Gyvenimas

2019.11.04 19:28

Smagios Helovino dekoracijos – daugybė tonų atliekų: kaip lietuviai atsisveikina su panaudotais moliūgais?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.11.04 19:28

Iškart po Helovino kiemuose galima pamatyti krūvas išskaptuotų moliūgų. Jie pūdami išskiria metano dujas, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ biologinės įvairovės ekspertas Gintaras Riauba sako, jog panaudotus moliūgus būtina kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tokia galimybė miestiečiams nesudaryta.

Po įvairių švenčių kalbame apie tai, kaip tvarkytis su atliekomis: po Kalėdų mūsų dėmesio centre – eglutės, o po Vėlinių ir Helovino – žvakės ir kitas plastikas. Tačiau ne mažiau svarbu pakalbėti ir apie moliūgus ir kur juos dedame.

Britai dar prieš Heloviną rašė, kad šiemet tikisi sugeneruoti rekordinį kiekį maisto atliekų. 8 mln. moliūgų – tai 18 tūkst. tonų valgomos moliūgų masės – keliaus į šiukšliadėžes, nes didžioji vartotojų dalis jų nevalgys, rašė „The Guardian“. Jungtinėje Karalystėje užauginama 10 mln. moliūgų, o net 95 proc. jų panaudojami būtent Helovino žibintams gaminti.

Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose kasmet organizuojama didelė moliūgų šventė. Šiaulių „Rotary“ klubo „Harmonija“ prezidentė Giedrė Brazlauskaitė sako, jog kiekvienais metais šiai šventei įsigyjama apie 700 vienetų moliūgų, o maždaug 200 kilogramų (iki 50 vienetų) moliūgų panaudojama verdant šventei skirtą sriubą, kuria vaišinami lankytojai.

„Likusieji moliūgai vežami į švietimo įstaigas, kurios organizuoja susitikimus, jų metu moliūgai skaptuojami. Visada skatiname įdomiai panaudoti ir surinktą minkštimą. Pagrindinis tikslas – suburti bendruomenes, vaikų dienos centrus, skatinti bendrauti, ugdyti vienas kitą ir surinkti paramos lėšas“, – kalba ji.

Nors po Helovino galima išvysti ir tiesiog kiemuose gulinčių sumestų moliūgų krūvas, G. Brazlauskaitė tikina, jog jų šventei reikalingi moliūgai ir atvežami, ir išvežami organizuotai.

Moliūgai naudojami labai plačiai, o svarbiausia – tai nehelovininė daržovė.

„Po šventės organizuojamas išvežimas į žaliųjų atliekų punktus. Dalį tų, kurie tinkami, nesulaistyti vašku, neapipiešti chemikalais, pasiima medžiotojų būreliai, vežasi į mišką“, – teigia pašnekovė.

Ekologinio Burnių ūkio atstovė Aušra pažymi, kad jų ūkyje auginama labai daug moliūgų. 700 vienetų moliūgų jiems – labai mažas skaičius.

„Mes auginame įvairius moliūgus, ir mažuosius moliūgus, kurie sveria iki kilogramo. Šiemet jie išėjo į Heloviną, vaikai rinkosi piešti ant jų, nes jie lengvi, patogūs. Pagal pardavimus prieš Heloviną tikrai yra suaktyvėjimas – dvi savaites iki Helovino visi moliūgus perka tik Helovinui“, – pasakoja ji.

Ūkio atstovės nuomone, Lietuvoje nėra moliūgų gaminimo kultūros, nors ši daržovė – labai naudinga. Net jei rudenį įvairiose maitinimo įstaigose galima gauti moliūgų sriubos, kitokie patiekalai iš moliūgų gaminami retai.

„Mes gaminame labai įvairius patiekalus: rizotus, padažus, keksiukus, saldainius. Moliūgai naudojami labai plačiai, o svarbiausia – tai nehelovininė daržovė. Restoranai mane stebina, kad jie juos naudoja tik rudenį“, – teigia ji.

