Gyvenimas

2019.11.11 22:12

Trūks baltymų – kūnas ims byrėti it kortų namelis: kai kada ir valgant daug baltymų jų organizmui vis tiek stigs

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.11.11 22:12

Nors gali pasirodyti kitaip, kirsdami tik kiaušinių baltymus jų daugiau nepasisavinsite. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas, kur kas daugiau baltymų gausite valgydami visą kiaušinį. Be to, pasak jo, nors dažnas veganas ir teigia kitaip, kotletas iš sojų – tikrai ne tas pats, kas iš mėsos.

Dažnai sergate ir sunkiau pasveikstate, o gal skundžiatės prastu virškinimu? Nuolat esate blogos nuotaikos, jus kankina nemiga? Tai tik keli signalai, įspėjantys, kad jums gali trūkti baltymų.

„Baltymai – pagrindinė mūsų organizmo statybinė medžiaga. Jie atsakingi ne tik už sveiką odą, plaukus ir nagus. Baltymų trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą, todėl jūs galite subyrėti kaip kortų namelis“, – perspėja medikas.

Slenkantys plaukai, trupantys nagai ir baisios būklės oda – tai tik keli požymiai, kad jums trūksta baltymų. Rimtų signalų, kurie įspėja, jog valgote per mažai baltymų, yra kur kas daugiau. Jei jums pasireiškia bent keletas šių požymių, metas atkreipti dėmesį į savo mitybą.

Baltymų trūkumo požymiai:

– dažnai sergate,

– ilgiau sveikstate,

– jums nyksta arba neauga raumenys nepaisant to, kad sportuojate,

– ilgiau jaučiate raumenų skausmą po fizinio krūvio,

– jūsų kaulai silpni,

– kankina prasta nuotaika,

– prastai virškinate maistą (trūksta fermentų),

– dažniau užklumpa alergijos, esate jautresnis cheminėms medžiagoms (pavyzdžiui, buitinei chemijai),

– prastai miegate.

Prakalbus apie baltymų trūkumą, pirmiausia, pasak A. Unikausko, būtina užsiminti apie aminorūgštis. Jei trūksta baltymų, gali sutrikti aminorūgščių gamyba, o juk aminorūgštys – pagrindinė jūsų organizmo statybinė medžiaga.

„Viskas, ko organizmui reikia, pagaminama iš baltymų statybinės struktūros aminorūgščių. Jeigu jums trūksta aminorūgščių, organizmas negali visko pasigaminti: sutrinka raumenų atsinaujinimas, neurotransmiterių gamyba, pavyzdžiui, dopamino, t. y. džiaugsmo, pasitenkinimo hormono, taip pat serotonino, net adrenalino. Sutrinka ir fermentų, kitų hormonų gamyba“, – aiškina profesorius.

Atminkite, kad kiaušiniai vertingesni, jei valgomi visi, o ne atskiros jų dalys.

Yra daugybė produktų, kuriuos valgydami galime papildyti savo organizmą baltymais, tačiau labai svarbu pažymėti, jog ne visus baltymus mūsų organizmas pasisavina vienodai gerai.

Anot A. Unikausko, geriausiai baltymus pasisaviname iš motinos pieno ir kiaušinių. Iš motinos pieno augantis kūdikis pasisavina net 49 proc. baltymų, o kiaušinis beveik nenusileidžia motinos pienui – iš jo mūsų organizmas pasisavina net 48 proc. baltymų.

Tačiau atkreipkite dėmesį – tiek baltymų pasisavinama iš viso kiaušinio, o ne iš kiaušinio baltymo. Kai valgome tik kiaušinio baltymą, pasisaviname viso labo 17 proc. baltymų. Tad atminkite, kad kiaušiniai vertingesni, jei valgomi visi, o ne atskiros jų dalys.

„Mėsa, riebi žuvis, paukštiena – tai baltymų šaltiniai, tačiau iš šių produktų mes pasisaviname 32 proc. baltymų. Gerai, bet nebe taip gerai, kaip iš pirmųjų produktų“, – pažymi daktaras.

