Gyvenimas

2019.11.13 08:14

12 pamokų iš Kenijos: bėgimas – galimybė gyventi geriau, o energija slypi paprastume

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2019.11.13 08:14

Gyventi geriau Kenijoje – ne turėti viešbutį, o galėti įsigyti ir išlaikyti karvę. Visgi, kaip LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ pasakoja Kenijos bėgimo miestelyje Itene apsilankęs bėgimo treneris Dalius Pavliukovičius, ir uoliai dirbantys ar besitreniruojantys keniečiai patinginiauja, tačiau tik tinginystė, paverčianti čempionu, prasminga.

Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sporto pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį treneris D. Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar tampama? LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“, vedamoje Guodos Pečiulytės, D. Pavliukovičius pasidalijo 12 iš Kenijos parsivežtų pamokų ir patirčių.

1. Bėgimas – gyvenimo būdas

Iteno miestelyje yra labai stipri sporto mokykla, turinti kelis šimtus mokinių. Čia dažnai atvažiuojama gyventi tam, kad galėtum lankyti šią mokyklą ir sportuoti. Kaip pasakoja D. Pavliukovičius, ten visi užsiima ir lengvąja atletika – tai privaloma popamokinė veikla.

Anot pašnekovo, galbūt taip yra dėl to, jog užsiimant lengvąja atletika nereikia jokio inventoriaus. Be to, lengvąja atletika užsiiminėjęs žmogus gali lengvai pereiti į bet kurią kitą sporto šaką, nes gali būti greitas, ištvermingas, šoklus, o tai galima pritaikyti bet kurioje kitoje sporto šakoje.

Trečdalis sostinės – lūšnynų kvartalas, per šalį eina keturi penki asfaltuoti keliai. Kenijos žmonės laimingi, bet finansiškai gyvena gana sunkiai. Jų tikslas – prasimušti, užsidirbti, gyventi iš bėgimo.

2. Bėgimas, kaip galimybė gyventi geriau

D. Pavliukovičius kviečia įsivaizduoti: uždirbate 100 eurų, o kainos – lietuviškos. Pasak pašnekovo, tokiomis sąlygomis gyvena Kenijos piliečiai.

„Trečdalis sostinės – lūšnynų kvartalas, per šalį eina keturi penki asfaltuoti keliai. Jie [Kenijos žmonės] laimingi, bet finansiškai gyvena gana sunkiai. Jų tikslas – prasimušti, užsidirbti, iš to [bėgimo] gyventi“, – pažymi jis.

Kaip pasakoja bėgimo treneris, keniečiai deda tikrai daug pastangų, kad būtų priimti į kokį nors klubą. Siekiamybė – nors kartą gyvenime dalyvauti Europos varžybose, jas laimėti, užsidirbti pinigų, o grįžus namo nusipirkti karvę.

Kenijoje turtingas žmogus ne tas, kuris turi daug viešbučių, o tas, kuris turi karvę. Be to, daug, ypač nacionaliniu mastu, pasiekę sportininkai eina į valdžią, tampa merais, pavaduotojais, patarėjais, steigia mokyklas ir t. t.

3. Mėgautis tuo, ką darai

„Mes gal gyvename per daug gerai. Einame į sporto salę, susitinkame su draugais su tokiu „ai, ir vėl“... Jie tai daro nuoširdžiai“, – pasakoja pašnekovas.

Kenijoje žmonės nedejuoja, jei tenka nubėgti daugybę kilometrų per dieną. D. Pavliukovičius pasakoja, kaip būdamas Itene, bėgikų miestelyje, 8 ryto nuvyko pas masažistą, kuris pasakė: „Ryte nubėgau 20 kilometrų, dabar esu šviežias.“ Tokių pavyzdžių, pasak jo, begalė.

Itenas – beveik 2,5 km virš jūros lygio neatsitiktinai. Kaip teigia pašnekovas, visame pasaulyje sportininkai važiuoja treniruotis į aukštikalnes. Tai susiję su žmogaus fiziologija, padeda pasiekti geriausią formą.

4. Nenusiminti, jei nepavyksta

D. Pavliukovičiui teko bendrauti su treneriu, kuris iš Airijos atvyko į Keniją keliems mėnesiams, tačiau Itene jau gyvena 40 metų.

„Ten jis įkūrė mokyklą. Jo auklėtinis – pasaulio čempionas. Jis sakydavo: jei kenietis pralošia varžybas, jis kitą dieną atsikels iš lovos ir bus pamiršęs, kad vakar pralošė, dirbs tarsi niekur nieko. Tai – normalu“, – teigia bėgimo treneris.

Planuojame dienotvarkę, bandome įvairiais būdais išsidėlioti, kaip, ką, kodėl darysime, bendraujame su mokslininkais, treneriais... Ten žmonės tiesiog bėga. Jie neišradinėja dviračio.

Šią pamoką jis pritaikė ir sau, nors ir neneigia, kad save pakeisti sunku. Vis dėlto, pasak pašnekovo, tik išmokus šią pamoką galima iš tiesų pasiekti geresnių rezultatų ne tik sporte, bet ir gyvenime apskritai.

5. Energija slypi paprastume

„Gyvename technologijų laikais, planuojame dienotvarkę, bandome įvairiais būdais išsidėlioti, kaip, ką, kodėl darysime. Skaitome blogus, bendraujame su mokslininkais, treneriais... Ten žmonės tiesiog bėga. Jie neišradinėja dviračio – tai duoda didžiulį impulsą“, – dar vieną išmoktą pamoką atskleidžia D. Pavliukovičius.

