Gyvenimas

2019.12.21 07:00

Lietuvoje dar nauja, o užsienyje jau pripažinta: miško terapijos žinovė papasakojo, kodėl ją vertina japonai

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2019.12.21 07:00

Kaunietė Aistė Virketė prieš keletą metų įprastą darbą išmainė į laiką gamtoje ir nusprendė visą energiją sutelkti į miško bei augalų terapiją. Pašnekovė sako, kad užsienyje šios terapijos rūšys jau pripažintos ir greta įprasto gydymo rekomenduojamos net onkologiniams ligoniams.

Moteris prisimena, kad ilgą laiką jos kasdienybė prabėgdavo prie kompiuterio, o po darbų ji skubėdavo į namus pačiame Kauno centre, šalia Laisvės alėjos. Tuomet išvykas į gamtą ji laikė prabanga, kurios negalėjo sau leisti, nes reikia dirbti.

„Nuo žiūrėjimo į ekraną ėmė blogėti rega, veidas sausėjo nuo patalpų dulkių ir prasto oro, o raumenis nuo sėdėjimo vienoje vietoje dažnai traukdavo mėšlungis. Jaučiausi kaip išspausta citrina. Žinojau, kad taip negerai, bet sakiau sau, jog tai laikina“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Virketė.

Tačiau vieną dieną ji ryžosi pokyčiams: „Nusprendžiau nebelaukti karjeros laiptelių aukštumų ir viską kurti iš naujo, kad atsirastų prasmė buvimo čia, kol dar esu gyva.

Ėmiau pratintis galvoti apie savo kūną ir mintis – ką galiu jiems pasiūlyti geriausio pagal galimybes. Kaip sušvelninti kasdienybę taikantis prie greitėjančio ritmo, kaip jam padėti atlaikyti streso keliamų ligų atakas.“

Anot pašnekovės, norint pajusti terapinį gamtos poveikį nepakaks apsiriboti vien fiziniu krūviu, o ekoterapijos sąvoka apima tiek pasyvią, tiek aktyvią veiklą: nuo apsilankymų žirgyne ir žirgų stebėjimo bei priežiūros iki laipiojimo uolomis ar sodininkystės.

„Svarbiausia, kaip ta veikla atliekama. Neturėtų būti siekiama rekordo, pratimai neturėtų būti daromi skubotai, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais ir panašiai“, – sako A. Virketė.

Ji pati labiausiai domisi dviem ekoterapijos rūšimis – miško ir augalų terapija. Nors jos abi persipynusios, pašnekovė paaiškina, kad skirtumas slypi poveikyje: „Miško terapija apima tik miško, lauko, pievų augalus ir yra gilesnė. Augalų terapija – platesnė sąvoka, nes apima ir lauko, ir kambarinius augalus.“

Sprendimas koncentruotis į tokią veiklą, pripažįsta ji, artimųjų ir draugų buvo sutiktas skeptiškai. Ne vienas ir šiandien abejoja, ar užsiimant tokios terapijos populiarinimu galima užsidirbti pragyvenimui, tačiau naudos sveikatai nenuvertina.

„Mano vyras, anksčiau buvęs didžiausias mano tikėjimo ekoterapija kritikas, šiandien pats mielai kartu vyksta į mišką, bando perprasti darbo sistemą ir atkreipia dėmesį į ką nors nauja šioje srityje.

Draugai, pradėjus veiklą, organiškai nubyrėjo. Liko tie tikrieji, su kuriais bendravimas ir taip visada būdavo prasmingas, taip pat atsirado gyvenimą kokybiškai papildančių bendraminčių“, – kalba pašnekovė.

Nuo žiūrėjimo į ekraną ėmė blogėti rega, veidas sausėjo nuo patalpų dulkių ir prasto oro, o raumenis nuo sėdėjimo vienoje vietoje dažnai traukdavo mėšlungis. Jaučiausi kaip išspausta citrina.

Ir nuo panikos priepuolių, ir nuo vėžio

A. Virketė miško terapija domisi maždaug 8-erius metus. Ji pažymi, kad šią ekoterapijos rūšį kaip gydymo priemonę dar praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje pripažino japonai, šioje šalyje atsirado ir pati miško terapijos sąvoka.

„Kasmet nuo persidirbimo Japonijoje miršta apie 200 jaunų žmonių. Šis reiškinys japoniškai vadinasi „karoši“.

Mes dar nesame pasiekę tokių aukštų kreivių, tačiau jau dabar egzistuoja persidirbimas, perdegimas, panikos atakos, nutolimas, dėmesio nesutelkimas bei onkologinės ligos, kurios būdingos gerai išsivysčiusioms šalims.

Ypač tai aktualu žmonėms, dirbantiems sėdimą, stresą keliantį ir sunkų darbą uždarose patalpose“, – komentuoja pašnekovė.

Miško terapiją, pažymi A. Virketė, gydytojai jau pripažinę ne tik Japonijoje, bet ir Anglijoje, Vokietijoje, Australijoje, JAV. Neretai ji siūloma kaip paslauga reabilitacijos centruose, sanatorijose.