Veganai tvirtina, kad sojos jiems atstoja gyvūninius baltymus, tačiau A. Unikauskas pabrėžia – iš sojų mūsų organizmas pasisavina tik 17 proc. baltymų. Be to, pasak jo, lietuvių organizmai iš sojų pasisavina dar mažiau šių maistinių medžiagų.

„Kai jums sako, kad sojų kotletai yra tas pats, kas mėsos kotletai, tai yra ne tas pats“, – perspėja gydytojas.

Dar vienas baltymų šaltinis – pieno produktai. Iš jų mes pasisaviname tik 16 proc. baltymų. Taip pat pažymėtina, jog baltymų pasisavinimas iš mėsos priklauso nuo to, kaip mėsa paruošta, pavyzdžiui, iš perkeptos mėsos pasisaviname tik 6 proc. baltymų.

Vis dėlto būna situacijų, kai net ir valgant daug baltymų turinčio maisto šių maistinių medžiagų organizme vis tiek trūksta. Taip atsitinka dėl tam tikrų kūno negalavimų ar situacijų, trukdančių iš maisto pasisavinti baltymus.

Mažas skrandžio rūgštingumas. Jūsų skrandžio rūgštingumas tiesiogiai nulemia, kiek iš maisto pasisavinate baltymų. Skrandžio sultys skirtos ne vien baltymams pasisavinti, tačiau pirmiausia – baltymams.

Uždegimai. Mūsų imuninė sistema reaguoja į kūne vykstančius procesus ir bando mus apsaugoti nuo uždegimų. Tam reikia didelių baltymų resursų, nes visoms imuninės sistemos ląstelėms pagaminti reikia daug baltymų.

Net jei jūsų skrandžio rūgštingumas geras, gali negaluoti žarnynas – tada šis kūno organas nebesugeba suskaidytų baltymų įsiurbti per žarnų sienelę.

„Jeigu jūsų organizme vyksta chaosas, jūs netinkamai elgiatės, netinkamai maitinatės, kūne – daug uždegimų, išeikvojate labai daug baltymų“, – tikina profesorius.

Amžius. „Kuo mes vyresni, tuo mūsų statybiniai pajėgumai prastesni. Pradėkime nuo to, kad kuo mes vyresni, tuo mūsų skrandžio rūgštingumas mažesnis“, – teigia A. Unikauskas.

Intensyvus sportas. Sportas, pasak daktaro, labai gerai, bet yra skirtumas tarp nuolat besitreniruojančio žmogaus ir to, kuris staiga nutarė imti sportuoti ir tai daro itin intensyviai.

„Jūsų organizmas neprisitaikęs. Viskas turi vykti palaipsniui, organizmui prisitaikant“, – pažymi gydytojas.

Žarnyno pažaidos. Dėl įvairių žarnyno ligų sumažėja žarnyno galia suvirškinti maistą. Net jei jūsų skrandžio rūgštingumas geras, gali negaluoti žarnynas – tada šis kūno organas nebesugeba suskaidytų baltymų įsiurbti per žarnų sienelę.

Pasisavinti baltymus trukdo ir atsparumas insulinui, ir įvairios kepenų, inkstų ligos. Labai svarbu, kad kepenų funkcija nesutriktų, nes kepenys sintezuoja baltymus. Susirgus inkstų ligomis organizmas pradeda prarasti baltymus kartu su šlapimu.

Širdies ligos. Jos taip pat sutrikdo baltymų pasisavinimą. Pavyzdžiui, esant širdies nepakankamumui, kai širdies raumuo nusilpęs, jis nebegali užtikrinti tinkamos kraujotakos virškinimo sistemoje. Jūs automatiškai pasisavinsite mažiau įvairių maistinių medžiagų.

„Žmogus be baltymų kaip be oro, todėl labai svaru suprasti organizmo signalus, kurie įspėja, kad mums trūksta baltymų. O dar svarbiau valgyti tokį maistą, kad tų signalų apskritai nereikėtų šifruoti. Pamėkite kiaušinius, žuvį, mėsą, pieno produktus ir kitus baltymų turinčius produktus. Jūsų organizmas jums padėkos“, – pataria A. Unikauskas.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Daktaras Alvydas Unikauskas apie baltymų stygių: sutrikus gyvybiškai svarbių funkcijų veiklai, subyrėsite kaip kortų namelis