Gyvenimas

2019.11.12 06:51

Pelėsio žala nepamatuojama – gali pakenkti net nervų sistemai

kaip jį išnaikinti ir kaip jo išvengti
LRT.lt2019.11.12 06:51

Drėgnas ruduo – mėgstamiausias pelėsio metų laikas. Dažniausiai mūsų butuose ar darbovietėse aptinkamas juodasis pelėsis. Tai – ne tik estetinė problema. Pelėsis gali sukelti alergiją, galvos skausmą ar net pažeisti nervų sistemą. Kaip su pelėsiu kovoti, portalui LRT.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Regina Abromaitytė.

Pasak R. Abromaitytės, dažniausiai pelėsiai auga nepakankamai vėdinamose, drėgnose patalpose. Jų galima aptikti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, ant lubų, apie langus. Pelėsiai pradeda augti, kai jų pradų patenka ant drėgno paviršiaus, dažniausiai iš oro.

„Pelėsiai yra įvairių rūšių ir klasių grybai. Mūsų butuose dažniausiai apsigyvena Cladosporium, Penicillium, Alternaria, Aspergillus, Stachybotrys chartarum grybelių rūšys. Stachybotrys chartarum, arba juodasis pelėsis, kuris dažniausiai aptinkamas gyvenamosiose patalpose“, – teigė R. Abromaitytė.

Specialistė teigė, kad labiausiai pelėsiai žinomi dėl savo alergizuojančio poveikio.

„Žmonių, kenčiančių dėl alergijos pelėsiams, kasmet daugėja, dažniausiai tai pasireiškia alerginiu rinitu ar bronchine astma. Be to, pelėsiai gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, akių ar odos perštėjimą, galvos skausmus ar pakenkti virškinimo sistemai, juos suvalgius su maistu“, – sako R. Abromaitytė ir priduria, kad pavojingiausi – per kvėpavimo takus patekę grybeliai, ypač juodasis pelėsis.

Pasak R. Abromaitytės, pelėsiai gali pažeisti nervų sistemą. Tada prasideda galvos skausmai, žmogus skundžiasi dėmesio stoka, atminties sutrikimais, nesugeba įsisavinti naujos informacijos. Pažeidus trišakį nervą, sulėtėja reakcija.

„Reaguodama ir gindamasi nuo aplinkoje esančių pelėsių, imuninė sistema gali išskirti raminančią medžiagą chloralio hidratą. Tada žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą, gali mausti sąnarius ir raumenis. Juodasis pelėsis išskiria mikotoksiną trichoteceną, kuris pasižymi neurotoksiniu poveikiu – gali pažeisti smegenų neuronus, silpninti žmogaus protines galias. Dažniausiai poveikis pasireiškia tremoru (nevalingu kūno dalies drebėjimu), nuotaikų svyravimu, dirglumu“, – paaiškino R. Abromaitytė.

Geriausias būdas užkirsti kelią pelėsiams augti – tinkamas patalpų vėdinimas, pakankamas šildymas ir per didelės drėgmės šalinimas, sako R. Abromaitytė. O kaip jį išnaikinti?

Pasak R. Abromaitytės, pelėsį pašalinti galima cheminiu arba mechaniniu būdu.

„Patalpos viduje pažeistas paviršius pirmiausia sudrėkinamas chloro tirpalu (1 dalis chloro ir 3 dalys vandens). Po kelių minučių paviršius gerai nuplaunamas švariu vandeniu. Paliekama išdžiūti bent dviem dienoms. Išdžiūvus sienoms pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu“, – patarė R. Abromaitytė.

Tiesa, ne visada pelėsių dauginimasis yra matomas, tačiau bet kuriuo atveju pažeista medžiaga tampa pelėsių sporų šaltiniu, todėl pirmasis užterštumo pelėsiu požymis – jo sporų atsiradimas ore, patalpose jaučiamas nemalonus kvapas. Kai jų koncentracija ore didelė, sienos, lubos ar kiti paviršiai pradeda juoduoti ir pelėsis tampa matomas.