo alkoholį ir tai daryti nustojo, pradeda skųstis daugybe ligų. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms. „Vartojant alkoholį ligos užtušuojamos, taip pat, aišku, ir pats skausmas“, – tikina gydytoja.

„Jei išgersiu per daug, išblaivins kava“

Kofeinas ir alkoholis – labai pavojingas derinys, pažymi G. Laubner. Ir tai pavojinga ne tik vairuojantiems transporto priemones – tai absoliučiai nerekomenduojama ir tiems, kurie, pavyzdžiui, vakarodami geria alkoholinį kokteilį su energiniu gėrimu, į kurio sudėtį įeina kofeino.

Kepenys tikrai nemato, geriate konjaką, spirituotą vyną ar stiprų alų. Kepenys lygiai taip pat reaguoja net ir į širdies lašus – jos tiesiog kovoja su etilo alkoholiu.

Kofeinas, kaip teigia toksikologė, išgėrus alkoholio veikia žymiai trumpiau. Jis tonizuoja organizmą ir akimirką gali apgaulingai atrodyti, kad šiek tiek išblaivėjote. Tačiau alkoholio poveikis – slopinantis, ir pasibaigus kofeino veikimui alkoholis smogia visa savo jėga.

„Brangūs gėrimai kenkia mažiau“

A. Unikauskas ironiškai sako, kad tai iš dalies tiesa – juk paprasčiausiai nedaug žmonių gali tokius gėrimus įpirkti. O G. Laubner tikina – kepenys tikrai nemato, geriate konjaką, spirituotą vyną ar stiprų alų. Kepenys lygiai taip pat reaguoja net ir į širdies lašus – jos tiesiog kovoja su etilo alkoholiu.

„Vaikai negali tapti alkoholikais“

„Egzistuoja mitas, kad vaikai priklausomybe nuo alkoholio neserga, bet esame susidūrę, kai 18-os metų asmenys miršta nuo kepenų cirozės. Jie būna pradėję gerti alkoholį 12-os ar 13-os metų.

Kiti turi tikrai labai didelę riziką susirgti priklausomybe dėl to, kad mama būdama nėščia vartojo alkoholį. Tada gimsta vaikai su alkoholinio spektro sutrikimais, jiems didesnė rizika tapti priklausomiems nuo alkoholio“, – kalba G. Laubner.

„Prasigeria tik silpnavaliai“

Net ir geležinė valia gali paskęsti alkoholyje. O ar valia gali išgelbėti? Anot toksikologės, kovojant su alkoholizmu nesvarbu, ar žmogus stiprios valios, ar ne. Jeigu jis nori patirti malonumą, jis tiesiog bus linkęs atrasti kokių nors psichoaktyvių medžiagų.

„Turime suprasti, kad įjunkimas į alkoholį – ne psichikos problema. Tai cheminių reakcijų, vykstančių smegenyse, problema. Kaip tavo valia gali apsaugoti, kad nevyktų cheminės reakcijos? Tai neįmanoma, gali daryti ką nori“, – aiškina A. Unikauskas.

„Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“

Liaudyje tai vadinama „pachmielo darymu“. Kas įvyksta organizme, kai žmogui – pagirios, o jis nusprendžia pagerinti sau sveikatą išgerdamas alkoholio? Toks „gydymosi“ būdas – tiesus kelias į priklausomybę. Tai ir vienas iš požymių, nurodančių, kad žmogus jau tapo priklausomas, pabrėžia G. Laubner.

Vakare pavartojus daug alkoholio ryte bloga dėl acetaldehido poveikio: žmogus ima nerimauti, jaučia širdies plakimą, jį pila prakaitas, pykina. Žmogui ima atrodyti, kad viską gali ištaisyti alkoholis, tačiau tai – apgaulė.

„Alkoholio koncentracija pakyla ir tuo metu atrodo, kad acetaldehido poveikis nematomas. Bet etanolis metabolizuos acetaldehidą ir vėl turėsime tą pačią būseną. Dėl to tai – uždaras ratas. Kiekvieną kartą jums reikės vis naujos alkoholio dozės tam, kad nejaustumėte acetaldehido poveikio“, – taip tikina toksikologė.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Laidos svečias – iš alkoholio, narkotikų ir azartinių žaidimų gniaužtų išsivadavęs Konstantinas