Gyvenimas

2019.11.07 20:31

„Tulpinių“ lyderio sūnus Titas Vertelka šeimos praeities nesigėdija: esu visiškai kitoks ir ištaisyti jų klaidų nebandysiu

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2019.11.07 20:31

Titas Vertelka ne kartą prašė tėvo paaiškinti, dėl ko reikėjo žudyti, kankinti, plėšti. „Tai buvo gyvenimo klaidos, jis tai pripažįsta“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ teigia į Kiprą emgiravęs Algimanto Vertelkos sūnus. Iki gyvos galvos sėdėdamas belangėje Pinčia nevengia patarti sūnui, kaip gyventi. „Jis leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida“, – sako T. Vertelka.

Kipre šiuo metu gyvenantis ir po pasaulį be sustojimo keliauti planuojantis Titas Vertelka neslepia: jis – vieno žiauriausių Lietuvos istorijoje nusikaltėlio, devyniasdešimtaisiais Panevėžyje siautusios ir visą šalį šiurpinusios „Tulpinių“ gaujos lyderio Algimanto Vertelkos.

Pinčia nusikaltėlių pasaulyje vadinamas A. Vertelka prieš 20 metų, dar prieš sėsdamas į kalėjimą iki gyvos galvos, mezgė artimus santykius su tituluota gražuole, „Mis Lietuva 1992“ Vilija Stankiuviene. To romano vaisiumi ir tapo T. Vertelka.

„Jis buvo uždarytas į kalėjimą, kai man buvo 1–2 metai. Visąlaik buvo šalia mama, sesė, tikrai dėl to nesijaučiu nukentėjęs ar patyręs kažkokią traumą. Iš kitos pusės, aš gal labiau suprantu moteris, nes gyvenau vien jų apsuptyje“, – mintimis dalijasi vaikinas.

Vis dėlto jis pažymi, kad kitoks nesijaučia, nors į gyvenimą galbūt ir žiūri kiek kitaip. Vertelkos pavardė Lietuvoje žmonėms kelia šiurpą, ir pats T. Vertelka neslepia, kad tai jis jaučia visą gyvenimą. Per daug metų vaikinas matė ir girdėjo pačių įvairiausių reakcijų, tačiau slėpti to, kas jis yra, niekada negalvojo.

„Dažniausiai žmonės tiesiog paklausdavo: girdėta pavardė, gal tu čia tas? Aš niekados to neslėpiau, nors ir pats tėtis kartais sakydavo: tavo pavardė gali kai kur duris atverti, kai kur – ne tik uždaryti, bet ir padaryti daug blogų dalykų. Čia faktas, bet aš tikrai nesigėdiju, kas aš esu ir kas yra mano tėvai. Tai buvo mano tėvų klaidos, aš tikrai nebandysiu jų nei atpirkti, nei ištaisyti“, – sako pašnekovas.

Visuomenės akyse 20-metis žiauraus nusikaltėlio sūnus yra toks pat blogas, kaip ir jo tėvas, nors vaikinas niekada nenusikalto. Atvirkščiai – T. Vertelka prisiekia, kad jo reputacija ir sąžinė visiškai švari. Baigęs vidurinę mokyklą šių metų pradžioje vaikinas nutarė išvykti taip toli, kur niekas jam neklijuos jokios etiketės.

„Kai pasiėmiau atestatą, žiūrėjau į tą lapą ir galvojau, kad 12 metų vien dėl to ėjau [į mokyklą]. Kai pagalvoji, tai žmogus gali per 12 metų bet ką pasiekti: sukurti verslą nuo nulio ir tapti milijonieriumi. Aš kankinausi, man buvo nusispjauti, nedariau jokių namų darbų, geriau važinėdavau kažkur su draugais, linksmai leidau laiką, nors, palyginus, visus egzaminus išlaikiau gerai“, – pasakoja jis.

Iš šeimos nenori gauti nė cento

Pabaigęs mokyklą T. Vertelka nusprendė, kad keliauti po pasaulį ir kolekcionuoti įvairias patirtis bus daug įdomiau, nei toliau mokytis. Nors daug kas jį bandė atkalbėti nuo tokios idėjos, patarimų vaikinas nepaklausė.

„Aš save apibūdinu žodžiu „spontaniškas“: kas man šauna į galvą, tą ir darau. Jeigu po 5 mėnesių suprasčiau, kad man čia nusibodo, pažiūrėčiau į žemėlapį – varau ten. Noriu džiaugtis savo gyvenimu, tikrai nenoriu egzistuoti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

T. Vertelka sako nenorintis gyventi vienoje vietoje, jam daug romantiškiau atrodo nuolat keisti aplinką, žmones ir vis patirti nežinomybės jausmą.

