Gyvenimas

2019.11.09 21:48

Kai grožis iš tiesų pareikalauja aukų: problema – ne tik savamoksliai, bet ir kvalifikacijos nekeliantys meistrai

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.11.09 21:48

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai vadovaujanti Jolanta Mačiulienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina – savamoksliams „meistrams“ suvaldyti priemonių nėra. Jie gali ne tik eksperimentuoti su klientais, bet net ir mokyti kitus. Iš tokių specialistų gavusieji nekokybiškas paslaugas skundžiasi retai, nes net neturi įrodymo – paslaugos atlikimo čekio.

Viešoji erdvė pilna nuotraukų ir istorijų, kuriomis dalijasi nelaimingi grožio paslaugų specialistų klientai. Sugadinti nagai, plaukai, pažeistos rankos, pėdos ar galvos oda, galiausiai – prasidėjusios infekcijos bei alergijos. Visa tai nutinka, nes net patys to nežinodami puoselėti savo grožį kartais patikime ne profesionalams, o savamoksliams „meistrams“.

Grožio procedūras dabar siūlo nesuskaičiuojama gausybė įvairiausių specialistų. Laimingas tas, kuris gausoje meistrų jau atrado patikimus ir sau tinkamiausius. Kiekvieno kriterijai skirtingi – vieniems svarbiausia procedūrų kokybė, kitiems – kaina. Patys vartotojai sako, kad geriausio grožio procedūrų varianto paieškos – sunkus ir bauginantis darbas.

Tačiau net išsirinkus, atrodytų, patikimą meistrą, nutinka taip, kad, pavyzdžiui, po atlikto pedikiūro ima niežėti pirštai, o apsilankius pas gydytoją išgirstama diagnozė – pėdų grybelis.

Ir nors vartotojas įsitikinęs, jog šią ligą pasigavo būtent pedikiūrą dariusios specialistės kabinete, gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė sako, kad nustatyti tikslią grybelio atsiradimo priežastį ir laiką – beveik neįmanoma. „Jeigu žmogus turi silpną imuninę sistemą, jis grybą gali gauti iš bet kur“, – teigia A. Dumbliauskienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai pataria, į ką atkreipti dėmesį ir ko klausti, kad nekiltų abejonių dėl galimai nesaugių darbo metodų.

„Nereikėtų rinktis tų specialistų, kurie prie jūsų neišvynioja sterilizuotų įrankių. Vartotojas turėtų būti suinteresuotas paklausti, ar jūs sterilizavote priemones? Taip pat galėtų pasiklausti ir apie kosmetikos priemones: ar jų galiojimo laikas nepasibaigęs, ar jos notifikuotos ES rinkai ir panašiai“, – pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Tačiau net ir iš pažiūros tvarkingi manikiūro bei pedikiūro įrankiai gali lemti grybelinius bei kitus susirgimus, pažymi A. Dumbliauskienė: „Galime nupurkšti, pamerkti, bet tokiu atveju, kaip sakau, vietoje milijardo bakterijų liks milijonas.“

Dešimtmetį nagų procedūras atliekanti Laura Turevičienė sako, kad klientas turėtų jausti, jog atėjo pas specialistą, gebantį ne tik atlikti procedūras, bet ir jas tinkamai parinkti konkrečiam žmogui.

6 valandos darbo su ultravioletinių spindulių lempa yra kaip 10 minučių pabuvimas saulėje.

„Kai žmogus eina darytis veido valymo, jis negali ateiti ir pasakyti: padaryk man tokį veido valymą. Tu nežinai, ko reikia tavo veidui. Lygiai taip pat, kai klientas ateina pas nagų specialistą: jis negali diktuoti sąlygų, kokio priauginimo ar kokios technikos nori. Jeigu nago plokštelė ypač plona, reikia daryti ne gelinį lakavimą, o gydyti nagus“, – perspėja L. Turevičienė.

Anot A. Dumbliauskienės, jeigu apynagių srityse po procedūros matyti tinimas, paraudimas, šias vietas skauda, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją, o ne laukti, kol prireiks antibiotikų ar net chirurginės intervencijos.

Ultravioletinių spindulių lempa pakenktų ją naudojus 100 metų

Dažnai ant moterų nagų puikuojasi ryškios spalvos ir gražiausi piešiniai. Jie įspūdingi, o ir laikosi ilgai. Tačiau ar toks grožis neturi šalutinių efektų? Nuolat girdimi gąsdinimai, kad po nagų priauginimo procedūros savų nagų jau niekada nebeturėsi, nes jie nekvėpuoja ir sunyksta. O ir gelinio lako nuėmimas kartais baigiasi nepataisomais nagų plokštelių pažeidimais.

