Anot LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusios psichologės Genovaitės Petronienės, emocijos stipriai veikia mūsų fizinę sveikatą – jausmai gali ne tik sustiprinti fizinės ligos simptomus, bet ir sukelti apgaulingą ligą. Jei dažnai skauda galvą ar pilvą, sunerimkite, – galbūt jums reikia apsilankyti ne pas gydytoją, o pas psichologą.
Ligos, kurias sukelia vidiniai žmogaus jausmai ir išgyvenimai, vadinamos psichosomatinėmis ligomis. „Jei žmogus daug nervinasi, silpnėja jo imunitetas“, – sako psichologė G. Petronienė ir tikina, jog nuolatinis stresas ir įtampa silpnina fizinę žmogaus sveikatą.
Anot specialistės, skirtingo charakterio žmonėms būdingos skirtingos psichosomatinės ligos. „Jei žmogus labai įsitempęs, jam būdingos stuburo, sąnarių problemos. Jeigu asmuo labai jautrus, sugeria kitų žmonių problemas, jį vargina astma, įvairios alergijos“, – vardija psichologė.
Tiesa, emocijų ir išgyvenimų sukeltą fizinę ligą išgydyti gali būti ne taip lengva. „Jei liga bus gydoma mediciniškai, o žmogų ir toliau kamuos ją sukėlusi psichologinė problema, žmogus nepasveiks. Tokiu atveju reikalinga panaikinti stresą keliančią priežastį“, – tikina G. Petronienė.
Pasitaiko ir taip, kad kaskart su problema susiduriančiam žmogui imasi kartotis tas pats simptomas, pavyzdžiui, jam nuolat skauda gerklę, galvą. Žmogus skuba į polikliniką, atlieka sveikatos tyrimus, varsto gydytojų kabinetų duris, tačiau šie jokios ligos neranda.
„Netikros ligos, kurias lemia į kūną persikėlusios emocijos, sukelia mistišką skausmą, kurio kartais nesupranta net pats jį jaučiantis žmogus. Tai vadinama hipochondrija, – sako psichologė. – Pavyzdžiui, ji gali pasireikšti žmonai susipykus su vyru. Tada moteris pasiskaito simptomus internete, išsigąsta, kad ją kamuoja baisi liga, ir lekia pas gydytojus.“
Tokiems žmonėms, anot psichologės, sunku, baisu, jie jautriai reaguoja į fizinius skausmus, tačiau norint juos išgydyti, reikia ne lėkti pas šeimos gydytoją, o įsiklausyti į savo emocinę būklę.
Dar viena netikrų ligų priežastimi gali būti patyrimai vaikystėje. Dažnai tėvai savo vaikais suskumba atidžiau rūpintis tada, kai šie suserga. Užaugę vaikai panašiai ima elgtis ir savo šeimoje, sako psichologė G. Petronienė.
„Jei į namus grįžusi moteris skundžiasi, kad darbe pavargo, kažkas ją subarė, vyras jai pasiūlo nekreipti dėmesio, o jei ši pasiligojusi guli lovoje, vyras ją lepina ir globoja. Taigi, tokiam žmogui pasidaro tarsi pasąmoningai naudinga sirgti ir skųstis“, – pastebi psichologė ir priduria, kad toks elgesys ypač būdingas pensininkams, kurie, nuėję į polikliniką, pabendrauja su žmonėmis ir prasiblaško.
Anot psichologės, jeigu paaiškėja, kad žmogui iš tiesų diagnozuota liga, o jis dėl to labai išgyvena ir jaudinasi, didėja fiziniai jos simptomai. „Jeigu vidinis žmogaus kritikas ima jį teisti, kad šis savęs nesaugojo, gyveno neteisingai ir buvo prastas žmogus, todėl susirgo, ima didėti ir fiziniai ligos simptomai. Todėl vidines reakcijas prireikia gydyti atskirai nuo ligos“, – sako psichologė.
Todėl pirmiausia, anot jos, reikėtų įvertinti savo nuotaiką. „Jeigu esate pernelyg įsitempęs ir pavargęs, galbūt sutriko jūsų nervai, o ne užklupo liga. Keletą dienų palaukite, stebėkite savo savijautą. Jei simptomai tęsiasi, tada vertėtų apsilankyti pas gydytoją“, – pataria psichologė.
Specialistė priduria, kad net jei paaiškėtų, jog susirgote, labai svarbu savęs nebausti ir nekritikuoti – stenkitės išlikti ramūs, mylėti save ir taip sau padėti.
Išsamiau – įraše