Su mama ir sese gyvenome labai paprastai. Išmokau vertinti tai, kas yra aplink mane, kad svarbiausi yra mažiausi dalykai.

„Visą gyvenimą norėjau keliauti, bet visąlaik šeimoje sakydavo: ką tu veiksi toliau, po 12 klasių? Jaučiau spaudimą, bet labai norėjau spjauti į viską. Iš pradžių turėjau planą keliauti aplink Europą ir dirbti įvairiose šalyse, nesvarbu, kokius darbus. Bet nepavyko susitvarkyti dokumentų, teko atmesti šitą idėją“, – apie žlugusius planus pasakoja vaikinas.

Tačiau greitai gimė kitas planas: T. Vertelka su draugu tiesiog aklai dūrė į žemėlapį ir pataikė į Kipro salą. Tokiu labai paprastu būdu jie nusprendė čia atvykti bent trumpam.

„Galvojome, kad dirbsime viešbutyje, viskas buvo suplanuota, aptarta, bet viešbučio savininkas pasakė, kad ne viskas iki galo patvirtinta. Jis bent iš gailesčio leido mums pagyventi savaitę. Pirmą dieną tiesiog išėjome į Aja Napą ir ieškojome darbo. Net buvo minčių keliauti namo į Lietuvą“, – tikina jis.

T. Vertelka ne kartą susidūrė ir su visuomenės nuomone, kad nusikaltėlių vaikai gyvena prabangiai, neskaičiuodami pinigų. Vaikinas sako, kad taip niekada nebuvo. Nuteistas visam likusiam gyvenimui tėtis šeimai nepaliko jokios auksinės skrynelės.

„Su mama ir sese gyvenome labai paprastai. Ką iš mamos išmokau, tai turbūt vertinti tai, kas yra aplink mane, kad svarbiausi yra mažiausi dalykai, kas tave supa. Eidamas gatve pamatai gėlę, jau nori nusišypsoti, nes tai gėlė, ji žydi ir yra graži. Daugelis tiesiog eitų gatve, žiūrėtų į pilką šaligatvį ir galvotų, kodėl jis pilkas, kodėl mano gyvenimas pilkas. Aš tikrai to nenoriu galvoti, mano gyvenimas yra, kaip ir aš, spalvotas ir tikrai dėl to džiaugiuosi“, – mintimis dalijasi T. Vertelka.

Prieš iškeliaudamas į Kiprą jis dirbo viešbutyje Vilniuje, taupė kiekvieną centą, kad emigravęs kurį laiką galėtų save išlaikyti, jeigu greitai nepavyktų rasti darbo.

„Viskas, ką gavau, tai iš sesės lagaminą. Visąlaik siekiau viską sukurti savo: ir telefonas, ir kompiuteris – viskas buvo mano pirkta, aš nenoriu, kad šeima į mane investuotų. Jeigu turėčiau visišką nulį, net nesikreipčiau, sakyčiau, kad turiu pinigų. Ne dėl to, kad bijau ar droviuosi, bet aš žinau, kad jie irgi turi savo gyvenimus. Nenoriu įvelti jų į savo rūpesčius“, – kalba pašnekovas.

Apie sūnaus planus vienas pirmųjų sužinojo kalintis tėvas

Jaunas vaikinas įsitikinęs, kad mūsų visuomenė per daug sureikšmina pinigus. Galvodami, kaip kuo daugiau užsidirbti, daug kas visiškai nesistengia būti nuoširdžiai laimingi.

„Įsidarbinau barmenu – nuo to laiko turėjau gal tik vieną laisvą dieną, nes man mano darbas žiauriai patinka, jaučiu malonumą ten dirbdamas. Žmonės manęs klausia: kiek tu čia uždirbi? Aš čia tikrai pinigų neskaičiuoju, nes pinigų visąlaik atsiras, bet, pavyzdžiui, laiko niekados nesugrąžinsi“, – įsitikinęs Kipre gyvenantis lietuvis.

Jis neslepia, kad šiuo metu jo banko sąskaita beveik tuščia, tačiau gyvenimu jis nesiskundžia ir viskam jam pinigų užtenka. Sau ir savo norams niekada negalima taupyti, sako T. Vertelka, kuris bando vadovautis šiuo posakiu, nors ir ne visada tai lengvai pavyksta.

Didžiausių sunkumų Kipre vaikinui ir jo draugui iškilo ieškant gyvenamosios vietos. Visgi jiedviem pavyko išsinuomoti kuklų vieno kambario butuką, tačiau tai, anot T. Vertelkos, laikina studentiška gūžtelė tam, kad vaikinai turėtų kur pernakvoti.