Nagų priežiūros subtilybių kitus mokanti instruktorė Gerda Pavlovska teigia, jog norint nesugadinti klienčių nagų būtina nemažai praktikuotis – ne tik išmokti dirbti skirtingomis technikomis, bet ir suvokti, kas tinka kiekvieno žmogaus nagams.

„Dabar labai madingas aparatinis manikiūras, nagų freza yra labai didelių apsukų. Jeigu mergaitė ne visai gerai valdo aparatą, tai, aišku, gali labai paploninti nagą“, – tikina G. Pavlovska.

Visgi ne vienas žmogus kategoriškai tvirtina – visos nagų priauginimo ir gelinio lakavimo procedūros yra blogai ir kenkia. Net jei ir meistras darbus atlieka profesionaliai, nagai vis tiek pažeidžiami, į juos įsigeria įvairi chemija. Tačiau tokioms kalboms žinovai turi kontrargumentų.

Dermatovenerologė A. Dumbliauskienė pažymi, kad šiais laikais technologijos labai pažengusios, o nagą pažeisti galima tik tada, jeigu jį apdorojanti priemonė neatitinka nago būklės.

G. Pavlovska teigia, jog labai svarbu ir tai, kokia bazė tepama prieš apdorojant nagus kitomis priemonėmis. Anot jos, labai svarbu, kad bazė nebūtų rūgštinė, kuri nudegintų ir sausintų nagus. „Nors kuo daugiau rūgščių, tuo geriau laikosi, bet paskui gali ir pusė metų praeiti, kol ataugs“, – sako ji.

Kai kurios vartotojos baiminasi, kad pakenks ultravioletinių spindulių lempos, naudojamos atliekant gelinį lakavimą. Žinovų teigimu, jei toks aparatas pirktas iš patikimų gamintojų, juose naudojama A spinduliuotė tikrai nekenks nei nagams, nei rankų odai.

„Kad lempa pakenktų, turėtume ją naudoti apie 100 metų. 6 valandos darbo su ultravioletinių spindulių lempa yra kaip 10 minučių pabuvimas saulėje“, – pabrėžia L. Turevičienė.

Žino, kad alergizuoja, bet sako: turiu būti graži

Prisiauginti blakstienas ryžtasi vis daugiau merginų, įsitikinusių, jog tai jas padaro gražesnes. Tačiau nekokybiškai atlikto priauginimo pavyzdžiai atbaido – akys slepiasi po sunkiai nulaikomomis, gumulais sulipusiomis dirbtinėmis blakstienomis ir akivaizdžiai matomu klijų sluoksniu. Kokia tokių procedūrų įtaka akims ir regėjimui?

Blakstienų priauginimo meistrė Onutė Juršienė mini požymius, kurie leidžia suprasti, kad ši procedūra jums atlikta netinkamai: akivaizdžiai matomas klijų perteklius, kliuvimas, perštėjimas, niežėjimas, patinimas.

Klijai yra cheminė medžiaga, gali alergizuoti vokų gleivinę ir odą, kartais net pažeisti tikrų blakstienų folikulus. Tada iš pažeisto folikulo blakstiena arba auga ne ta kryptimi, arba iš viso nebeauga.

Pasak Medicinos diagnostikos centro oftalmologės dr. Dalios Krivaitienės, blakstienų priauginimo procedūra gali baigtis ir infekcija: „Klijai yra cheminė medžiaga, gali alergizuoti vokų gleivinę ir odą, kartais net pažeisti tikrų blakstienų folikulus. Tada iš pažeisto folikulo blakstiena arba auga ne ta kryptimi, arba iš viso nebeauga.“

Žinovai sako, kad neretai kylančios alerginės akių reakcijos moterims yra gerai žinomos, tačiau siekdamos atrodyti gražiai jos pačios sudirgusias akis ignoruoja.

„Sėdi raudonomis akimis, paburkusiais vokais, sakau: kas nutiko? Oi, sako, nekreipkite dėmesio, aš šią savaitę turiu būti labai graži, prisiklijavau blakstienas, žinau, kad mane alergizuoja, bet nieko, pagersiu vaistukų. Štai kokia to grožio kaina“, – pasakoja A. Dumbliauskienė.

O. Juršienė sako, kad salonai jautresnių akių savininkėms siūlo alternatyvą – lengvesnius klijus, kurie taip nealergizuoja, tačiau klientės pačios to atsisako, mat tada blakstienos išsilaiko ne taip ilgai.

Pasak specialistų, ignoruoti alergiją siekiant turėti ilgas ir tankias blakstienas – rizikingas sprendimas, nes gali nutikti ir taip, jog galų gale akys pasidarys jautrios net paprasčiausiam blakstienų tušui.

