Gyvenimas

2019.12.26 14:25

Sunkiai pastebimas pavojus: tylusis infarktas dažniausiai nusitaiko į vyrus

LRT.lt2019.12.26 14:25

Aštrus skausmas krūtinėje, staigiai pašokęs kraujo spaudimas, netikėtas dusulio priepuolis. Maždaug taip įsivaizduojame infarkto požymius, neretai būtent taip viskas ir vyksta. Kiti požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti ūmų širdies priepuolį – aštrus skausmas rankoje ar kaklo srityje, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, rašo BBC.

Bet ką daryti, jei priepuolio metu šie akivaizdūs simptomai nepasireiškia, jei net pats pacientas nesupranta, kad išgyveno infarktą?

Kaip rodo Harvardo universitete atlikti tyrimai, tokie dalykai vyksta kur kas dažniau nei manė medikai. Beveik pusė (45 proc.) visų ūmių širdies priepuolio atvejų yra taip vadinamas tylusis arba nepastebimasis infarktas (SMI – silent myocardial infarction), kuris dažniau ištinka vyrus.

„SMI simptomai gali būti tokie neryškūs ir trukti taip trumpai, kad dažnai palaikę įprastu diskomfortu ar kita ne tokia rimta problema, vyrai į juos tiesiog nekreipia dėmesio,“ – aiškina Harvardo universiteto klinikos profesorius George Plackis.

Pavyzdžiui, nuovargį ar fizinį diskomfortą vyrai dažnai bando paaiškinti persidirbimu, prastu miegu ar tiesiog amžiaus sąlygotais organizmo pokyčiais. O nedidelį skausmą gerklėje ar krūtinės srityje paprastai yra linkę palaikyti rėmens ar virškinimo sutrikimų simptomu.

Be to, neretai yra sunku tiksliai nustatyti, kurioje vietoje skauda. Pavyzdžiui, aštrus skausmas kairėje krūtinės ląstos pusėje greičiausiai privers jus susimąstyti apie širdies priepuolį, tačiau „tylusis infarktas“ gali sukelti vos pastebimą diskomfortą krūtinės srityje.

„Kartais žmogus apskritai visiškai normaliai jaučiasi tiek tuo metu, kai patiria SMI, tiek ir po to, o tai tik dar labiau padidina riziką, kad nerimą keliantys simptomai nebus pastebėti,“ – įspėja profesorius G. Plackis.

Todėl Harvardo medikų tyrimai, paskelbti Amerikos medicinos asociacijos žurnale, kelia ypatingą nerimą.

Pagrindinė rizikos grupė – vyrai

Gydytojai ištyrė maždaug 2000 vyrų ir moterų amžiaus grupėje nuo 45 iki 84 metų, neturėjusių širdies ir kraujagyslių problemų, o po 10 metų dar kartą tiems patiems pacientams atliko širdies MRT tyrimą.

8 proc. tiriamųjų širdyse buvo aptikti randai, liudijantys apie patirtą miokardo infarktą, tuo tarpu net 78 proc. priepuolį patyrusių pacientų nieko apie tai nežinojo.

Vyrai „tylųjį“ infarktą išgyveno penkis kartus dažniau nei moterys.

Remiantis tyrimo rezultatais, SMI rizikos faktoriai lygiai tokie patys, kaip ir įprasto infarkto: rūkymas, viršsvoris, nepakankamas fizinis krūvis, aukštas kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis kraujyje, diabetas.

„Dėl SMI širdis ima prasčiau veikti, joje atsiranda randų, – aiškina George Plackis. – O atsižvelgiant į tai, kad daugelis „tylųjį infarktą“ išgyvenusių žmonių ne iš karto kreipiasi medicininės pagalbos, jiems iškyla pakartotinio, kur kas rimtesnio priepuolio grėsmė.“

Kartais patirtas infarktas nustatomas po priepuolio praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams, reguliaraus apsilankymo pas gydytoją metu ar tuomet, kai pacientas kreipiasi dėl lėtinio nuovargio, nepraeinančio dusulio ar užsitęsusio rėmens.

Tuo tarpu gydytojui diagnozuoti SMI nėra sudėtinga, dažniausiai užtenka atlikti įprastą kardiogramą ar širdies tyrimą ultragarsu. Dar vienas paprastas būdas – kraujo tyrimas, siekiant nustatyti, ar jame yra specifinio baltymo (troponino T), išsiskiriančio pažeidus širdies raumens ląsteles.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.