„Kol kas labai gerai sekasi gyventi iš arbatpinigių. Jeigu taip bus ir toliau, būsiu labai laimingas, nes su atlyginimu išeis didelė pinigų suma, kurią galėsiu kažkur investuoti. Bet šiaip esu tiesiog susidaręs savo mylimų šalių sąrašą, kurias noriu aplankyti: Japoniją, Islandiją, Naująją Zelandiją“, – planus atskleidžia pašnekovas.

Jis pasiryžęs daug kam, kad galėtų kuo greičiau pamatyti kuo daugiau. Jeigu ne visas pasaulio šalis, bent jau visus žemynus. Ir nors iš sesers išgirsta raginimų vis dėlto ką nors studijuoti, nes kitaip bus sunku ką nors pasiekti, T. Vertelka laikosi kiek kitokios nuomonės.

„Kartais žmonės be mokslo gali žymiai daugiau pasiekti. Šiais laikais darbdaviai labiau žiūri į patirtį negu į išsilavinimą“, – sako jis.

Tokį sūnaus pasirinkimą gerbia ir mama, prieš daugiau nei dešimtmetį realybės šou „Baras“ išgarsėjusi V. Stankiuvienė. Ji skatina savo atžalą gyventi taip, kad jis kasdien jaustųsi laimingas.

Aš su juo atviras, nebijau jam kažko pasakyti. Jeigu tai bus blogas žingsnis ir jis tai žinos, niekada nesakys: nedaryk to ar ano. Jis dažniausiai leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida.

„Mama buvo viena iš iniciatorių, kad taip daryčiau, ji tikrai visąlaik man linkėjo vien gero. Faktas, buvo pykčių, buvo visko, bet aš žinau, kad ji mane myli. Jeigu ji mato, kad aš laimingas dėl to, ką darau, ji visąlaik skatins mane tai daryti“, – pasakoja jaunas vaikinas.

Visais savo planais ir apmąstymais apie ateitį T. Vertelka dalijasi ir su Pravieniškių pataisos namuose kalinčiu tėvu, o buvęs „Tulpinių“ gaujos vadeiva nesibodi sūnui paaiškinti, kaip reikia gyventi.

„Jis buvo vienas pirmųjų, kuris apie tai sužinojo, nes aš su juo atviras, nebijau jam kažko pasakyti. Nors, jeigu tai bus blogas žingsnis ir jis tai žinos, niekada nesakys: nedaryk to ar ano. Jis dažniausiai leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida“, – pasakoja T. Vertelka.

Ir pats klausia tėvo, kodėl šis taip elgėsi

Visą vaikystę be tėvo augęs jaunasis Vertelka puikiai prisimena pirmą kartą, kai mama jį nuvežė į įkalinimo įstaigą.

„Buvau 6 ar 7 metų, kai pirmąkart ten nuvažiavau. Labai keistai į viską žiūrėjau, bet tą dieną atsimenu, lyg tai būtų buvę vakar. Kai jį pamačiau, iškart pajaučiau – tai yra mano tėtis. Labai džiaugiausi“, – prisiminimais dalijasi jis.

Pinčia, kurio bendravimas su išoriniu pasauliu stipriai apribotas, sūnaus paprašė, kad šis jo nepamirštų ir nuolat atvyktų pasimatyti. Už 12 žmonių nužudymą, kankinimus ir plėšimus nuteistas nusikaltėlis matydamasis su sūnumi bando auklėti jį nenueiti blogu keliu.

„Apie ką tik nesame kalbėję, pradedant nuo merginų. Tėtis buvo tas žmogus, kuris man darė įtaką dėl alkoholio, narkotikų, visokių tokių dalykų. Jis nesakydavo, kad pritrėkš prie sienos, bet sakydavo „nedaryk to“. Ir mano darbdavys tą patį sako: 3 blogiausi dalykai vyro gyvenime – moterys, narkotikai ir alkoholis“, – pažymi T. Vertelka.

Tad pagrindinė taisyklė, kurią sau taiko vaikinas – nevartoti alkoholio. Jis sako, kad nenori pasaulio matyti apsvaigusiomis akimis ir pridaryti kokių nors nesąmonių.

„Kai dirbu barmenu, matau, kaip merginos, vaikinai nusigeria iki žemės graibymo. Man būtent tokie dalykai parodo, kad aš to nenoriu. Ilgą laiką nevartoju alkoholio. Manęs klausia: kaip tu gali būt barmenas ir negerti? Vieni geriausių Vilniaus barmenų man yra pasakę, kad geriausi barmenai yra tie, kurie išvis negeria“, – tikina Kipre gyvenantis lietuvis.