Gilindamasi į miško terapijos naudą, pašnekovė sako analizavusi įvairius mokslinius tyrimus: „Vienas dažniausiai aptariamų ir turbūt dar neištirtų iki galo eksperimentų – kai sudaromos dvi atskiros grupės tiriamųjų. Vieną vizituoja mieste, kitą – miške.

Atlikti respondentų kraujo ir šlapimo tyrimai prieš terapiją ir po jos rodo, jog tos grupės asmenų, kurie lankėsi miške, imuninės sistemos ląstelių kraujyje rasta daugiau ir jų aktyvumas būna padidėjęs dar septynias dienas po terapijos.“

Tokia terapijos rūšis, pasak A. Virketės, naudinga ne tik sveikiems žmonėms, bet ir tiems, kas patiria panikos priepuolius ar jaučia nuolatinį nerimą, vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, kaip papildoma priemonė gali būti pasitelkiama ir sergant cukriniu diabetu, kovojant su onkologine liga.

„Onkologiniams ligoniams ir baigusiesiems gydymą miško vonios naudingos tuo, kad padidina žmogaus organizme „natūraliųjų žudikių“ (angl. natural killer cells arba NK cells) aktyvumą ir skaičių, stiprina imunitetą“, – teigiamo terapijos poveikio pavyzdį pateikia pašnekovė.

Ilgus metus kaupusi teorines žinias, neseniai A. Virketė pradėjo rengti ir praktinius užsiėmimus. Ji sako pastebėjusi, kad susidomėjimas miško terapija Lietuvoje po truputį auga. Paprastai viename užsiėmime dalyvauja apie 16–20 žmonių.

„Jeigu tai sergančių asmenų ar vaikų grupė, reikia iš anksto planuoti, kad juos lydės ir šeimos nariai“, – priduria pašnekovė.

Moteris pasakoja, kad miško terapija prasideda nuo susipažinimo, mat svarbu jausti pasitikėjimą vienas kitu: „Vėliau keliaujama per 5 pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį. Kiekvienam pojūčiui yra skiriami pratimai, paaiškinu, kuo jie naudingi sveikatai.“

Į tokią terapiją įeina ir tam tikri meditacijos elementai, ir tiesioginis kontaktas su gamta, pavyzdžiui, vienas iš pratimų – medžio apkabinimas. „Jeigu kyla klausimas, kodėl reikia apkabinti tam tikrą medį ar jį paliesti, atsakyti galėčiau remdamasi mokslininkų atliktų tyrimų išvada.

Kuo arčiau prieisite prie medžio, tuo daugiau, tikėtina, jis išskirs lakiųjų dalelių – fitocindų. Patariama fitocindų įkvėpti kuo daugiau, nes šios lakiosios dalelės gerina žmogaus imuninę sistemą“, – pasakoja miško terapijas organizuojanti pašnekovė.

Kuo arčiau prieisite prie medžio, tuo daugiau, tikėtina, jis išskirs lakiųjų dalelių – fitocindų. Patariama fitocindų įkvėpti kuo daugiau, nes šios lakiosios dalelės gerina žmogaus imuninę sistemą.

Terapijai naudoja apie 400 augalų

Tokia pat nauda sveikatai, kaip teigia A. Virketė, pasižymi ir kita ekoterapijos rūšis – augalų terapija. Pernai įkūrusi augalų prieglaudą, į kurią priima niekam nebereikalingus augmenijos atstovus, šiandien moteris ją išnaudoja ir terapijos užsiėmimams.

Šiuo metu pašnekovė sako turinti apie 400 skirtingų formų, spalvų, struktūrų ir netgi kvapų augalų ir kiekvienas terapijoje dalyvaujantis žmogus gali pats pasirinkti, su kokiu augalu nori dirbti.

„Terapinis darbas su augalais primena sodininkystę – priežiūra, persodinimas, laistymas. Tačiau čia įeina ir atitinkamos aplinkos kūrimas.

Patalpos apšvietimas, garsai – kartais miško, kartais klasikos, kvapas – natūralūs įvairių žiedų kvapų smilkalai ar eteriniai aliejai, priemonės, skirtos dirbti su augalais, ir, svarbiausia, bendravimas su žmogumi.“ Jos teigimu, tokia terapija ne tik veikia raminamai, sveikatina, bet ir mažina atskirtį, vienišumo jausmą.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į augalus, kurie gali ir papuošti namus, ir būti naudingi sveikatai. „Fitoterapeutai pataria namuose auginti jeronimą (viena iš pelargonijos rūšių – aut. past.), jis valo orą, tinka sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Jis turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, kurias lemia veiklusis komponentas – geraniolas.

Buvo smagu atrasti, kad pelargonija skleidžia fitoncidus ir taip padeda pašalinti nervinę įtampą, nuovargį, gerina kraujotaką“, – komentuoja A. Virketė.

Augalų terapija, kaip teigia pašnekovė, gali vykti bet kuriuo metų laiku – vasarą lauke, o žiemą patalpoje. Miško terapija dažniausiai organizuojama šiltuoju sezonu.

A. Virketė pabrėžia, kad geriausia laiką gamtoje leisti tada, kai drėgna: po lietaus, esant rūkui. „Nors vaikščioti tokiu oru lauke nemiela, tačiau vertingiausia sveikatinimosi atžvilgiu. Tuo metu išsiskiria daugiausia fitocindų“, – teigia ji.