O štai plaukų priežiūros procedūros vienodai svarbios tiek moterims, tiek vyrams. Gerai, jei turite patikimą meistrą, kuris jūsų plaukus tvarko nuolat. Tačiau jei tenka lankytis vis kitur, dažnai iš salono išeiname nusivylę kirpimu, spalva ar pačiu meistro darbu. Pasitaiko ir dar rimtesnių nusivylimų, kai belieka viena – plaukus trumpinti dar labiau arba skusti tiesiog plikai.

Daugiau nei trisdešimt metų klienčių plaukais besirūpinanti Jolanta Mačiulienė sako, kad gerą meistrą patikrinti galima su laikmačiu: jei kirpimas trunka pernelyg ilgai, tai jau ženklas, kad kirpėjas pradedantysis arba ribotų įgūdžių. Anot jos, kokybiškas kirpimas negali trukti 3 valandas – kokybiškai apkirti galima ir per 20 minučių.

Tačiau nevykęs kirpimas bet kokiu atveju mažesnė problema nei nudeginti, cheminių medžiagų išsausinti ar dėl netinkamo priauginimo išslinkę plaukai. J. Mačiulienė sako, jog būna, kai po plaukų priauginimo procedūros atėjusioms klientėms trenkant galvą ima kristi plaukų kapsulės, išslenka priauginti plaukai.

Meistras, dirbantis metus, gali kas mėnesį kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, o žmogus, dirbantis 15 metų, gali dirbti su technika, kuri yra atgyvenusi, ne tik nestilinga, bet ir nesaugi mūsų sveikatai.

Galimybių užkirsti kelią savamoksliams dirbti ir net mokyti kitus nėra

Nesėkmingai atliktų procedūrų pavyzdžiai dažniausiai turi tą pačią priežastį – nepatyrusį, mažai apie priemones, darbo eigą ir galimas organizmo reakcijas išmanantį specialistą. Neretai tai – jokių sertifikatų neturintys savamoksliai. Tačiau grožio paslaugų meistrai sako, kad ne tik savamoksliai, bet ir kvalifikacijos nekeliantys ir netobulėjantys specialistai yra problema. Be to, daug diskusijų kelia ir sertifikatai, kuriuos gauti lengva ir kurie kompetencijų beveik nesuteikia.

„Kartais žmogus, dirbantis 12 ar 15 metų, gali dirbti prasčiau negu meistras, dirbantis metus. Kodėl? Todėl kad meistras, dirbantis metus, gali kas mėnesį kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, o žmogus, dirbantis 12, 15 metų, gali dirbti su technika, kuri yra atgyvenusi, ne tik nestilinga, bet ir nesaugi mūsų sveikatai“, – teigia L. Turevičienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotoja I. Skridailienė pasakoja, kad kiekvienas, teikiantis kokias nors grožio paslaugas, turi turėti patvirtintą higienos pasą. Vertinama aplinka, kurioje meistras dirba, jo naudojamos medžiagos bei įrankiai. Tačiau jei paslaugos teikiamos namuose ir apie tokią veiklą institucijos nežino, retas specialistas klientui gali užtikrinti saugias paslaugas.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai vadovaujanti J. Mačiulienė sako, kad kol kas Lietuvoje nėra galimybių užkirsti kelią savamoksliams ne tik eksperimentuoti su klientais, bet net ir mokyti kitus.

Dažnai nukentėjusieji nedrįsta kreiptis į atitinkamas institucijas, nes net neturi įrodymo, t. y. paslaugos gavimo čekio. Tačiau būtent jis reikalingas, kad galėtumėte tikėtis kompensacijos už nekokybiškai atliktas paslaugas. Svarbu pažymėti, kad tokį kvitą turite gauti ne tik salonuose, bet ir pas kitus meistrus, pavyzdžiui, dirbančius pagal verslo liudijimus.

Anot J. Mačiulienės, kvitas reikalingas kaip įrodymas, kad paslauga atlikta ir pinigai sumokėti ir kad neatsitiktų taip, jog meistras, atlikęs kokią nors grožio paslaugą, nieko „neatsimena“. O jei susitarti su pačiu meistru ar salono administracija nepavyksta, kiekvienas vartotojas turi teisę skųstis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT).

„Sulaukiame ir pranešimų, ir skundų dėl nekokybiškai, nesaugiai suteiktos paslaugos. Visus skundus nagrinėjame, bendradarbiaujame su VTAT. Jeigu yra Visuomenės sveikatos apsaugos reglamentų, higienos normų pažeidimų, pritaikome administracinę teisę, o visą informaciją dėl produktų saugos įstatymo pažeidimo perduodame VTAT“, – pabrėžia I. Skridailienė.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Grožio procedūros: sugadinti plaukai ir nagai, o kur dar infekcijos ir alergijos? Kaip apsisaugoti nuo tokių rezultatų?