Anot jo, kai mėgaujiesi tuo, ką darai, ir monotonija tampa įdomi, o nuoseklumas pagimdo įspūdingų rezultatų.

6. Tikėjimas savimi

Bėgimo treneris teigia, jog mes, palyginti su keniečiais, esame daug didesni pesimistai, nors turime viską: namus, draugus, šeimas, visą įmanomą įsigyti techniką nuo telefonų iki automobilių, galime skraidyti lėktuvais ir t. t.

Ten žmonių galimybės kur kas ribotesnės ir gyvena jie daug paprasčiau, tačiau D. Palviukovičius tikina, jog Kenijos piliečiai ir tokiomis sąlygomis geba tikėti savimi ir siekti vienintelio gyvenime tikslo – būti laimingais žmonėmis.

7. Noras būti geriausiam

„Konkurencija sporte – privalomas dalykas“, – teigia laidos „Tuzinas“ pašnekovas. Anot jo, kai nugalėtojas atbėga dviem sekundėmis greičiau, be konkurencijos niekas daugiau neskatina judėti į priekį ir aplenkti kitą. Reikia turėti omenyje, kad konkuruojančių Kenijoje – šimtai.

Konkurencija skatinama ne tik Kenijoje. Bėgimo treneris pažymi, kad ir, pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje vyks olimpinės žaidynės, skiriamos didžiulės premijos už nacionalinio rekordo pagerinimą ar prizinę vietą. Be abejo, D. Pavliukovičius neneigia, kad konkurencija turi ir neigiamą atspalvį, ir kartais nemalonių pasekmių.

Ar nenorėtum pakeliauti po pasaulį? Turėti didesnio namo? Gražesnių rūbų? Tokius klausimus bėgimo treneris uždavė ne tik paprastiems Kenijos gyventojams, bet ir sportininkams. Jis dažniausiai išgirsdavo atsakymą: „O kam?“

8. Mažiau poreikių

Ar nenorėtum pakeliauti po pasaulį? Turėti didesnio namo? Gražesnių rūbų? Tokius klausimus bėgimo treneris uždavė ne tik paprastiems Kenijos gyventojams, bet ir sportininkams. Jis dažniausiai išgirsdavo atsakymą: „O kam?“

„Jie nesuvokia, kad galima siekti kažko daugiau. Jiems užtenka šeimos, draugų, maisto, pastogės. Tai saugumas ir užtikrintumas. Štai, ko jie siekia. Mažesni poreikiai jiems optimalūs ir maksimalūs“, – sako jis.

Net ir vakaruose pasiekę aukštumų sportininkai nori grįžti namo į Keniją. Tai – prigimtis ir ryšys su gamta bei gyvenimo būdu, taip mano D. Pavliukovičius.

9. Pradžioje reikia nugalėti save

„Nesvarbu, kokio tikslo gyvenime siekiame, visąlaik atsiras akimirkų, kai bus labai sunku. Klausimas, ar sugebėsi pereiti į kitą etapą. Kalbant apie bėgimą – kiek ilgai galėsi kentėti? Sportas gražus tik instagrame“, – tikina pašnekovas. Anot jo, sporte kančios yra labai daug, o šį kentėjimą galima pakelti tik neigiamas mintis nuvijus į šoną.

10. Ramybė – tai jėga

Kaip pasakoja D. Pavliukovičius, Eliudas Kipchoge, žinomas Kenijos ilgų distancijų bėgikas, visada sako, jog reikia išlikti ramiam, nesikarščiuoti, viską gerai apmąstyti. Į kairę ir dešinę energiją eikvojantys karštakošiai ją galėtų sukoncentruoti į tikslo siekimą, tad dešimtoji pamoka – atrasti ramybę, kurioje slypi jėga.

Svarbu ir nepervertinti savo jėgų: „Visų pirma, bėgimas – sportas. Sporto kaina – sveikata. Maratono bėgimas nepasiruošus gali turėti skaudžių pasekmių, pavyzdžiui, dehidratacija, kuri gali stipriai atsiliepti inkstams, sukelti kelių problemų. Bėgimas nekenkia keliams – bėgimas kenkia tada, kai esi nepasiruošęs.“

11. Disciplina

D. Pavliukovičiui nepatinka žodis „pasiaukojimas“, tačiau tai, anot jo, labai panašu į discipliną – nesvarbu, pirmadienis ar penktadienis, sausis ar liepa, privalai daryti tai, ko reikalauja tavo pasirinktas gyvenimo būdas, o tai – suderinta mityba, poilsis, miegas, treniruotės.

Anot jo, tik tokiu būdu galima pasiekti norimų rezultatų. Tiesa, Itene gyvenantiems sportininkams laikytis disciplinos lengviau, nes ten nėra nei kino teatro, nei boulingo, nei kitų pramogų. Be to, dalis ten gyvenančių bėgikų ir dirba, daugiausia pas ūkininkus ar turgavietėse. Nėra nei švenčių, nei išeiginių. „Pramogų nebuvimas discipliną padaro paprastesnę“, – sako bėgimo treneris.

12. Poilsis

„Jeigu jie turi galimybę, t. y. nereikia dirbti, kas yra privaloma, jie miega, guli, ilsisi, nieko neveikia“, – teigia pašnekovas.

Ar tai nėra tinginystė? Priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrėsi: jeigu šita tinginystė pavers tave čempionu, tai darbas, bet jeigu tai tinginystė, nes išties tingi kažką daryti, tai tiesiog tėra tinginystė, įsitikinęs bėgimo treneris D. Pavliukovičius.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Tuzinas. 12 trenerio Daliaus Pavliukovičiaus pamokų: kuo Kenijos gyventojai skiriasi nuo lietuvių?