Pasak Aušros, tinkamomis sąlygomis laikomi moliūgai gali išsilaikyti ir iki balandžio mėnesio. Vis dėlto ji pažymi – ir moliūgų augintojams tenka išmesti nemažai šių daržovių.

„Jeigu moliūgas nors kiek pažeistas, jis, žinoma, labai greitai genda. Praėjusiais metais teko nukentėti, kai vienam prekybos centrui atidavėme labai daug moliūgų, su mumis buvo atsiskaityta už 20 proc., teigiant, kad 80 proc. sugedo“, – tikina pašnekovė.

Apie tvarų moliūgų panaudojimą reikia pagalvoti prieš juos skaptuojant – įsigyti moliūgų tik tiek, kiek išskobto minkštimo galima sunaudoti maistui.

Visgi moliūgai nėra tiesiog išmetami bet kur – ekologinio ūkio atstovė sako, jog iš moliūgų gaminamas ekologinis kompostas. Taip pat ji pažymi, jog moliūgai perkami ir gyvuliams šerti, ir kaip trąša, tačiau svarbu, kad kaip trąšos nebūtų naudojamos moliūgų sėklos – antraip to nė nenorint iš jų vėliau išaugs daug moliūgų.

Išpjaustinėti moliūgai sudaro atskirą maisto atliekų klasę – pūdami šiukšlynuose jie išskiria metaną. Tai dideliu efektyvumu pasižyminčios dujos.

„Apie tvarų moliūgų panaudojimą reikia pagalvoti prieš juos skaptuojant – įsigyti moliūgų tik tiek, kiek išskobto minkštimo galima sunaudoti maistui“, – įsitikinęs Gintaras Riauba, Baltijos aplinkos forumo biologinės įvairovės ekspertas.

Seniūnijos nesuteikia galimybių žmonėms atsikratyti žaliosiomis atliekomis. Miestiečiai palieka jas prie konteinerių arba meta į bendrųjų atliekų konteinerius.

Anot jo, šeima tikrai gali suvartoti 1–2 moliūgų minkštimą, tiesa, jei moliūgai perkami mokyklos šventėms, situacija kita. Suvartota turėtų būti ir moliūgo kietoji dalis – ją reikėtų kompostuoti, o jeigu tokios galimybės nėra, reikėtų atiduoti į žaliųjų atliekų surinkimo punktus, o ne mesti į bendrųjų atliekų konteinerius.

„Problema ta, kad miesto žmonės nelabai gali žaliąsias atliekas deramai sutvarkyti. Seniūnijos nesuteikia galimybių žmonėms atsikratyti žaliosiomis atliekomis. Miestiečiai palieka jas prie konteinerių arba meta į bendrųjų atliekų konteinerius“, – kalba pašnekovas.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, pasakyti, kiek lietuviai užaugina moliūgų – sunku.

„Tačiau žinome, kiek šiemet deklaruota moliūgų pasėlių. Tai 271 hektaras, iš jų – tik 35 hektarus deklaravo prekiniai ūkiai, kurie turi sutartis su prekybos tinklais. Galima sakyti, kad 35 hektarai nueina į vartotojų virtuves, o kur naudojami kiti – pasakyti sunkiau, bet, tikėtina, kad didžioji dalis – Helovinui“, – teigia ji.

Z. Cironkienė taip pat pabrėžia, kad didelė dalis moliūgų tiesiog supūva – anot jos, bėda ta, kad jaunieji ūkininkai imasi auginti moliūgus negalvodami, kur ir kaip jie bus panaudojami. Visgi problemą galėtų padėti išspręsti tiesiog pagalvojimas, kaip šios daržovės bus laikomos ir kaip – utilizuojamos.

Plačiau – laidos įraše (nuo 34.37 min.). Laidos vedėja – Živilė Kropaitė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.