T. Vertelka save vadina jautria ir švelnia asmenybe. „Esu visiškai kitoks nei tėtis“, – sako jis. Nuo pat vaikystės jaunasis Vertelka stengiasi būti pavyzdžiu ne tik sau pačiam, bet ir draugams.

„Jis man visąlaik sakydavo: tiesiog būk savimi, kad ir kaip bus sunku, niekados nieko nebijok, o jeigu bijai, niekados nerodyk. Jeigu jaudiniesi, jis visąlaik sakydavo, vadinasi, tau rūpi“, – pasakoja pašnekovas.

Matydamasis su nusikaltėliu tėvu T. Vertelka kartais jo ko nors paklausia ir apie praeitį, apie tuos žiaurius, visą šalį sukrėtusius nusikaltimus. Kaip ir mes visi, vaikinas nori paaiškinimo, dėl ko visa tai reikėjo daryti?

Tai buvo gyvenimo klaidos, jis pats tai pripažįsta. Galėjo daug ką pasiekti, kaip, pavyzdžiui, padarė jo brolis.

„Tai buvo gyvenimo klaidos, jis pats tai pripažįsta, kad turėjo durną galvą. Galėjo daug ką pasiekti, kaip, pavyzdžiui, padarė jo brolis: tikrai daug ką žmogus pasiekė, yra baigęs daug aukštųjų“, – tikina jis.

Du vandens lašai, du broliai, tačiau tik vienas iš jų gerbiamas, priduria vaikinas. Anot jo, šeimos, kurioje gimei, nepasirinksi. Ir galbūt daug kas jo vietoje būtų išsižadėjęs tėvo, bet tame jis nemato jokios prasmės.

„Aš dėl to nesigėdysiu. Čia tas pats, kaip keisti save, bandyti įrodyti, kad esi kažkas kitas, nors gimei tuo, kas esi. Tikrai to nedarysiu, o jeigu nori įrodyti, kad esi kitoks, nei buvo tavo tėvai ar dar kažkas, tiesiog daryk taip, kaip nori, nedaryk taip, kaip darė jie darė. Kas norės, pamatys, kad tu esi tikrai kitoks, negu yra jie“, – tuo tvirtai tiki žinomo Lietuvos nusikaltėlio sunūs.

Uždirbti daug pinigų nesiekia

„Tėvas buvo nusikaltėlis, o aš būsiu nuotykių ieškotojas“, – sako T. Vertelka, pats dar nesuvokdamas, link kur jo klajonės gali nuvesti.

„Kaip sakoma, vyras turi sukurti šeimą, pasodinti medį, pastatyti namą, susilaukti vaikų ir susirasti gerą žmoną. Aš šito tikrai sieksiu, ką gali žinoti, gal tose kelionėse susirasiu žmoną, kuri norės su manimi keliauti, bus tos pačios mintys. Tiesiog sustosime ir ten gyvensime. Čia gyvenimas, tikrai nežinai, kaip kas suves“, – pažymi jis.

T. Vertelka težino viena – niekada nevergaus pinigams ir nesistengs tapti turtuoliu, nes iš savo šeimos istorijos mato, kad turtų troškimas nuveda blogu keliu.

„Ar pinigai yra geras dalykas, kad dėl jų kažko siektum? Ne, nes, kaip esu skaitęs vienoje geroje knygoje, niekados nedirbk pinigams, daryk taip, kad pinigai dirbtų tau. Būtent šitie žodžiai labai daug ką mano gyvenime pakeitė, aš supratau, kad pinigai nėra siekiamybė, o būtent momentai, įspūdžiai ar dar kažkas, ką gali sukurti su pinigais. Tai yra gyvenimo pašaukimas“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Kol daug žmonių likimų sugriovęs nusikaltėlis Pinčia sėdi belangėje ir mato tik keturias sienas, jo sūnus Kipre dirba ilgas naktines pamainas ir mėgaujasi laisvu doro žmogaus gyvenimu.

„Tai yra kiekvieno požiūris. Gali grįžti kiekvieną naktį 4 valandą ryto, keltis 11 valandą, važiuoti į paplūdimį, dar kažką. Kaip ir sakiau, esu spontaniškas žmogus: jeigu užsimanau tą vakarą kažką veikti, veiksiu, nesvarbu, kiek būsiu pavargęs. Visąlaik iš paskutiniųjų bandysiu džiaugtis savo gyvenimu, nesvarbu, iki ko mane tai privestų“, – pokalbį baigia T. Vertelka.

Plačiau – laidos įraše.

„Tulpinių“ lyderio Algimanto Vertelkos sūnus Titas: tėvas buvo nusikaltėlis, o aš būsiu nuotykių ieškotojas

Parengė Indrė Česnauskaitė.